Svarbiausi įvykiai:
23:48 | Kurske ir Belgorode nugriaudėjo sprogimai, pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus
Antradienio vakarą, Kursko ir Belgorodo sritys buvo apšaudytos, rašo UNIAN. Vietos gyventojai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose girdėti sprogimai.
Abejuose regionuose apie 21:10 buvo praneša apie raketų grėsmę. Netrukus pasirodė pranešimai apie sprogimus.
Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad virš regiono veikia priešlėktuvinė gynyba. Netrukus buvo pranešta apie laikinus elektros energijos tiekimo sutrikimus Kurske.
Rusijos gynybos ministerija dėl smūgių apkaltino Ukrainą.
23:29 | Trumpas: JAV nepasitrauks iš NATO, jei kitos šalys elgsis sąžiningai
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nepasitrauks iš NATO, jei kitos šalys elgsis sąžiningai.
Apie tai jis kalbėjo „GB News“, rašo „Sky news“.
Anot jo, JAV liktų Aljanse ir eitų į pagalbą užpultoms bloko šalims, jei kitos šalys „elgsis sąžiningai“.
„NATO turi elgtis su JAV sąžiningai, nes jei ne Jungtinės Valstijos, NATO tiesiogine prasme net neegzistuotų“, – pareiškė jis.
23:06 | Pentagono vadovas: „Ukrainos išlikimui gresia pavojus“
Ukrainos išlikimui gresia pavojus ir jos sąjungininkai „turi imtis veiksmų“, perspėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“.
Jis pabrėžė, kad JAV lieka įsipareigojusios Kyjivui, nors Vašingtonas iš esmės nebeturi lėšų toliau ginkluoti Ukrainą.
60 mlrd. dolerių pagalbos paketas JAV Atstovų rūmuose įstrigęs jau ne vieną mėnesį, nes respublikonai įstatymų leidėjai reikalauja, kad naujos lėšos būtų susietos su aktyvesniais veiksmais prieš nelegalią imigraciją.
Ši įtampa tęsiasi jau kelis mėnesius, tačiau L. Austinas nenurodo, kaip Vašingtonas rems Ukrainą be papildomo finansavimo.
Tuo tarpu pareigūnai teigia, kad lėšų trūkumas jau daro poveikį Ukrainai.
„Ukrainos išlikimui gresia pavojus“, – antradienį nurodė L. Austinas.
„Mūsų sąjungininkai ir partneriai toliau stiprina savo pajėgas, JAV taip pat turi prisidėti“, – pabrėžia jis.
22:26 | Rusija pakeitė savo karinio jūrų laivyno vadą
Po nesėkmių Juodoje jūroje Rusija pakeitė savo karinio jūrų laivyno vadą Nikolajų Jevmenovą, rašo „Sky news“.
Anot leidinio, tai patvirtino valstybinė Rusijos žiniasklaida.
N. Jevmenovą pakeitė Aleksandras Moisejevas, dabartinis Rusijos Šiaurės laivyno vadovas.
N. Jevmenovas pareigas ėjo nuo 2019 m. gegužės mėn.
Ukrainos karinė žvalgyba „Kyiv Post“ nurodė, kad sprendimas keisti karinio laivyno vadą buvo ruošiamas jau kurį laiką.
Anot žvalgybos, paskutinis lašas buvo rusų laivo „Sergejus Kotovas“ sunaikinimas.
Pranešimų apie tai, kad N. Jevmenovas buvo priverstas atsistatydinti, pasirodė dar anksčiau kovą.
21:11 | Po Putino pareiškimo Danilovas pagrasino Rusijai „sanitarine zona“ per Maskvą
Ukrainos kariškiai suorganizuos „sanitarinę zoną“ Rusijos teritorijoje. Ji gali nusidriekti per Maskvą ar netgi toliau.
Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Žinoma, „sanitarinę zoną“ sukurs, bet tikrai ne Putinas, o Ukrainos kariuomenė. Ir ne tik Ukrainos kariuomenė. Esu daugiau negu įsitikinęs, kad prie to prisidės ir kitos šalys. Ir ši „sanitarinė zona“ eis per tokius miestus, kaip Maskva, gal net kiek toliau“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, „sanitarinė zona“ reikalinga tam, kad Rusijos teroristai nepultų Ukrainos.
Tokią „sanitarinę zoną“ Ukraina nori sukurti po pergalės kare su Rusija, pridūrė O. Danilovas. Tai bus viena iš sąlygų.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neatmeta būtinybės sukurti „sanitarinę zoną“, kurią Ukrainos kariškiams ir užsienio technikai bus sunku įveikti.
„Neatmetu, kad, turint galvoje dabartinius tragiškus įvykius, mes būsime priversti tam tikru metu, kai manysime, kad tai tikslinga, sukurti tam tikrą „sanitarinę zoną“ Kyjivo režimui pavaldžiose teritorijose“, – teigė V. Putinas pirmadienio naktį per spaudos konferenciją.
20:57 | Suomija skirs 30 mln. eurų Čekijos iniciatyvai nupirkti Ukrainai sviedinių
Suomija skirs 30 mln. eurų Čekijos iniciatyvai nupirkti Ukrainai artilerijos sviedinių trečiosiose šalyse.
Tai socialiniame tinkle X pranešė Ukrainos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Suomija skirs 30 mln. eurų Čekijos iniciatyvai nupirkti Ukrainai artilerijos sviedinių. Esame dėkingi mūsų partneriams suomiams už šį svarbų sprendimą ir tvirtą paramą. Kartu mes nugalėsime!“ – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasarį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė keliolika valstybių.
20:04 | Duda: Rusija gali būti pajėgi užpulti NATO jau 2026 ar 2027 metais
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu JAV transliuotojui gynė savo pasiūlymą padidinti NATO šalių karines išlaidas nuo 2 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ir sakė, kad Vladimiras Putinas gali užpulti NATO jau 2026 ar 2027 metais.
„Ateina nauji pranešimai ir aš neseniai mačiau vieną vokiečių ekspertų vertinimą, kuriame sakoma, kad galbūt jau 2026 ar 2027 m. V. Putinas, pertvarkęs savo ekonomiką karo poreikiams, turės tokią karinę galią, kad galės užpulti NATO“, – sakė A. Duda.
„Skamba pavojaus varpai, turime dvejus ar trejus metus, per kuriuos galime dėti daugiau pastangų, kaupti amuniciją, gaminti ginklus, kad maksimaliai padidintume Europos saugumą, pasiruošti ir užtikrinti, kad invazija neįvyks, – tęsė A. Duda. – Visa tai turi būti daroma, kad nereikėtų įsitraukti į kovą. Svarbu sukurti tokį atgrasymą, kuris garantuotų, kad nebūsime užpulti. Tai svarbiausia, nes nė vienas mūsų nenorime karo“.
A. Duda taip pat paragino JAV toliau remti Ukrainą ir perspėjo, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, JAV kariams gali tekti įsikišti.
„Ši Rusijos agresija turi būti sustabdyta bet kokia kaina. Jei ji nebus sustabdyta, ji išsilies ir tada, bijau, kad JAV pinigų neužteks Rusijai sustabdyti, turės įsikišti JAV kariai, bet to niekas nenori“, – perspėjo Lenkijos prezidentas. Jis pridūrė, kad „kiekvienas Ukrainai paaukotas doleris, kiekviena pėstininkų kovos mašina „Bradley“, kiekvienas ginklas, kiekviena Ukrainai perduota dėžė artilerijos sviedinių saugo nuo Rusijos pergalės šmėklos“.
19:30 | Ukraina ir Estija pradėjo derybas dėl saugumo sutarties
Ukraina pradėjo derybas su Estija dėl dvišalės saugumo sutarties, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija.
Pranešime sakoma, kad „pagal Ukrainos prezidento įsaką Ukrainos delegacijai vadovauja prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas. Šiandienos derybas vedė prezidentūros vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva“.
Estijos delegacijai vadovauja užsienio reikalų viceministrė Kyllike Sillaste-Elling.
„Svarbu sudaryti tvirtus saugumo susitarimus su visomis Baltijos valstybėmis, kurios mums teikia didžiulę pagalbą atsižvelgiant į jų bendrąjį vidaus produktą. Estija, Latvija ir Lietuva taip pat ribojasi su agresore, todėl mūsų įsipareigojimai saugumui turi būti abipusiai“, – sakė I. Žovkva.
Pernai liepą Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Didžiojo septyneto (G7) lyderiai paskelbė bendrą deklaraciją dėl paramos Ukrainai, dokumente kalbama apie dvišalius ilgalaikius įsipareigojimus ir sutartis saugumo srityje. Vilniuje buvo sutarta, kad Ukraina sudarys dvišales saugumo sutartis su NATO valstybėmis narėmis. Tokias sutartis Ukraina jau pasirašė su Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija, Danija, Kanada, Italija ir Nyderlandais.
18:59 | Ukrainoje bus įkurtos Nacionalinės karių kapinės
Nacionalinės memorialinės karių kapinės bus įkurtos Kyjivo srityje. Jų teritorijoje bus laidojami kariškiai ir karo veteranai.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Veteranų reikalų ministerija.
Pasak žinybos, žmonių, turinčių teisę būti palaidotiems šiose kapinėse, sąrašą apibrėžia Laidojimo įstatymas.
Tai kariškiai, gynę Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Bohdano Chmelnyckio ordino, ordino „Už narsumą“, Kunigaikštienės Olhos ordino kavalieriai, kariškiai, dalyvavę tarptautinėse taikos ir saugumo palaikymo operacijose, Ukrainos didvyriai, kuriems 2014 metais buvo įteiktas Aukso žvaigždės ordinas, karo veteranai, dalyvavę antiteroristinėse operacijose Rytų Ukrainoje ir mūšiuose prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai.
Kapinėse taip pat bus galima perlaidoti iškilius kovotojus už Ukrainos nepriklausomybę XX amžiuje.
Be to, teisę būti perlaidotiems Nacionalinėse karių kapinėse turi kariškiai, kurių palaikai dabar yra kolumbariumuose kitose kapinėse.
2023 metų balandį Kyjivo miesto taryba skyrė maždaug 100 hektarų ploto žemės sklypą memorialinėms karių kapinėms. Vėliau Aukščiausiojoje Radoje buvo įregistruotas įstatymo projektas dėl memorialinių kapinių įrengimo, o pernai gegužę jam buvo pritarta.
18:45 | Kuleba: Rusija neigia ne tik Ukrainos teisę egzistuoti
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusija neigia ne tik Ukrainos teisę egzistuoti, rašo „Ukrinform“.
„Jie nori sunaikinti Ukrainą, ir neabejojame, kad jei jiems pavyks, jie tęs ir užpuls Europos ar Vidurinės Azijos šalis, nes vadovaujasi ekspansionistine logika ir ambicijomis. Tiems, kurie netiki, kad Maskva yra pajėgi tai padaryti, viskas labai paprasta: Putinas nori atkurti Sovietų Sąjungos ir Rusijos imperijos įtaką“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė jis.
D. Kuleba pridūrė, kad Ukraina nėra vienintelė tauta, kurios teisę egzistuoti Vladimiras Putinas neigia.
Jis priminė dokumento projektą, kurį 2021 m. gruodį išplatino Rusija. Jame ji reikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997 m. sienų. D. Kuleba yra įsitikinęs, kad V. Putinas sieks tiek, kiek galės pasiekti.
Pasak ministro, veiksmingiausias būdas užkirsti kelią situacijai, kai NATO ir Vidurio Europos šalys turės kovoti su Rusijos kariais savo teritorijoje, yra padėti Ukrainai nugalėti Rusiją jos teritorijoje.
18:20 | Okupuotame kaime netoli Chersono rusai nušovė tris civilius
Du Rusijos kariškiai nušovė tris civilius laikinai okupuotame Kochanų kaime netoli Chersono.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis ASTRA.
Pažymima, kad trijų Kochanų kaimo gyventojų kūnai buvo rasti kovo 15 d. po nuaidėjusių šūvių. Vyrų lavonus su šautinėmis žaizdomis galvose kaimynai aptiko vieno iš namų prieškambaryje.
ASTRA rašo, kad vėliau buvo sulaikyti du įtariami Rusijos kariškiai iš dalinio Nr. 11843 – 36 metų Aleksejus Bulelinas ir 37 metų Muntianas Tarasenka. Jie abu yra iš Volgogrado srities.
Kaip išsiaiškino leidinys, Bulelinas dar 2010 metais pavogė automobilį ir gavo lygtinę bausmę. Tarasenka anksčiau buvo teistas už smurtą.
17:01 | Rusijos reakcija į Macrono žodžius: prancūzų kariai Ukrainoje būtų prioritetinis taikinys
Rusija perspėjo, kad Prancūzijos padaliniai Ukrainoje būtų „prioritetinis“ taikinys, rašo „Sky news“.
„Tai (Prancūzijos kariai – red. past.) taps prioritetiniu ir teisėtu Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų taikiniu“, – pareiškė Rusijos žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas.
„Tai reiškia, kad jų lauktų visų prancūzų, kada nors su kardu atvykusių į Rusijos teritoriją, likimas“, – priduria jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pasakė, kad karas Ukrainoje yra Europos išlikimo klausimas. Todėl jis neatmeta galimybės prireikus ateityje į Ukrainą nusiųsti Prancūzijos karių.
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas nurodė, kad E. Macronas, būdamas nepriklausomos valstijos vadovu, turi visas teises svarstyti galimybę į Ukrainą siųsti savo karių.
„Negaliu kalbėti už prezidentą E. Macroną. Akivaizdu, kad jis viešai reiškia savo nuomonę ir akivaizdu, kad turi visas teises tą daryti“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Tuo pačiu jis priminė, kad Jungtinės Valstijos aiškiai išsakė savo poziciją neketinančios į Ukrainą siųsti amerikiečių karių, o prezidentas Joe Bidenas tai pakartojo savo metinėje kalboje.
„Mūsų pozicija nepasikeitė. Mes jos laikomės ir šiandien“, – pridūrė J. Sullivanas.
16:39 | Zelenskio žinutė Vakarams: „Patriot“ ir kitos sistemos turi saugoti gyvybes, o ne kaupti dulkes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į sąjungininkus, prašydamas suteikti daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, rašo „Sky news“.
V. Zelenskis perspėjo, kad vien šį mėnesį Rusija paleido 130 raketų, daugiau kaip 320 dronų ir beveik 900 bombų.
„Mums reikia daugiau apsaugos, konkrečiai visiškai realaus oro gynybos sistemų, kurias turi mūsų partneriai, skaičiaus“, – pabrėžia jis.
„Patriot“ ir kitos sistemos turi daryti tai, kam jos buvo sukurtos: saugoti gyvybes, o ne kaupti dulkes sandėliuose“, – pabrėžia V. Zelenskis.
16:15 | Ukraina sako esanti šokiruota, kad JAV dar nepatvirtino karinės pagalbos paketo
Ukraina antradienį pareiškė esanti šokiruota, kad Jungtinės Valstijos dar nepatvirtino 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketo, tuo metu, kai, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, ukrainiečių pajėgos susiduria su šaudmenų stygiumi mūšio lauke.
„Kas iš tikrųjų svarbu ir kas mus šokiruoja, yra tai, kad sprendimas dar nepriimtas“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba internetiniame susitikime su užsienio žiniasklaida.
Amerikiečių gynybos sekretorius Lloydas Austinas anksčiau antradienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti kare su Rusija, nors Kongresas vis dar stabdo tolesnės pagalbos teikimą.
Respublikonų vadovaujamiems Atstovų Rūmams blokuojant naują paramą Ukrainai, Jungtinės Valstijos įspėja, kad neseniai suteikto 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) paketo pakaks tik kelioms savaitėms.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti“, – Vokietijoje pradėdamas Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą žurnalistams pabrėžė L. Austinas.
„Esame pasiryžę aprūpinti Ukrainą ištekliais, reikalingais pasipriešinti Kremliaus agresijai“, – pridūrė jis.
Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė apie 300 mln. dolerių vertės skubų ginklų paketą, tačiau L. Austinas teigė, kad jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną prieš tai paskelbtame pareiškime teigė, jog Kyjivui „nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą“ dėl paramos.
15:14 | Prancūzijos kariuomenė: esame pasirengę „sunkiausioms“ kovoms
Prancūzijos sausumos pajėgos yra pasirengusios reaguoti į bet kokią grėsmę ir ruošiasi net „sunkiausioms kovoms“, antradienį paskelbė jų vadas.
Sausumos kariuomenės štabo viršininko generolo Pierre'o Schillo pareiškimas paskelbtas po prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymo, kad jis neatmeta galimybės pasiųsti sausumos karius padėti Ukrainai kovoti su Rusija.
14:26 | Rusija teigia užėmusi pasienio kaimą Rytų Ukrainoje
Rusija antradienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Orlivkos kaimą, esantį maždaug už 4 km į vakarus nuo Avdijivkos Rytų Ukrainoje.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva pasiekė keletą laimėjimų ir padidino savo pranašumą mūšio lauke, Kyjivui susiduriant su amunicijos ir karių trūkumu.
„Avdijivkos fronte „Centro“ grupuotės daliniai išvadavo Orlivkos kaimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.
Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.
13:52 | Sugadino Putinui šventinę nuotaiką, šis pagrasino „išgaudyti po vieną“
V. Putinas jau savaitę kartoja, kaip Rusijos kariuomenė „sunaikino visas ukrainiečių gretose kovojančias žvalgybines grupes“ Rusijos pasienio teritorijose, tačiau puolimas tęsiasi visą pastarąją savaitę.
Rusų partizanų veiksmai gerokai apkartino V. Putino komandos surežisuotos pergalės prezidento rinkimuose nuotaikas. Prasidėjus Rusijos teritorijos puolimui V. Putinui tapo gerokai sunkiau įtikinti šalies gyventojus, kad viskas yra kontroliuojama ir vyksta pagal planą.
Rusijos pasienio su Ukraina teritorijos – Kursko ir Belgorodo sritys – atakuojamos artilerija ir dronais, o rusų savanorių daliniai, kovojantys Ukrainos kariuomenės gretose, rengia išpuolius Rusijos teritorijoje.Tuo metu rusų partizanai viešina vaizdo įrašus, kuriuose skelbiamos nedidelių žvalgybinių-šturmo grupių pergalės Rusijos teritorijoje.
Iš Rusijos Belgorodo srities, besiribojančios su Ukraina, planuojama evakuoti 9 000 vaikų, nes iš Ukrainos pusės padaugėjo mirtinų apšaudymų, antradienį pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Nuo praėjusios savaitės per Kyjivo atakas šioje teritorijoje žuvo 16 žmonių, o apšaudymas suintensyvėjo artėjant Rusijos prezidento rinkimams, teigia valdžios institucijos.
„Mes evakuojame daug kaimų, o dabar dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vykdomų apšaudymų planuojame evakuoti apie 9 000 vaikų“, – sakė V. Gladkovas valdančiosios partijos narių susitikime.
12:50 | Rusijos žiniasklaida: pakeistas karinio jūrų laivyno vadas
Rusija pakeitė savo karinio jūrų laivyno vadą, antradienį patvirtino valstybinė žiniasklaida po pranešimų apie ankstesniojo vado atleidimą dėl negebėjimo apsaugoti daugybės Juodosios jūros karinių laivų nuo Ukrainos atakų.
Buvęs Rusijos Šiaurės laivyno vadas Aleksandras Moisejevas paskirtas laikinuoju vyriausiuoju vadu. Jis pakeičia admirolą Nikolajų Jevmenovą, kuris šias pareigas ėjo nuo 2019 metų gegužės, pranešė naujienų agentūra RIA.
„Moisejevas per ceremoniją buvo pristatytas kaip laikinai einantis Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado pareigas“, – teigė agentūra.
Kremlius praėjusią savaitę atsisakė komentuoti A. Moisejevo paskyrimą, kuris reiškia didžiausią per pastaruosius mėnesius pokytį Rusijos kariuomenės vadovybėje.
12:38 | Austinas: Vašingtonas neleis palūžti Ukrainai kare su Rusija
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti kare su Rusija, nors Kongresas vis dar stabdo tolesnės pagalbos teikimą tuo metu, kai Kyjivo pajėgoms trūksta amunicijos.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti“, – Vokietijoje pradėdamas Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą žurnalistams pabrėžė L. Austinas.
11:58 | Lenkija ir Vokietija po savaitės aktyvuos Ukrainos reikmėms skirtą „šarvuočių koaliciją“
Kovo 26 dieną Varšuva ir Berlynas įkurs „šarvuočių koaliciją“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms.
Apie tai Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė per dvišalį susitikimą Varšuvoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
„Kovo 26 dieną mes, kaip bendri lyderiai – Lenkija ir Vokietija – aktyvuosime šarvuočių koaliciją Ukrainai paremti. Tai bus viena iš svarbiausių koalicijų“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pridūrė, kad Varšuva ir Berlynas yra šios koalicijos lyderiai, o prie šio projekto jau prisijungė ir kiti partneriai, tokie kaip Jungtinė Karalystė, Švedija bei Italija.
11:18 | ISW: V. Putinas mėgina pasinaudoti rekordiniu rinkėjų aktyvumu karui Ukrainoje užtęsti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina pasinaudoti, kaip teigiama, rekordiniu rinkėjų aktyvumu ir jo kandidatūrai į prezidentus parodyta parama, kad sukurtų neformalias sąlygas užtęsti karą Ukrainoje, praneša Karo tyrimų institutas (ISW).
10:19 | Nuo rusų slepiamas Belgorodo puolimas: „Mus šluoja nuo žemės, o jūs tylite“
Rusijos „Pirmasis kanalas“ uždarė komentarus savo „Vkontakte“ paskyroje po to, kai Belgorodo gyventojai pradėjo masiškai skųstis ir reikalauti „atkreipti dėmesį į situaciją Belgorode“, rašoma „Astra“.
„Parodykite Belgorodą, kurį trina nuo žemės paviršiaus, o valdžia nieko nedaro“, „Jiems mes visiškai nerūpime, nerūpi tai, kas vyksta Belgorode – visiška tyla“, – tokie ir panašūs komentarai masiškai pradėjo dygti „Pirmojo kanalo“ paskyroje „Vkontakte“ tinkle pastarosiomis dienomis.
Komentarai buvo aktyviai trinami, o juos rašančius asmenis „Pirmasis kanalas“ įtraukdavo į „juoduosius sąrašus“.
„Astra“ duomenimis, kovo 19-ąją kanalas nusprendė išvis uždaryti galimybę komentuoti pas save.
Rusijos valdžios atstovų teigimu, per pastarąją savaitę dėl nuolatinių apšaudymų regione žuvo kelios dešimtys žmonių, daugiau nei šimtas buvo sužeista.
V. Putinas aiškina, kad „puolantys rusai išdavikai yra faktiškai sunaikinti“, tačiau realiai puolimas tęsiasi ir Rusijos pasienio miestai yra atakuojami.
Anksčiau „Rusų savanorių korpusas“, „Sibiro batalionas“ ir „Rusijos laisvės legionas“ – rusai, kovojantys Ukrainos kariuomenės gretose – ne sykį perspėjo Belgorodo ir Kursko sričių gyventojus dėl vykdomo puolimo, ragino juos evakuotis ir nebūti šalia karinių objektų.
10:04 | Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje išaugo iki 432 390
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų kovo 19 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 432 390 karių, iš jų 840 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
08:46 | ES susitarė dėl A. Navalno mirties įvesti sankcijas 30 rusų
Europos Sąjungos šalys pirmadienį susitarė įvesti sankcijas 30 Rusijos pareigūnų dėl pagrindinio Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties praėjusį mėnesį, pranešė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Sutarėme dėl sankcijų asmenims, atsakingiems už Aleksejaus Navalno nužudymą“, – sakė J. Borrellis po ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo.
07:36 | Svarbus Europos Vadovų Tarybos vadovo perspėjimas: „Kiti būsime mes“
Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje išvakarėse Ch. Michelis Europos laikraščiuose ir interneto svetainėje „Euractiv“ paskelbė skiltį „Jei norime taikos, turime ruoštis karui“, kurioje aprašė veiksmus, kurių, jo nuomone, ES turėtų imtis šiems tikslams įgyvendinti.
Aiškindamas savo poziciją Ch. Michelis prisiminė savo pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu netrukus po to, kai prasidėjo Rusijos invazija.
„Kai telefono ragelyje išgirdau karčius Volodymyro Zelenskio žodžius „ant mūsų krenta bombos, tai yra plataus masto invazija“, supratau, kad tą akimirką visa nuo Antrojo pasaulinio karo laikų egzistavusi saugumo sistema pasikeitė visiems laikams“, – rašo Ch. Mišelis. – Kartu su ja turi sparčiai keistis ir Europos Sąjunga“.
Pasak Europos Tarybos vadovo, praėjus dvejiems metams nuo karo pradžios „tapo aišku, kad Rusija nesustos Ukrainoje, kaip ji nesustojo Kryme prieš 10 metų“. Jis teigia, kad Kremlius toliau destabilizuoja Moldovą, Sakartvelą Pietų Kaukaze, Vakarų Balkanus ir net Afrikos šalis.
„Rusija kelia rimtą karinę grėsmę mūsų Europos žemynui ir pasauliniam saugumui. Jei nesuteiksime reikiamo ES atsako ir nesuteiksime Ukrainai pakankamos pagalbos, būsime kiti“, – sakė Ch. Michelis.
Atsižvelgdamas į tai, Ch. Michelis siūlo Europai persvarstyti savo požiūrį į ekonomiką ir pirmiausia spręsti gynybos klausimus:
„Todėl turime būti pasirengę gynybai ir pereiti į „karo ekonomikos“ režimą. Atėjo laikas prisiimti atsakomybę už savo saugumą. Daugiau nebegalime pasikliauti kitais ar priklausyti nuo rinkimų JAV ar kitur rezultatų.
Ch. Michelio žodžius apie „priklausomybę“ nuo Jungtinių Valstijų ir „rinkimų rezultatus“ galima laikyti atsaku į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris vėl kandidatuoja į prezidento postą, naujausius pareiškimus.
Be kita ko, D. Trumpas sakė, kad jei bus išrinktas Baltųjų rūmų vadovu, jis negins NATO sąjungininkių, jei jos neskirs reikiamų sumų gynybai, ir netgi paragino Rusiją „daryti ką tik nori“ tokiu atveju.
Ką dar sakė Ch. Michelis:
- Europos gynybos pramonė 50 proc. padidino savo pajėgumus ir iki 2025 m. pabaigos padvigubins metinę artilerijos sviedinių gamybą iki 2 mln.
- Rusija šiais metais gynybai išleido 6 proc. savo BVP, tačiau visa ES karinėms reikmėms skiria mažiau lėšų nei NATO nustatytas tikslas – 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
- ES turėtų naudoti Europos lėšas karinei įrangai Kijevui tiekti ir nukreipti „didžiules pajamas, gautas iš įšaldyto Rusijos turto, ginklams Ukrainai pirkti“.
- Europa taip pat turėtų užsibrėžti tikslą iki 2030 m. padvigubinti pirkimus iš ES gynybos pramonės.
- Tam ES galėtų apsvarstyti galimybę išleisti Europos gynybos obligacijų emisiją, kad gautų lėšų ginklų pirkimui ir investicijoms į gynybos pramonę.
