Karas Ukrainoje

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pareiškė, kad pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina gali gauti 1,5 mln. sviedinių vietoj anksčiau žadėtų 800 tūkst., pranešė „Ukrinform“. „Mes galime padaryti daug daugiau, nei pradžioje paskelbtas kiekis“, – interviu „Bloomberg“ sakė J. Lipavskis, paminėjęs 1,5 mln. sviedinių.

Rusija gali bandyti atverti papildomą puolimo kryptį dar šiais metais, įsitikinęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Maksimas Žorinas. Pasak jo, Rusija gali suspėti 2024 metais sukaupti pakankamai karių ir technikos, kad galėtų atverti dar vieną puolimo kryptį.

Rusijos oro gynybos pajėgos paskutiniu metu kovoje su Ukrainos bepiločių atakomis susiduria su sunkumais.  Ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas „Atesh“ teigia, kad Ukrainai atakuojant strateginius taikinius giliai Rusijos teritorijoje, okupantų vadovybė griežtai baudžia oro gynybos padalinių karius už tai, kad jie nesugebėjo numušti Ukrainos dronų, skelbia UNIAN.

Krymo tilto sunaikinimas būtų pažeminimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir sukeltų rimtų problemų okupacinėms pajėgoms, įsitikinęs buvęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas.  Įvyks šiais metais? Pasak B. Hodgeso, Krymo tilto sunaikinimas turėtų įvykti dar šiais metais.  „Žinoma, Kerčės (taip vadinamas Krymo tiltas, – red.) tilto sunaikinimas – vienaip ar kitaip turėtų įvykti šiais metais.

Keturi su Kremliumi glaudžiais ryšiais susiję šaltiniai teigia, kad Ukraina nėra įsitraukusi į teroro aktą Maskvoje, ir Kremlius tai žino. Apie tai rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Buvęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas sako, kad NATO narės dažnai per daug nerimauja dėl to, ką gali padaryti Rusija. Pasak generolo, NATO turėtų priversti Rusiją nerimauti dėl Aljanso veiksmų reaguojant į eskalaciją, o ne nerimauti dėl galimų Kremliaus režimo veiksmų.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį pranešė, kad užkirto kelią Rusijos saugumo tarnybos (FSB) agentų mėginimui įvykdyti sabotažą Poltavos srityje esančiame geležinkelyje. Apie tai pranešė portalas „The Kyiv Independent“. Generalinė prokuratūra pridūrė, kad abu įtariamieji yra Ukrainos piliečiai.

Ukrainos karinis jūrų laivynas antradienį paskelbė per savaitgalio raketų ataką Kryme, kaip rodo nauja informacija, apgadinęs keturis rusų karo laivus.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad užpuolikai, praėjusią savaitę Maskvos koncertų salėje surengę žudynes, pirmiausia bandė bėgti į jo šalį, bet nusuko kitur dėl patikros punktų. „Todėl jiems nebuvo šansų patekti į Baltarusiją. Jie tai matė. Todėl jie nusuko šalin ir nuėjo į Ukrainos ir Rusijos sienos ruožą“, – sakė A. Lukašenka, prieštaraudamas Rusijos teiginiui, kad jie pirmiausia bandė pereiti į Ukrainą.

Rusijos „politinis elitas“, kurį anonimiškai pakalbino „Meduza“, nesitiki kažkokių permainų naujos Vladimiro Putino kadencijos metu, bent jau iki to momento, kol kažkas paaiškės fronte Ukrainoje. Tiesa, nuomonės dėl to, kur Kremlius ruošiasi sustoti, nesutampa net ir tarp pačių jo atstovų: vieni kalba apie Charkivo okupaciją, kitiems gali ir Kyjivo nebūti gana.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakeitė savo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių, skelbia šalies visuomeninis transliuotojas „Suspilne“. V. Zelenskis atleido Oleksijų Danilovą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų ir į jo vietą paskyrė Užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Oleksandrą Lytvynenką, rašoma atitinkamuose dekretuose, paskelbtuose prezidento administracijos interneto svetainėje.

Kremlius antradienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savotišku žydu“, kai buvo paklaustas, kaip pastarasis gali būti susijęs su Islamo džihadistų įvykdytu išpuoliu. Rusų valdžios atstovai toliau teigia, kad Kyjivas buvo kažkaip susijęs su penktadienį Maskvos koncertų salėje įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės. V. Zelenskis šiuos kaltinimus atmeta kaip absurdiškus.

Nuo Rusijos raketos smūgio Charkive nukentėjo negyvenamas pastatas ir daugiaaukštis gyvenamasis namas. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Apgadintas negyvenamas pastatas, išbyrėjo šalia esančio daugiaaukščio gyvenamojo namo langai. Laimė, sužeistųjų ir žuvusiųjų nėra“, – rašoma pranešime. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 26 d. rusai smogė gyvenamajam namui Charkivo Ševčenkos ​​rajone.

Rusijos kariškiai bepiločiais orlaiviais toliau atakuoja Chersono srities Beryslavo miestą, yra sužeistųjų. Tai antradienį pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė toliau puola Beryslavą bepiločiais orlaiviais“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad 50 metų vyrą sužeidė iš drono numestas sprogmuo. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“. Ukrainos diplomatijos vadovas savo nuomonę išsakė interviu leidiniui „Politico“, praneša „Ukrinform“. „Kyjivas, žinoma, nepaprastai dėkingas už visą paramą, gaunamą iš Vakarų aljanso“, – pažymėjo D. Kuleba, pridurdamas, kad sąjungininkų veiksmai ne visada atitinka jų retoriką, o karui užsitęs...

Po didžiausio per pastaruosius dešimtmečius teroristinio išpuolio Rusijoje kilus spekuliacijų audrai, išryškėjo tam tikri faktai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Jie rodo, kad Rusijos vaidmuo šiame išpuolyje galėjo būti didesnis, nei manyta.

Rusijos valdžios pareiškimai, kad Ukraina susijusi su teroro išpuoliu koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos, skirti pateisinti plataus masto invaziją į Ukrainą, teigia Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW), pranešė „Ukrinform“. „Rusijos tvirtinimai apie Ukrainos dalyvavimą pratęsia ilgalaikes Kremliaus pastangas pateisinti plataus masto invaziją, melagingai vaizduojant nepriklausomą ir suverenią Ukrainą kaip keliančią egzistencinę grėsmę Rusijai“, – teigia ekspertai.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna sako, kad NATO svarsto galimybę numušti Rusijos raketas, kai jos skris Šiaurės Atlanto aljanso teritorijos link. „NATO analizuoja įvairias koncepcijas, visų pirma, kad tokios raketos turėtų būti numušamos, kai jos jau yra labai arti NATO sienos – tačiau tai turėtų vykti Ukrainos pusei sutikus ir atsižvelgiant į tarptautines pasekmes.

Rusijos kariuomenė valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Sumų srities Bilopilios miesto civilinei infrastruktūrai – nukentėjo Vaikų ir jaunimo kūrybos centras ir apie 20 privačių namų. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien priešas vėl atakavo Bilopilios civilinę infrastruktūrą: buvo smogtas aviacijos smūgis naudojant valdomąsias aviacines bombas“, – sakoma pranešime.

Ukrainos pajėgos susiduria su sudėtinga padėtimi aplink rytinį Časiv Jaro miestą, Rusijai ten sutelkus savo puolimą, pirmadienį sakė Ukrainos kariuomenės pareigūnas. Pastaraisiais mėnesiais Maskva fronto linijoje pasiekė nemažai laimėjimų, didindama savo pranašumą. Ukrainiečiams sunkiai sekasi trūkstant itin reikalingų šaudmenų iš Vakarų sąjungininkų.

Ukrainos rašytojas, poetas, muzikantas ir savanoris Serhijus Žadanas ketina prisijungti prie Ukrainos nacionalinės gvardijos „Chartijos“ brigados. Apie tai, cituodama patį rašytoją, Ukrainos televizijoje pranešė žurnalistė Marija Malevska. „Stovėdamas čia, Serebriansko miškuose, rašytojas man prisipažįsta: netrukus brigadą papildys dar vienas narys.

Antradienio naktį Rusijos Federacijos Belgorodo srityje aidėjo sprogimai. Apie tai savo „Telegram“ kanale parašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Pasak gubernatoriaus, virš Belgorodo miesto ir Belgorodo srities buvo pasitelkta oro gynyba. Regiono vadovas teigia, kad priešlėktuvinė gynyba esą numušė 13 oro taikinių, priartėjusių prie regiono centro.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį iš pareigų atleido Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių Oleksijų Danilovą. Vakariniame pranešime V. Zelenskis paaiškino, kodėl priėmė tokį sprendimą bei nurodė, kas perims O. Danilovo postą.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadas Vasylis Maliukas atsakė, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumanė pulti Ukrainą.  Putino gyvenimo saulėlydis Pasak V. Maliuko, artėjant V. Putino gyvenimo saulėlydžiui, jis ryžosi žutbūt perrašyti istoriją. „Rusija yra netikra šalis. Tai visiškos propagandos šalis. Turime pažvelgti giliau į istoriją.

Lenkiijos generalinis štabas mano, kad Rusijos raketa į šalies oro erdvę galėjo įskrieti tyčia.  Apie tai pirmadienį kalbėjo  Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Wieslawas Kukula, skelbia „Ukrinform“.  „Ch-101 yra gerai žinoma raketa, šiandien ji yra pagrindinė atakų prieš Ukrainą priemonė, o rezultatus matome. Tai buvo tokio tipo raketa“, – pažymėjo W. Kukula.

Rusijos pajėgos, laikinai okupavusios Krymą, pradėjo masiškai perkelinėti karinius sandėlius.  Apie tai praneša ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas „Atesh“, skelbia „Ukrinform“. „Pastaruoju metu stebime labai įdomų vaizdą – masinį lauko artilerijos sandėlių judėjimą“, – rašoma partizaninio judėjimo pranešime. Pasak judėjimo „Atesh“, tokių veiksmų Rusija veikiausiai ėmėsi po sėkmingų Ukrainos gynybos pajėgų smūgių Sevastopoliui ir Hvardijskui.

Su Baltijos valstybių diplomatijos vadovais pirmadienį susitikęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkena pagyrė Baltijos šalis dėl jų skiriamų lėšų gynybos biudžetams ir paramos Ukrainai, pavadindamas jas „NATO lyderėmis“. „Šios trys sąjungininkės yra NATO lyderės, skiriančios reikšmingą indėlį savo gynybos biudžetams (...), taip pat lyderės remiant Ukrainą tuo metu, kai ši parama yra gyvybiškai svarbi“, – prieš susitikimą Vašingtone sakė A. Blinkenas.

Rusijos pajėgoms pirmadienį apšaudžius Vovčanską Charkivo srityje žuvo civilis. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. „Apie 13 val. okupantai puolė Vovčansko miestą Čuhujivo apskrityje. Per apšaudymą žuvo 65 metų civilis“, – sakoma pranešime.

Rusija ir vėl ėmėsi atakuoti Ukrainos energetikos sektorių. Pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos, Rusija ėmėsi šio sektoriaus pakeitę taktiką.  Nori paveikti ekonomiką Kaip teigia ministras, Rusija pradėjo atakuoti ne tik atskirus Ukrainos pramonės regionus, bet ir visą energetikos sistemą, siekdama paveikti Ukrainos ekonomiką.

Europos Sąjungai nerimą kelia Kremliaus bandymai kaltę už teroristinį išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos suversti Ukrainai, Briuselyje pirmadienį per pietus surengtoje spaudos konferencijoje pasakė ES atstovas Peteris Stano. „Mums kelia nerimą ryšį tarp šio išpuolio ir Ukrainos sukurti mėginančių Maskvos režimo atstovų teiginiai. Žinoma, mes su tuo visiškai nesutinkame.

Planuodama šiais metais suformuoti dvi naujas armijas, Rusija susidurs su problemomis dėl naujos įrangos ir infrastruktūros, socialiniame tinkle „X“ publikuotoje žvalgybinėje informacijoje prognozavo Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba. Ministerijos pranešime nurodoma, kad 2024 m. kovo 20 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, jog 2024 m. Rusijoje bus suformuotos dvi naujos armijos. Teigiama, kad jas sudarys 14 divizijų ir 16 brigadų.

Po naujų atakų Kyjive pirmadienio rytą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba paragino tarptautinius partnerius skirti šaliai daugiau oro gynybos sistemų. Nėra žiaurumų, kurių neįvykdytų Rusija, rašė jis tinkle X, pridurdamas, kad tai apima ir raketų smūgį į milijoninio miesto širdį, praneša agentūra „Reuters“. Todėl Ukraina esą primena, kad jai skubiai būtina plėsti oro gynybą. Šaliai ypač reikia sistemų „Patriot“ ir raketų, galinčių atremti bet kokį rusų puolimą.

Charkivo srities Iziumo rajone traktorius užvažiavo ant prieštankinės minos, per sprogimą sužeistas žmogus. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausioji valdyba Charkivo srityje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Kovo 25 d. lauke prie Iziumo rajono Balaklijos bendruomenės Prišibo kaimo traktorininkas užvažiavo ant prieštankinės minos TM-62P. Sprogimas visiškai suniokojo traktorių, mechanizatorius sužeistas“, – rašoma pranešime.

Austrijos užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo ir žvalgybos tarnyba (DSN) paneigė Rusijos gynybos ministerijos informaciją, kad esą per karo veiksmus Ukrainoje žuvo 10 austrų. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Mes neturime informacijos apie Ukrainoje žuvusius austrus“, – taip Austrijos URM pakomentavo Rusijos ministerijos informaciją apie tariamą 10 „samdinių“ iš Austrijos žūtį Ukrainoje.

Pirmadienį per Rusijos raketų ataką Kyjive buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant paauglę, krintančios nuolaužos apgadino mažiausiai du pastatus centriniuose sostinės rajonuose. „Pečioros rajone buvo sužeisti penki žmonės. Trims pagalba suteikta vietoje. Du nuvežti į ligoninę“, – socialiniame tinkle parašė Kyjivo meras Vytalijus Klyčko. Viena iš ligoninėje gydomųjų sužeistųjų yra 16-metė, kitame įraše sakė meras.

Stiprėja Lenkijos visuomenės parama galimam šalies karių dalyvavimui kare Ukrainoje. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos portalas RMF24, komentuodamas kompanijos „United Surveys“ surengtos apklausos „Kokią pagalbą Lenkija turi teikti Ukrainai?“ rezultatus, rašo „Ukrinform“. Tyrimo duomenimis, lenkai labiausiai remia humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai - 75 proc., karinei  pagalbai šaudmenimis ir lengvąja ginkluote pritaria 67,6 proc.

Dėl smūgio Rusijos karinių jūrų pajėgų bazei Sevastopolyje kilo ryšio problemų laikinai okupuotame Kryme. Tai pirmadienį per televizijos maratoną pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Tiesą sakant, situacija jiems gali būti dar blogesnė, nes karinių jūrų pajėgų bazė yra ta struktūra, kuri užtikrina laivyno veiklą apskritai.

Pirmadienio rytą Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis žurnalistams sakė, kad Rusijos ambasadorius Lenkijoje iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Rusijos raketos, sekmadienio rytą maždaug 39 sekundėms įskridusios į Lenkijos teritoriją per didelį Rusijos oro puolimą Ukrainoje. „Tai visiškai nepriimtina, – sakė R. Sikorskis.

Kyjivo centre pirmadienį nugriaudėjo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Ukrainos sostinėje aidint sirenoms, o pareigūnams raginant gyventojus eiti į slėptuves. „Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniuose tinkluose parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Kyjive dėl raketų atakos Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos Miesto administracijos duomenimis, buvo apgadintas gyvenamasis namas.

Generolas majoras Viktoras Nikoliukas atsistatydina iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rengimo vadovybės vado pareigų. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis jo įrašu „Facebook“ paskyroje. Generolas pažymėjo, jog dabar kiekvienas ukrainietis, ypač kariškiai, turi dėti visas pastangas, kad priešas būtų nugalėtas. „Ir visa tai planuoju daryti, vadovaudamas vienai iš fronto krypčių.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba feisbuke pranešė, kad per ataką kovo 23 d. laikinai okupuotame Kryme nukentėjo didelis Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinis laivas „Jamal“. Per ataką smogta į kelis objektus, tarp jų į 13-ąją Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų statyklą, kurioje švartavosi desantinis laivas „Jamal“. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) duomenimis, laivas patyrė didelę žalą: dėl skylės viršutiniame denyje jis nuvirto ant dešiniojo šono.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas susitikime su Baltijos šalių lyderiais negailėjo pagyrų. Savo kalboje A. Blinkenas teigė, kad šios trys valsybės yra tikros NATO lyderės dėl gynybos biudžetų ir pagalbos Ukrainai.  Svarbiausi įvykiai: 23:58 | Maliukas pasakė, kodėl Rusija nusitaikė į Ukrainą: tai jo gyvenimo kredo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadas Vasylis Maliukas atsakė, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumanė pulti Ukrainą.

Atnaujinti ES ir JAV sankcijų paketai turėjo susilpninti Rusijos ekonomiką. Vietoj to ji prisitaikė ir išlieka stipri kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas buvo perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai. Rusijos ekonomikos atsparumas neabejotinai yra pagrindinis prezidento V. Putino, kuris nuo 1999 m. nepertraukiamai vadovauja Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas, privalumas. Tačiau taip neturėjo būti.

Įvykių gausi para Ukrainoje, Rusijoje ir net Lenkijoje. Naktį okupuotame Kryme aidėjo galingi sprogimai. Ukrainiečiai nusitaikė į du rusų karo laivus ir sunaikino pagrindinį rusofašistų Juodosios jūros laivyno centrą. Tuo metu Putinas surengė dar vieną masinę oro ataką – į Ukrainą  pasiuntė beveik 30 raketų. Viena jų, skriedama Lvivo link, įskrido į NATO narės Lenkijos teritoriją. Lenkija akimirksniu pakėlė keturis naikintuvus.

Lenkija sekmadienį paskelbė, kad iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai rusų sparnuotoji raketa, nukreipta į vakarinę Ukrainą, pažeidė jos oro erdvę.  Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo miesto šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Rusija turi pralaimėti šį karą, nes tik taip galima patikimai apsaugoti žmonių gyvybes, tinkle „Telegram“ sekmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „760 dienų trunkantis plataus masto karas. Daugiau kaip dveji metai akivaizdžių įrodymų, ką Putino sistema atneša pasauliui. Tai griuvėsiai vietoj miestų ir kaimų, mirtis ir skausmas vietoj gyvenimo, teroras vietoj tarptautinės teisės“, – rašė V. Zelenskis.

Lenkija pareikalaus Maskvos pasiaiškinimo dėl „naujo oro erdvės pažeidimo“, sekmadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. „Visų pirma prašome Rusijos Federacijos nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“, – pridūrė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronski. Rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę, sekmadienį pranešė šalies kariuomenė.

Ukraina naktį į sekmadienį vėl raketomis apšaudė Sevastopolio uostamiestį 2014 m. Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Tuo metu Rusija pranešė atakavusi Kyjivą ir Lvivą. Skelbiama, kad rusų raketa trumpa skriejo ir virš NATO teritorijos. Per plataus masto oro smūgį raketų nuolaužos pražudė 65 metų miesto gyventoją, dar keturi žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ kanale panešė Rusijos paskirtas Sevastopolio meras Michailas Razvožajevas.

Kovo pradžioje Rusija sudavė mirtiną raketų smūgį Ukrainos Odesos miestui kaip tik tuo metu, kai jo uoste lankėsi Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis. Tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir toli gražu nebuvo pavienis incidentas. Per dvejus metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje besilankančius sąjungininkų aukštus pareigūnus trikdė smūgiai, o vienu atveju – dronas, jų lankomuose miestuose.