Karas Ukrainoje

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono prorusiška vadovybė sekmadienį pareiškė, kad sprogimą kariniame objekte veikiausiai sukėlė iš Ukrainos paleistas dronas. Padniestrė yra daugiausia rusakalbis regionas, kuris ilgą laiką priklausė nuo Maskvos paramos. „Šiandien Tiraspolio karinės bazės teritorijoje dėl sprogimo kilo gaisras. Preliminariai nustatyta, kad sprogimą sukėlė dronas kamikadzė“, – socialiniuose tinkluose pranešė regiono valdžios institucijos.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas teigia, kad apart pačio karo, Ukrainoje yra dar trys didžiulės problemos. Viena jų – dalies gyventojų negalvojimas apie karą ir jo situacijos ignoravimas. Apie tai A. Šildiajevas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Andrejaus Šildiajevo teigimu, karo Ukrainoje fronte iniciatyvą visada valdė ir tebevaldo Rusija.

Rusija sekmadienį nurodė padidinti karinio jūrų laivyno pajėgumus ir mokymus, siekiant atremti Ukrainos oro ir antvandeninių dronų keliamą pavojų.  „Personalo mokymai turi vykti kasdien. Mokymai, kaip atremti atakas iš oro ir iš laivų be įgulos“, – sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, sekmadienį lankydamasis Juodosios jūros laivyne.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bando įbauginti Vakarų auditoriją ir suvaržyti jų vyriausybes, tačiau iš tikrųjų jis bijo realaus karo su NATO sąjungininkais. Premjerė K. Kallas tai sakė interviu britų transliuotojui BBC. Vyriausybės vadovės teigimu, nors V. Putinas puikiai sugeba „sėti baimę“, jo grasinimus reikėtų vertinti „rimtai“. „Jis jau kurį laiką grasina branduoliniu karu. Tačiau tai tik žodžiai.

Prancūzija prašys Rusijos laikytis paliaubų Ukrainoje per šią vasarą Paryžiuje vyksiančias Olimpines žaidynes, pranešė „Politico“, remdamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šeštadienį duotu interviu Ukrainos televizijai. „To bus paprašyta, – sakė E. Macronas, pridurdamas, kad Prancūzija tai darys vadovaudamasi olimpinio judėjimo dvasia.  – Tai yra taikos žinutė“. Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos.

Sekmadien Mykolajive nugriaudėjo galingas sprogimas. Apie tai „Telegram“ žinute pranešė miesto meras Oleksandras Sienkevičius. „Sprogimas Mykolajive. Aiškinamės [detales]. Informaciją pateiksiu vėliau“, – rašė O. Sienkevičius. Mykolajivo regiono gubernatorius Vitalijus Kimas taip pat parašė „Telegram“, kad „Mykolajive įvyko sprogimas“. Dar prieš sprogimą mieste buvo paskelbtas oro pavojus, o Karinės oro pajėgos perspėjo apie galimą balistinių ginklų panaudojimą iš rytų pusės.

Tetiana yra 61 metų močiutė ir mama, kuri per vieną dieną neteko visko – šeimos ir namų. Dėl rusų išpuolių, jos namą pasiglemžė liepsna, o jos sūnus su žmona ir trimis vaikais nespėjo išsigelbėti. Tokioje šalyje kaip Ukraina, kur ištisi miestai sulyginti su žeme, aukų skaičius toks didelis, kad žurnalistai dažnai nepajėgia jų aprašyti.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas buvo priverstas atsisakyti kelionės į Ukrainos pietinį Odesos miestą dėl Rusijos raketų grėsmės. Pasak laikraščio „Sunday Times“ pranešimo, kurį patvirtino G. Shappsui artimas šaltinis, sekretoriui teko atšaukti vizitą po to, kai britų žvalgyba jį įspėjo, kad rusai sužinojo apie jo kelionės planus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį vakare paskelbtame interviu sakė, kad Vakarų sausumos operacijos Ukrainoje kažkuriuo metu galėtų būti būtinos. Prancūzų lyderis tai pareiškė po susitikimo su Vokietijos ir Lenkijos lyderiais. Praėjusį mėnesį jis tvirtino, kad ši galimybė neturėtų būti visiškai atmetama. Tokią jo mintį griežtai atmetė Berlynas ir kiti partneriai Europoje, bet E. Macronas laikosi savo, tik pabrėžia, kad Vakarų sąjungininkės iniciatyvos nesiimtų.

Atėjus tretiesiems karo metams Ukrainoje situacija fronte vis dar išlieka sunki – sunaikinti miestai, žmonės, ieškantys, kur prisiglausti, bei begalės prarastų gyvybių. Tačiau yra ir tų, kurie liko ir gyvena netoli fronto linijos. Likusiųjų nuotaikos išlieka panašios – ukrainiečiai pavargę ir nieko nebesitiki iš Vakarų. „Mes žinome, kas artėja, – sako Marija, savo bute Kostiantynivkoje pakuojanti televizorių. Ji liepia jį pristatyti į Kyjivą prieš keliaudama ten su sūnumi.

Sekmadienį, paskutinę prezidento rinkimų Rusijoje dieną, Ukraina į Rusiją paleido dešimtis dronų, be kita, ko, surengė ataką prieš rinkimų apylinkę okupuotame Zaporižios regione, o kiti dronai buvo pasiųsti į Maskvą, pranešė Rusijos pareigūnai. Per ataką užsidegė savivaldybės kultūros centras nedideliame Kamiankos-Dniprovskos miestelyje, savo „Telegram“ kanale rašė rusų politikas, judėjimo „Mes su Rusija“ pirmininkas Vladimiras Rogovas.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 14 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo penkiomis raketomis S-300, paleistomis į Charkivo ir Donecko sritis, dviem į Černihivo sritį paleistomis raketomis Ch-59 ir 16 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo. 14 bepiločių buvo sunaikinti virš Odesos srities.

Ukraina sekmadienį dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietinėje Krasnodaro srityje, dėl to kilo gaisras, o vienas žmogus mirė nuo „širdies smūgio“, pranešė regiono valdžios institucijos. Rusija sekmadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį į kovo 17-ąją, paskutinę balsavimo per šalies prezidento rinkimus dieną, perėmė 35 ukrainiečių dronų ataką. „Naktį apie 3 val.

Šiuo metu Ukraina derasi su dešimčia šalių dėl dvišalių saugumo garantijų susitarimų pasirašymo. Tai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva pareiškė per Ukrainos televiziją, praneša „Ukrinform“. „Šiandien delegacija veda derybas su dešimčia šalių. Apie derybų eigą ir kur ir kada bus pasirašytas tam tikras susitarimas neskelbsime“, – sakė I. Žovkva. Jis teigė, kad tarp partnerių yra tam tikra konkurencija, kas pirmiausia pasirašys tokią sutartį.

Kovo 15 dieną Ukrainos Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos išminuotojai Vynycos srityje neutralizavo Rusijos raketos Kh-101 kovinę galvutę. „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Valstybinės pagalbos tarnybos spaudos tarnyba. Sprogstamasis objektas rastas Žmerynkos rajone esančiame miške. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 14 dieną Vynycos srities Žmerynkos rajone buvo rastos rusiškos sparnuotosios raketos Kh-101 nuolaužos.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas telefonu aptarė pagalbos teikimą Ukrainai. Taip teigia prezidentūra, praneša „Ukrinform“. „Šalys aptarė situaciją mūšio lauke ir skubius Ukrainos gynėjų poreikius. Prezidentūros vadovas pabrėžė, kad svarbu, kad JAV Atstovų Rūmai skubiai patvirtintų pagalbos Ukrainai paketą", – rašoma pranešime.

Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos šalies pietuose sunaikino 117 okupantų, vieną vaizdo stebėjimo sistemą Murom-M, 11 šarvuočių, du lauko šaudmenų saugojimo punktus ir vieną priešo kuro sandėlį. „Ukrinform“ duomenimis, Pietų gynybos pajėgų spaudos tarnyba apie tai pranešė platformoje „Telegram“. „Gynybos pajėgos ir toliau smūgiuoja priešo susitelkimo vietovėms, šaudymo pozicijoms ir užnugariui.

Rusijos pajėgos Chersono srityje bepilotėmis skraidyklėmis puola ukrainiečius civilius, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai, kad penktadienį ir šeštadienį rusų dronai atakavo civilius, paskelbė Chersono srities karinė administracija. Šeštadienį Berislave rusai numetė sprogmenis ant 71 metų vyro, kuris dėl sprogimo sukeltos kojos traumos buvo nugabentas į ligoninę. Penktadienį okupantai iš dronų numetė sprogmenis Lvovės kaime, Chersono srityje.

Rusijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad ukrainiečiams apšaudant Rusijos Belgorodo sritį, besiribojančią su Ukraina, žuvo du žmonės. Belgorode per išpuolį žuvo vyras ir moteris, dar trys žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.  Penki žmonės taip pat buvo sužeisti, kai Ukrainos dronas pataikė į automobilį Glotovo kaime, esančiame maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos, sakė V. Gladkovas.

Kibernetinio saugumo specialistai iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) įsilaužė į Rusijos viešųjų paslaugų sistemą, kuri naudojama elektroniniam balsavimui Rusijos „prezidento rinkimuose“, skelbia „Ukrinform“. Apie tai „Ukrinform“ sužinojo iš šaltinio Ukrainos žvalgyboje. „Rusijos viešųjų paslaugų svetainė neveikia. Balsavimo sistema neveikia. HUR kibernetinio saugumo specialistai įveikė visas apsaugos sistemas.

Odesoje 40 žmonių vis dar hospitalizuoti, o 9 sužeistųjų būklė kritinė po to, kai Rusija šį Ukrainos miestą atakavo balistinėmis raketomis, praneša „Ukrinform“. Naujausią informaciją apie sužeistuosius socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis. „9 val. ryto duomenimis, 40 žmonių, sužeistų per vakarykštę raketų ataką, vis dar gydomi medicinos įstaigose. Devynių iš jų būklė tebėra rimta“, – teigė jis.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad šeštadienio naktį ir rytą Rusijos Federacija buvo puolama Belgorodo ir Kursko srityse, informuoja naujienų agentūra „Unian“. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, naktį Kursko srityje buvo numušti penki ukrainiečių dronai, o Belgorodo srityje – raketa paleista iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos RM-70 „Vampir“ ir taktinė raketa „Točka-U“. Be to, 8 val.

Ukrainoje pastarąją parą žuvo 1 160 Rusijos kareivių, praneša „Ukrinform“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 16 d. Rusija Ukrainoje neteko 429 580 kareivių.

Per žiaurią Rusijos invaziją į Ukrainą Vladimiro Putino pakalikai, kuriems buvo „išplautos smegenys“, paėmė į nelaisvę ir psichologiškai kankino mamą. Ją, gąsdino, apžiūrinėjo jos kūną ir laikė šaltyje izoliuotą. Kelias dienas laikyta požeminiame rūsyje, atskirta nuo šeimos ir žiauriai tardoma, Liudmila Veselko papasakojo portalui „The Sun“ apie savo siaubingus išgyvenimus.

Rusija turi resursų ir pajėgumų dar dvejus metus tęsti kraugerišką karą Ukrainoje – perspėjo Lietuvos žvalgyba. Karas Rusijos nesusilpnino taip, kaip to tikėjosi Vakarai. Priešingai – karas ir karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga. Jau trečius metus Ukrainą griaunantys ir jos žmones žudantys rusų okupantai bent artimiausiu metu sustoti neketina.

Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis bus „nuspręsta šį pavasarį arba vasarą“. Tai pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas BorrellIs. Pasak „Voice of America“, jis paragino tęsti paramą Ukrainai vėluojant JAV karinei pagalbai. J. Borrellis teigė, kad Ukrainos vyriausybė negali laukti lapkričio mėnesį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatų. Vizito JAV metu J. Borrellis susitiko su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Baltarusijos teritorijoje pradėti statyti būstai buvusios privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniams. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Nacionaliniu pasipriešinimo centru. Remiantis vietos pranešimais, Celio kaime (90 km. nuo Minsko) statomas devynių aukštų pastatas. Ten yra poligonas, kuriame kadaise buvo dislokuoti „Wagner“ samdiniai. Šiuo metu ten tebėra iki 300 samdinių, kurie dalyvauja Baltarusijos kariuomenės mokymuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasmerkė Rusijos smūgį pietiniame Odesos uostamiestyje, per kurį žuvo mažiausiai 19 žmonių ir dar pusšimtis žmonių buvo sužeisti. „Po Rusijos raketų atakos Odesoje vyksta gelbėjimo ir pagalbos operacijos. Labai bjaurus šių niekšų smūgis, – sakoma V. Zelenskio pareiškime internete. – Paleistos dvi raketos, o antroji – kai gelbėtojai ir gydytojai atvyko į smūgio vietą“. Anksčiau skelbta apie 16 žuvusiųjų.

Rytų Ukrainoje, pasak Vokietijos žiniasklaidos, nuo Rusijos artilerijos ugnies žuvo vokiečių kovotojas. 37 metų vyras dirbo su bepiločių žvalgybos daliniu ir žuvo, kai ketvirtadienį po tiesioginio smūgio įgriuvo slėptuvė, kurioje jis buvo. Apie tai panešė žiniasklaidos grupės „Redaktionsnetzwerks Deutschland“ (RND) laikraščiai, remdamiesi Ukrainos teritorinės gynybos tarptautiniu legionu. Tai yra savanorių užsienio kovotojų dalinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo kariuomenė atsakys į virtinę Ukrainos išpuolių prieš jo šalį, kuriuos jis pavadino Kyjivo bandymu sužlugdyti prezidento rinkimus. Rusijos pasienio sritys šią savaitę tapo mirtinų Ukrainos bombardavimų taikiniais ir susidūrė su pakartotinėmis Kyjivą remiančių rusų savanorių, sudarytų iš Kremliui priešiškai nusiteikusių rusų, atakomis.

Ukraina paragino Vakarų sąjungininkus finansuoti jos vidaus ginklų gamybą. Pasak „Financial Times“, neseniai išplėsti Ukrainos ginklų gamybos pajėgumai dabar gerokai viršija užsakymams skirtų pinigų sumą. „Greičiausias būdas pradėti gamybą – ją vykdyti Ukrainoje. Mes esame labai pajėgūs. Esame konkurencingi kainų atžvilgiu“, – kalbėjo Ukrainos strateginės pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas.

Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje žuvo 16 žmonių, įskaitant paramediką ir gelbėtoją, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.  Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP žurnalistai matė antklodėmis uždengtus kūnus, sukrautus gatvėje, o pareigūnai rodė krauju ir purvu išteptus išsekusius gelbėjimo tarnybų darbuotojus, kurie gesino liepsnas ir gydė sužeistus kolegas.

Realizavus dar vieną repatriacijos priemonę, į Ukrainą buvo grąžinti dar 100 žuvusių karių palaikai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.

Rusija ir toliau vykdo Ukrainoje rimtus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, įskaitant „sistemingą“ kankinimą ir žaginimą, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų tyrėjai. Maskva jau daugiau nei dvejus metus kariauja su Ukraina ir pastaruoju metu mūšio lauke pasiekė teritorinių laimėjimų. Aukšto lygio Tyrimo komisija (COI) pranešė radusi naujų plačiai paplitusių piktnaudžiavimų įrodymų.

Už Rusijos karo Ukrainoje kritiką įkalintas teisių gynėjas Olegas Orlovas atmetė valdžios pasiūlymą pasirašyti sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir vykti kariauti į Ukrainą, penktadienį pranešė garsi žmogaus teisių grupė. 70 metų Rusijos teisių gynėjas kovo 11 d. buvo perkeltas iš vieno sulaikymo centro į kitą ir jam „beveik iš karto buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį ir dalyvauti specialiojoje karinėje operacijoje“, socialinėje žiniasklaidoje pranešė „Memorial„ centras.

Berlyne Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos lyderiai penktadienį susitiko aptarti paramos Ukrainai klausimą, siekdami parodyti vienybę ir solidarumą, Kyjivui susiduriant su karinių išteklių trūkumu, o rusams balsuojant rinkimuose, kurie beveik neabejotinai dar šešeriems metams pratęs prezidento Vladimiro Putino valdymą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukraina atidžiai stebės, kurios šalys pripažins prezidento „rinkimus“ Rusijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Bus sunkūs du trys mėnesiai, nes Rusijos Federacija dabar baigs vadinamąjį rinkimų procesą... Šalys, žinoma, pripažins rinkimus Rusijoje, o tai yra absoliuti gėda šiuolaikiniame pasaulyje.

Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija tvirtai stovi ant karo bėgių ir jau ruošiasi kitam karui. Kaip praneša „Foreign Policy“, remdamasis Estijos žvalgybos atstovų pareiškimais, Kremlius pertvarko ir plečia šalies kariuomenę, tikėdamasis konflikto su NATO per artimiausius 10 metų.

Okupantai jau kelias dienas mėgina pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybą trijų brigadų ruožuose Avdijivkos kryptimi. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis lankėsi šiame rajone ir priėmė kai kuriuos sprendimus. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis O. Syrskio „Telegram“ kanalu.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijos režimo organizuotus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys, taip pat tie, kurie sutiko būti tarptautiniais stebėtojais, bus patraukti atsakomybėn.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas davė interviu Prancūzijos televizijai, per kurį išsamiai paaiškino savo politiką karo Ukrainoje atžvilgiu. Jis įspėjo, kad jei Rusija laimės, ji Ukrainoje nesustos, ir pabrėžė, jog sąjungininkės neturėtų riboti paramos Ukrainai.

Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje galėtų sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, rašo „RBK-Ukraina“. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Rusai raketomis S-300 smogė Charkivo regiono Zoločivo kaimui Penktadienį vakare Rusijos pajėgos raketomis S-300 atakavo Charkivo regiono Zoločivo kaimą. Apie tai Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė „Telegram“ žinutėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Prancūzija siųs savo karius į Ukrainą. Apie tai ir kitus karo Ukrainoje klausimus jis kalbėjo interviu prancūzų žiniasklaidos priemonei TF1, rašo „Obozrevatel“. Macronas apie karių siuntimą į Ukrainą: „Tokio scenarijaus neatmetame“ „Šiandien nesame tokioje situacijoje, kad mums reikėtų siųsti karius į Ukrainą, ir tokio scenarijaus neatmetame“, – nurodė jis.

Rusų valdžia neleidžia civiliams evakuotis iš Belgorodo, kur šiuo metu vyksta aktyvus karo veiksmai, kuriuose dalyvauja dviejų valstybių sieną kirtę prie Ukrainos prisidėję rusų etninių mažumų daliniai. Apie tai kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. „Taip, mes galime patvirtinti šią informaciją. Šiandien girdėjome perimtus tiek teisėsaugininkų, tiek vietos gyventojų pokalbius.

Rusijos pajėgos gali pasinaudoti tuo, kad Vašingtonas vėluoja suteikti pagalbą Ukrainai, „The New York Times“ cituoja UNIAN. Anot leidinio, tai gali leisti Rusijos kariuomenei pradėti aktyviau veikti fronte. „Ilgainiui sumažėjusi Amerikos parama greičiausiai privers Ukrainą užleisti daugiau teritorijos. Rusijos pajėgos dabar laiko apie 20 proc. Ukrainos teritorijos ir nori daugiau“, – skelbia leidinys.

Jau užfiksuota apie 50 atvejų, kai Rusija prieš Ukrainą panaudojo Šiaurės Korėjos gamybos raketas, įskaitant vieną oficialiai patvirtintą atvejį sausio 2 dieną Charkive. Taip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Charkivo regiono prokuratūros vadovas Oleksandras Filčakovas.

Prancūzijos valdžios institucijos bent nuo pernai vasaros svarsto apie galimybę siųsti karius į Ukrainą. Apie tai pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, rašo UNIAN. Macronas užsimena apie savo karius Odesoje Leidinys pažymi, kad ankstesnis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas apie galimą karių siuntimą į Ukrainą šokiravo daugelį žmonių Europoje, tačiau ne kitus Prancūzijos pareigūnus.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus. Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.

Ukraina pradėjo rotuoti karius, kurie „ilgą laiką“ tarnauja fronto linijose, skelbia „Sky news“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad tai „stabilizuos padėtį“ ir turės teigiamą poveikį karių moralei bei psichologinei būklei. „Mums pavyko pradėti dalinių ir padalinių, kurie ilgą laiką fronte vykdė kovines užduotis, rotacijos ir pakeitimo procesą“, – sako jis. O. Syrskis taip pat pakomentavo ir padėtį Zaporižioje.