Per dvejus metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje besilankančius sąjungininkų aukštus pareigūnus trikdė smūgiai, o vienu atveju – dronas, jų lankomuose miestuose.
Pernai vasarį prezidentui Joe Bidenui lankantis Kyjive suveikė oro pavojaus sirenos, skelbia portalas „Business Insider“.
„Išgirdome sirenų garsą ir sprogimus, kurie vyko netoli mūsų“, – sakė Graikijos ministras pirmininkas K. Mitsotakis, ir pridūrė, kad nebuvo laiko net pasiekti slėptuvę.
Tačiau jis rašė X: „Mes nesileisime įbauginami“.
Vis dar aiškėja daug incidento detalių, tačiau „Reuters“ šaltiniai teigė, kad smūgis smogė mažiau nei už kilometro nuo Mitsotakio.
Rusija bando įbauginti Vakarus
Rusijos smūgiai taip pat metė šešėlį ant ES aukščiausio rango diplomato Josepo Borrello, JT generalinio sekretoriaus António Guterreso, taip pat Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitų.
„Neaišku, ar visi šie incidentai rodo vieną strategiją – ar iš tiesų yra tyčiniai“, – sakė Cristianas Nitoiou, Jungtinės Karalystės Lafboro universiteto diplomatijos ir tarptautinio valdymo vyresnysis dėstytojas.
„Tikrai manau, kad Rusija bando būti gana agresyvi ir įbauginti Vakarų lyderius“, – sakė jis „Business Insider“.
Tačiau jis sakė abejojantis, kad yra planas „iš tikrųjų nužudyti ar specialiai nusitaikyti į pagrindinį Europos Sąjungos ar Jungtinių Valstijų politikos veikėją“.
Visgi, akivaizdu, kad grėsmė yra susijusi su tuo.
Vasario mėnesį Rusijos dronas grėsmingai sekė Vokietijos gynybos ministrę Annaleną Baerbock pietiniame Mykolajivo mieste, pasiųsdamas ją ir jos palydą bėgti tolyn. Rusija dažnai naudoja dronus, kad padėtų nukreipti artilerijos smūgius.
Tiek C. Nitoiou, tiek Europos užsienio santykių tarybos politikos bendradarbis Rafaelis Lossas sakė, kad tokie įvykiai paskatins intensyvias diplomatines diskusijas su Maskva.
Tokie incidentai taip pat signalizuoja, kad Rusija yra daug labiau linkusi eskaluoti reikalus Ukrainoje nei Ukrainos sąjungininkai, sakė R. Lossas.
Kas nutiks, jei kas nors nukentės?
Sekundę įsivaizduokite, kad vienas iš šių pasaulio lyderių iš tikrųjų nukentėjo.
„NATO kolektyvinės gynybos principas – 5 straipsnis – šiuo atveju netaikomas ginkluotiems išpuoliams, nes jie nebūtų NATO erdvėje“, – sakė R. Lossas.
Tačiau galėtų būti taikomas 4 straipsnis, pagal kurį NATO valstybės konsultuojasi tarpusavyje, ką daryti reaguojant.
„Ir iš to galėtų kilti tam tikras diplomatinis, politinis, ekonominis ar net karinis atsakas“, – sakė R. Lossas.
C. Nitoiou pridūrė, kad nukentėjusios šalies reakcija gali priklausyti nuo to, kaip ji nusiteikusi Rusijos atžvilgiu.
Tokios šalys kaip Lenkija ir Baltijos šalys, kurios jau seniai atsargiai žiūri į savo agresorę kaimynę ir garsiai kalba apie didesnio konflikto galimybę, yra labiau linkusios imtis vienašališkų veiksmų, sakė jis.
„Tačiau labiausiai tikėtinas scenarijus, kad nė viena Ukrainos sąjungininkė nepasirinks karinio eskalavimo“, – sakė jis.
Rusija „tepa“ slidžią dirvą
Rusija tikrina NATO požiūrį į riziką, sakė R. Lossas, o incidentai, susiję su Ukrainoje viešinčiais lyderiais, gali būti suprantami kaip daug platesnės provokacijų strategijos dalis.
„Bet kokią konfliktinę krizę galima apibūdinti kaip tam tikrą slidų šlaitą link eskalacijos, tačiau manau, kad per pastaruosius dvejus metus matėme, jog Rusija įvairiais būdais sąmoningai sutepa šį šlaitą“, – sakė jis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad gruodžio pabaigoje Rusijos raketa, praskriejusi virš Lenkijos, buvo laikoma įskridusia į NATO oro erdvę.
Praėjusių metų kovą Rusijos naikintuvas taip pat kliudė JAV bepilotį orlaivį „Reaper“ virš Juodosios jūros, kuris dėl šio incidento dužo.
„Tokiais veiksmais siekiama manipuliuoti Ukrainos sąjungininkų požiūriu į riziką, sulaikant juos nuo pagalbos, nes baiminamasi, kad tai paskatins eskalaciją, – teigė D. Lossas. – Rusija bando tai nulemti, kurdama tokio pobūdžio riziką ir netikrumą, kuris yra labai svarbus Vakarų politikos formuotojams“.
R. Lossas mano, kad neseniai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytas pasiūlymas, kad NATO kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, nors ir ne mirtinomis pajėgomis, yra būdas tam pasipriešinti.
„Tai būtų būdas priversti Vladimirą Putiną labiau susimąstyti apie galimą eskalaciją, jei prancūzų kariai būtų nužudyti, – sakė jis. – Šiuo metu Rusijai atrodo, kad „labai patogu“ kelti kartelę, o Vakarų šalys ir toliau ragina laikytis santūrumo“.
Pasak R. Losso, tokie įvykiai, kaip praėjusią savaitę įvykęs incidentas su Graikijos ministru pirmininku, „neabejotinai rodo didėjantį Rusijos pasitikėjimą, kad tokia veikla neturės jokių pasekmių“.
Ir vėliava bučiuoja.
