Rusijos vadovui dažnai pavykdavo pateikti savo oponentams tik blogus ir dar blogesnius variantus – šie rinkimai buvo identiški. Įsitikinęs, kad gali pergudrauti Vakarus, V. Putinas siekia susieti Rusijos ateitį, įskaitant elitą ir visuomenę, kurie, atrodo, susitaikę su jo valdymu visą gyvenimą, su ilgo karo Ukrainoje likimu.
Gero rezultato nėra
„Jūs turite reikalų su žmogumi, kuris pradėjo šį karą; jis jau padarė tokio masto klaidą, kad niekada negali jos sau pripažinti. Ir šio karo jis taip pat negali pralaimėti. Jam tai būtų pasaulio pabaiga“, – portalui „ The Guardian“ sakė buvęs aukštas pareigas einantis Rusijos pareigūnas.
„Mes visi – Putino dėka – buvome įvelti į tokį mėšlą, kad gero rezultato nėra. Vienintelės galimybės yra nuo labai blogos iki katastrofiškos. O jei Putinas ims pralaimėti, tuomet mes visi galėsime pamatyti žvaigždes danguje“, – pasakojo pareigūnas, turėdamas omenyje branduolinį karą.
Remiantis nutekintais dokumentais, kuriuos gavo Estijos portalas „Delfi“ ir kuriuos peržiūrėjo „The Guardian“, V. Putino perrinkimo kampanijos, kurios metu propagandai skirta daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų (1,17 mlrd. eurų). Kampanijos centre – karas, nes režimo lyderis įsivaizduoja militarizuotą visuomenę be liberalių apdarų.
Kova iki pergalės
Pasak informatorių, nors jo komanda primygtinai reikalavo, kad jis sutelktų dėmesį į pozityvią darbotvarkę, susijusią su socialinėmis išlaidomis ar kultūriniais pasiekimais, jis nusprendė paskelbti apie savo kandidatūrą kalbėdamasis su karo veteranais, kurie, pasak jo, turėtų padėti suformuoti naują „vadybininkų klasę“, pakeisiančią į senąjį, gėdą užsitraukusį elitą.
O per televiziją jis atrodė pasitikintis savimi, nes užsiminė, kad yra pasirengęs tęsti kovą iki pergalės.
„Būtų juokinga, jei pradėtume derėtis su Ukraina vien dėl to, kad jai baigiasi amunicija“, – sakė V. Putinas interviu metu propagandistui Dmitrijui Kiseliovui.
Vienas iš V. Putino tikslų šiuose rinkimuose buvo aiškus – „atimti iš daugumos rusų gebėjimą įsivaizduoti ateitį be jo“, žurnale „Foreign Affairs“ rašė Michaelas Kimmage'as ir Maria Lipman. O jo kitos kadencijos perspektyvos atrodo aiškios: amžinas karas, vis labiau militarizuota visuomenė, valstybės ir karinių išlaidų dominuojama ekonomika.
Konsoliduotas elitas
2022 m. gegužę protestuodamas prieš karą atsistatydino Rusijos misijos prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje patarėjas Borisas Bondarevas. Tuo metu jis kaltino Užsienio reikalų ministeriją „karo kurstymu, melu ir neapykanta“ ir rašė: „dar niekada man nebuvo taip gėda dėl savo šalies.
Praėjus dvejiems metams B. Bondarevas išlieka vienintelis Rusijos diplomatas, viešai perbėgęs į Vakarus nuo 2022 m. vasario.
Paklaustas, kodėl, jis atsakė: „Nes aš vienintelis galbūt neturiu sveiko proto. Visi kiti sėdi namie ir, tikriausiai, jaučiasi neblogai, dabar net geriau. Jie gauna atlyginimus, vis dar gali keliauti ir nėra mobilizuoti į karą. Dabar jie galvoja, kad netrukus laimėsime ir vėl galėsime keliauti į Vakarus, kai tik bus panaikintos sankcijos“.
Prieš karą pasisakė nedaug
Prieš karą pasisakė tik keli aukščiausio rango verslininkai, tarp jų milijardierius bankininkas Olegas Tinkovas ir bendrovės „Yandex“ vadovas Arkadijus Voložas. Jie tai padarė iš santykinai saugios vietos už šalies ribų. Abu jie nebeturi verslo Rusijoje.
Apžvalgininkai mano, kad buvo akimirka, kai nuo Kremliaus galėjo būti atplėšti ir kiti. Tačiau Rusijai stabilizavus savo pozicijas mūšio lauke ir ekonomiką, o Vakarams remiant Ukrainą ir įsivėlus į politines kovas, pasikeitusi jėgų pusiausvyra atgrasė nuo tolesnio perbėgimo.
„Su Rusijoje likusiais žmonėmis nekalbu apie jų ateitį. Tai kvailas klausimas. Kiekvienas jau padarė savo pasirinkimą“, – sakė vienas stambus verslininkas, kuriam buvo pritaikytos sankcijos.
Mirštanti opozicija
Tuo pat metu opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis ir susidorojimas su visa šalies opozicijos politika padidino pavojų bet kokiai V. Putino opozicijai.
Buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis, kuris valdant V. Putinui buvo įkalintas, o dabar yra opozicionierius tremtyje, sakė, kad momentas elito susiskaldymui „buvo praleistas“.
Pasak jo, be akivaizdaus karinio pralaimėjimo, elito konfliktai neišprovokuos rimtų permainų, bent jau kol V. Putinas gyvas.
Rusija vis dažniau stengiasi susigrąžinti daugiau kaip pusę milijono žmonių, kurie prasidėjus karui pabėgo iš šalies, įskaitant kai kuriuos labiausiai išsilavinusius ir turtingiausius jos piliečius.
„Nemanau, kad bus kokių nors viešų perbėgimų. O dėl ko? Akivaizdu, kad tiems, kurie išvyko, nelabai gerai sekėsi. Tie, kurie sako, kad turėtų būti lengva pasisakyti prieš karą, nesupranta realijų ir pasekmių“, – sakė sankcijų sulaukęs verslininkas.
Amžinas karas
Nors V. Putino karo planuotojai numatė žaibišką puolimą, kuris leistų perminti Kyjivo kontrolę per kelias dienas, diplomatai, žinovai, stebėtojai ir aktyvistai iš esmės mano, kad V. Putinas dabar pasirengęs kur kas ilgesniam karui, kuris gali trukti metus, jei ne dešimtmečius.
„Atrodo, kad V. Putinas įsitvirtino – jis nesustabdys karo, jei nebus priverstas tai padaryti. Nemanome, kad jis rimtai nusiteikęs bet kokioms taikos deryboms – dėl jų vis tiek spręstų Ukraina. Iš savo retų susitikimų su Rusijos diplomatais jaučiu, kad jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi dabar, nei prasidėjus karui“, – sakė vienas aukšto rango Vakarų diplomatas Maskvoje.
Skaičiuojama, kad Rusija karinėms išlaidoms skiria apie 7,5 proc. – BVP tai didžiausia suma nuo Šaltojo karo laikų. Gausios vyriausybės išlaidos lėmė, kad ginklus, šaudmenis ir karinę įrangą gaminančiose gamyklose dirbama dvigubomis ar trigubomis pamainomis, o viršvalandžius gaunantys suvirintojai gali uždirbti tiek pat, kiek ir biuruose dirbantys žmonės. Vienas gynybos srities specialistas prognozavo, kad išlaidų lygis ir toliau tik didės, ir pavadino šiuos pokyčius „nauju nuolatiniu etapu“, kuris gali trukti „daugelį metų“.
Mažas pokytis
Restoranai Maskvoje ir Sankt Peterburge tebėra pilni, kurdami normalumo įvaizdį. „Lygiagretus importas“ – vakarietiškų prekių importas per trečiąsias šalis – ir kitos naujos sankcijų apėjimo schemos siekė, kad rusai nepastebėtų, jog praranda buities patogumus ir prabangos prekes.
„Kremlius nori suvaidinti Sovietų Sąjungą, bet be maisto ir produktų deficito. Jų karta labai gerai prisimena vartojimo prekių deficitą ir nori bet kokia kaina jo išvengti“, – sakė gerai informuotas šaltinis Maskvos žiniasklaidoje.
Viešai V. Putinas menkina galimą visuotinį karą su Vakarais ir šią savaitę pareiškė nemanantis, kad Jungtinės Valstijos, modernizuodamos savo strategines pajėgas, planuoja branduolinį karą.
Tačiau jis pridūrė: „Jei jos to nori – ką daryti? Mes esame pasirengę“.
Atmetė „pageidavimus“
V. Putinas teigė, kad yra „pasirengęs derėtis“ su Ukraina, jis taip pat atmetė „pageidavimus“ ir apšmeižė V. Zelenskį kaip narkotikų vartotoją.
„Nenoriu to sakyti, bet niekuo nepasitikiu“, – V. Putinas sakė jis D. Kiseliovui apie galimas saugumo garantijas iš Vakarų.
„Manau, kad bet kokie signalai, kuriuos V. Putinas gali siųsti apie taikos norą, yra tik būdas jam vilkinti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai“, – sakė B. Bondarevas.
Netgi prieš karą nusiteikę rusai nuolat kartoja, kad Vakarai yra kalti dėl Ukrainos pusės palaikymo, atgrasydami nuo galimų taikos sudarymo momentų arba pratęsdami „konfliktą“, kurio, jų nuomone, Putinas niekada neleis sau pralaimėti.
„Akivaizdu, kad šis karas nesibaigs nė vienos iš pusių pergale. Jis nesibaigs. Jis baigsis kaip įšaldytas konfliktas. Ir tas įšaldytas konfliktas tęsis 100 metų“, – sakė buvęs aukštas Rusijos pareigūnas.
Jei lapkritį JAV prezidentu bus perrinktas Donaldas Trumpas, jis darys spaudimą Ukrainai užleisti teritoriją, nes pažadėjo užbaigti karą „per vieną dieną“.
Visuomenės transformacija
Praėjusį mėnesį kalbėdamas Rusijos įstatymų leidžiamosios valdžios posėdyje V. Putinas paskelbė iniciatyvą „Didvyrių laikas“ – programą, kuria siekiama, kad invazijos į Ukrainą veteranai įsitrauktų į aukštesnes valdžios grandis.
Tačiau šis pranešimas taip pat buvo aiškiai skirtas Rusijos liberaliajam elitui, kuris, pasak V. Putino, nuo pat karo pradžios padarė gėdą dėl nepakankamo patriotizmo.
„Jūs žinote, kad žodis „elitas“ prarado didžiąją dalį savo patikimumo. Tie, kurie nieko nepadarė visuomenei ir laiko save ypatingomis teisėmis ir privilegijomis apdovanota kasta – ypač tie, kurie dešimtajame dešimtmetyje pasinaudojo visokiais ekonominiais procesais, kad pasipildytų savo kišenes – tikrai nėra elitas“, – sakė jis.
Netgi vyresnieji prokremliškojo kultūrinio elito nariai, kurie dažnai bendrauja su aukšto rango Rusijos pareigūnais ir susitinka su V. Putinu, dabar mano, kad jų pozicijos nebėra saugios.
Per susidorojimą, kuris išryškino Rusijos konservatyvumo pokyčius, tokie žinomi žmonės kaip popmuzikos ikona Filipas Kirkorovas buvo priversti su ašaromis akyse atsiprašyti po to, kai pasklido filmuota medžiaga, kurioje jie užfiksuoti Maskvoje vykstančiame gašliame „beveik nuogų“ garsenybių vakarėlyje.
„Daugeliui elito atstovų nuogalių skandalas buvo didžiausią nerimą keliantis metų įvykis. Skandalas juos sukrėtė net labiau nei Prigožino maištas. Daugelis suprato, kad jų asmeninis gyvenimas nebebus uždraustas“, – sakė Maskvos žiniasklaidos šaltinis.
Primena Kiniją
Pastaruoju metu V. Putino retorika gali priminti Mao Dzedongo stiliaus Rusijos visuomenės pertvarką, primenančią Kinijos kultūrinę revoliuciją, nors dauguma stebėtojų tokį palyginimą menkina.
„Vyriausybė aiškiai nerimauja dėl kariuomenės ir gynybos pramonės lojalumo ir moralės. Jie žino, kad reikia pasirinkti bent keletą pavyzdžių, kaip žmonės, kovoję kare, dabar užima valdžios postus“ – sakė šiai pramonei artimas asmuo.
Tačiau ši programa yra didesnės problemos, kuri artimiausiais metais kels rūpesčių Rusijos valstybei ir už kurią lobizavo garsiausi šalies karo šalininkai, dalis: kaip suvaldyti dešimčių tūkstančių kareivių, kurių daugelis patyrė sunkius sužeidimus ar potrauminio streso sindromą ir kurių tūkstančiai buvo užverbuoti iš Rusijos kalėjimų, antplūdį ir sugrįžimą.
„Dabar mūsų vaikinai, kovotojai, grįžta iš apmokymų, daugelis jų yra labai protingi žmonės, turintys išsilavinimą ir patirties, žinoma, jie turėtų gauti savo vietą valdymo aparate“, – sakė Anastasija Kaševarova, buvusi Valstybės Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino padėjėja ir viena iš balsingiausių už karą pasisakančių tinklaraštininkų.
Pagal konstitucijos pakeitimus, kuriuos jis organizavo 2020 m., V. Putinas gali likti valdžioje iki 2036 m., kai jam sukaks 83 metai.
Jauniems rusams, dažnai vadinamiems Putino karta, gresia dar vienas dešimtmetis, kai vis labiau autoritariškai valdys vienintelis jiems žinomas prezidentas.
„Aš pesimistiškai vertinu ilgalaikes Rusijos perspektyvas. Gerą išsilavinimą įgijusiems jauniems žmonėms patarčiau išvykti ir kurti naują ateitį užsienyje. Rusijai nepritrūks pinigų... Ji tiesiog bus sustingusi, militaristinė valstybė“, – sakė verslininkas, gyvenantis pagal sankcijas.
