Svarbiausi įvykiai:
23:37 | Po rusų smūgio – Zelenskio žinutė partneriams: ginkluotė negali tik kaupti dulkes kažkur bazėse
Oro gynybos priemonės yra gyvybės apsauga, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo antradienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Obozrevatel“.
Antradienį rusai smogė Dniprui, buvo sužeista 18 žmonių. Po išpuolio V. Zelenskis paragino partnerius aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis.
„Jos negali tik kaupti dulkes kažkur bazėse, kai gali išgelbėti tūkstančius gyvybių nuo Rusijos teroro“, – kalbėjo jis.
Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad smūgis Dniprui ir kiti Rusijos nusikaltimai neliks nenubausti.
„Ne mažiau svarbu ir tai, kad rusų teroristai sulaukia atsako į savo išpuolius. Kaskart vis tolimesnius atsakus“, – nurodė V. Zelenskis ir padėkojo Ukrainos kariams.
Rusijos raketų smūgio į Dniprą aukų skaičius išaugo iki 18, rašo UNIAN. Anot Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, tarp 12 hospitalizuotų žmonių yra penki vaikai.
Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas patikslino, kad nukentėjo švietimo įstaiga.
22:36 | Išaugo sužeistųjų Dnipre skaičius
Rusijos raketų smūgio į Dniprą aukų skaičius išaugo iki 18, rašo UNIAN. Anot Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, tarp 12 hospitalizuotų žmonių yra penki vaikai.
22:25 | JAV ambasadorė NATO apie Rusijos ir Aljanso karo galimybę: „Į tai žiūrime rimtai“
Šiuo metu nėra grėsmės, kad prasidės karas tarp NATO ir Rusijos, pareiškė JAV ambasadorė NATO Julianne Smith, rašo „Ukrinform“.
„Mūsų draugams Baltijos šalyse sakau, kad nematome jokios tiesioginės grėsmės NATO teritorijai – nei Baltijos regione, nei kur nors kitur.
Mes labai rimtai žiūrime į saugumą Baltijos šalyse ir imamės aktyvių veiksmų, kad padidintume savo buvimą jose, rengtume daugiau pratybų, daugiau mokymų, kad būtume pasirengę bet kokiems pokyčiams. Taip pat turime regioninius gynybos planus, kurie leidžia mums tiksliai žinoti, ką turime daryti, kad apsaugotume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – cituojama ji.
J. Smith pažymėjo, kad per pastaruosius dvejus metus Aljansas ėmėsi daug priemonių atgrasymo ir gynybos pozicijai stiprinti, ypač savo rytiniame flange.
„Aljansas nesėdi vietoje ir nelaukia pokyčių, jis yra pasirengęs tokiems pokyčiams. Tačiau nenorėčiau, kad mūsų Baltijos draugai susidarytų įspūdį, jog karas į NATO teritoriją gali ateiti kaip nors staiga. Mes į tai žiūrime rimtai, bet nematome jokios tiesioginės grėsmės“, – nurodo ji.
Diplomatė priduria, kad NATO mato Rusiją kaip tiesioginę grėsmę Aljansui.
„Istorinė patirtis rodo, kad diktatoriai ir kiti autoritariniai lyderiai nestabdo savo agresijos ir toliau žengs į priekį, kol nebus sustabdyti. Štai kodėl Jungtinės Valstijos mano, kad labai svarbu toliau teikti pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų išstumti priešą iš savo teritorijos ir nutraukti šią neišprovokuotą Rusijos agresiją“, – teigia J. Smith.
„Jungtinės Valstijos nemano, kad karas tarp NATO ir Rusijos yra neišvengiamas, ir niekam nesiunčia tokių signalų, nors ir toliau atidžiai stebi dabartinę padėtį. Jungtinės Valstijos aptiko Rusijos pasirengimo karui požymių likus keliems mėnesiams iki jos visapusiškos invazijos 2022 m. vasario mėn. Šiuo metu JAV pusė nemato jokių ženklų ar požymių, kad Rusija gali ruoštis tolesniems veiksmams, išskyrus tai, ką ji jau daro Ukrainoje“, – priduria ji.
22:08 | Sumų srityje iš 27 pasienio kaimų evakuoti visi civiliai
Sumų srityje visi civiliai evakuoti iš 27 kaimų, esančių pasienio su Rusija zonoje.
Tai per televizijos maratoną pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Artiuchas, praneša „Ukrinform“.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė savo žinion 27 kaimus ir gyventojų ten iš esmės nėra“, – sakė pareigūnas.
V. Artiuchas pažymėjo, kad civilių gyventojų evakuacija iš Sumų srities pasienio kaimų prasidėjo 2023 metų vasarą.
„Iš pasienio pavyko evakuoti apie 9 tūkst. žmonių, tarp jų - 850 vaikų. Vaikai gali tęsti mokslus saugiose vietose. Iš viso Sumų srities pasienio zonoje yra 115 gyvenviečių. Darbas tęsiamas“, – pabrėžė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 13 d. Sumų srityje buvo suaktyvinta civilių evakuacija iš pasienio bendruomenių dėl suintensyvėjusio rusų apšaudymo.
21:20 | Blinkenas: „Esame pasiekę kritinį momentą“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas mano, kad Ukrainai turėtų būti suteikta absoliučiai viskas, ko jai reikia gynybai, nes karas jau pasiekė kritinį tašką.
Apie tai jis kalbėjo vizito Paryžiuje metu, praneša „Le Monde“.
„Esame pasiekę kritinį momentą, kai ukrainiečiams būtinai reikia suteikti tai, ko jiems reikia apsiginti, visų pirma amuniciją ir oro gynybos įrangą“, – antradienį kalbėjo jis.
Jis taip pat pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkės „diena iš dienos“ stengiasi neleisti, kad tokios šalys kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja perduotų ginklus Rusijai ir stiprintų jos kariuomenę Ukrainoje.
Vakarai susirūpinę, kad pigių bepiločių tiekimai iš Irano, artilerijos sviedinių iš Šiaurės Korėjos ir potencialūs pristatymai iš Kinijos gali pakeisti pusiausvyrą jau daugiau nei dvejus metus vykstančiame kare Ukrainoje.
„Dirbame kiekvieną dieną, kad veiksmingai užkirstume kelią ginklų ir medžiagų perdavimui Rusijai, maitinančiam jos karo mašiną, gynybos pramonės bazę, įskaitant iš Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos“, – Paryžiuje žurnalistams sakė A. Blinkenas. „Tai ne tik grėsmė Ukrainai, tai grėsmė apskritai Europos saugumui“, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį Pietų Korėjos gynybos ministras pranešė, kad maždaug nuo pernai liepos Šiaurės Korėja išsiuntė Rusijai apie 7 tūkst. konteinerių su ginklais jos karui Ukrainoje. Teheranas tiekia Rusijai dronus. Praėjusį mėnesį Didžiojo septyneto (G7) šalys perspėjo Iraną, kad įves „reikšmingas“ naujas sankcijas, jei Teheranas perduos Rusijai balistinių raketų, skirtų panaudoti Ukrainoje. Tuo metu Kinija tvirtina, kad nepardavė jokių mirtinų ginklų, skirtų panaudoti kare.
„Dirbame kartu, kad pabandytume nutraukti bet kokį tokios paramos teikimą iš Irano, Šiaurės Korėjos ar kitur, įskaitant Kiniją, ir už tai nubausti“, – sakė A. Blinkenas.
21:14 | NATO vadovas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginkluoti
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai.
Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausia organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų stipresnė, nuspėjama ir patvaresnė“, – sakė NATO pareigūnas. „Per ministrų susitikimus balandį galutiniai sprendimai nebus priimti, diskusijos tęsis artėjant Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį“, – pridūrė pareigūnas.
Pareigūnų ir diplomatų teigimu, siūloma 32 NATO šalims prisidėti prie fondo atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį. Tačiau kai kurie įspėjo, kad išlieka svarbių klausimų, kaip veiks finansavimas, planas greičiausiai labai pasikeis po aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone. „Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugelis sąjungininkių turi klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė anonimiškumo pageidavęs NATO diplomatas.
Pasak pareigūnų, J. Stoltenbergo pasiūlymas taip pat numato, kad NATO perimtų daugiau kontrolės koordinuojant ginklų tiekimus Kyjivui iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu prižiūri paramą. J. Stoltenbergas tvirtino, kad tai gali apsaugoti ginkluotės srautus Ukrainai nuo politinių pokyčių NATO šalyse, ypač turint galvoje, kad Donaldas Trumpas siekia sugrįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį vyksiančius rinkimus, sakė pareigūnai.
Toks žingsnis reikštų didelį poslinkį Vakarų kariniam Aljansui, kuris iki šiol kaip organizacija nesiunčia ginklų Ukrainai, nes baiminasi, kad tai gali priartinti NATO prie konflikto su Rusija. Iki šiol NATO siunčia Ukrainai tik nemirtiną pagalbą, tačiau atskiros narės tiekia ginklų už dešimtis milijardų dolerių.
NATO užsienio reikalų ministrai taip pat turėtų aptarti, kas pakeis J. Stoltenbergą, kai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas netikėtai metė iššūkį favoritu laikomam Nyderlandų premjerui Markui Ruttei. Pasak diplomatų, M. Rutte turi maždaug 90 proc. NATO šalių palaikymą, bet Vengrija ir Turkija gali sutrukdyti susitarti dėl kandidato prieš viršūnių susitikimą.
20:16 | Raketų smūgis Dniprui: nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki 13, tarp jų – penki vaikai
Dnipro mieste per raketų ataką, kurią rusai surengė antradienio vakarą, buvo sužeista 13 žmonių, aštuoni iš jų nugabenti į ligoninę.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiuo metu žinoma, kad Dnipre per raketų ataką nukentėjo 13 žmonių. Tarp jų – penki vaikai. Aštuoni sužeistieji paguldyti į ligoninę. Visų būklė – vidutinio sunkumo“, – rašoma pranešime.
Kitiems nukentėjusiems taip pat buvo suteikta medicininė pagalba. Jie bus gydomi namuose.
Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas patikslino, kad nukentėjo švietimo įstaiga.
„Deja, atšaukus raketų pavojų, paaiškėjo, kad nesunkiai sužeisti keturi vaikai – vienas berniukas ir trys mergaitės (gimę 2006-2009 m. m.). Jie nukentėjo nuo stiklo šukių, kai bėgo į slėptuvę. Jiems buvo suteikta visa reikiama medicininė pagalba. Šiuo metu su jais dirba psichologai, jų gyvybei pavojus negresia“, – informavo pareigūnas.
Nuo smūgio išbyrėjo švietimo įstaigos langai, apgadintos patalpos. Aikštelėje užsidegė automobiliai.
Anksčiau buvo pranešta, kad Dnipre per raketų ataką buvo sužeisti penki žmonės, tačiau vėliau jų skaičius išaugo.
19:59 | Po Ukrainos atakų Rusija paskyrė naują Juodosios jūros laivyno vadą
Antradienį Rusija paskyrė naują Juodosios jūros laivyno, patyrusio daugybę Ukrainos atakų prieš jos karinius laivus, vadą.
Kyjivas teigia sunaikinęs trečdalį Rusijos laivų Juodojoje jūroje nuo daugiau nei dvejus metus vykstančios Rusijos invazijos pradžios, tai didžiulė Rusijos kariuomenės gėda ir nesėkmė, nors sausumoje kariuomenė žengia į priekį.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo viceadmirolas Sergejus Pinčiukas paskirtas Juodosios jūros laivyno vadu. Rusijos laivyne įvyko ir daugiau permainų, įskaitant naujo generalinio vyriausiojo vado admirolo Aleksandro Moisejevo paskyrimą.
„Viena vertus, sveikinu jus, kita vertus, tikiuosi, kad suprantate didžiulę atsakomybę, kuri gula ant jūsų pečių, ir tikiuosi, kad susitvarkysite su jums pateiktomis užduotimis“, – naujiems laivyno vadovams sakė S. Šoigu, vaizdo pranešimą paskelbė Gynybos ministerija.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai, kai kurie palaikantys glaudžius ryšius su ginkluotomis pajėgomis, kelias savaites skelbė, kad ankstesnis Juodosios jūros laivyno vadas Viktoras Sokolovas buvo nušalintas dėl daugybės atakų prieš laivyną. A. Moisejevo paskyrimą karinio jūrų laivyno vadu praėjusį mėnesį patvirtino valstybinė žiniasklaida.
52 metų karinio jūrų laivyno karjeros karininkas S. Pinčiukas gimė Sevastopolyje – istoriniuose Juodosios jūros laivyno namuose Krymo pusiasalyje, kurį Maskva 2014 m. atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija perkėlė daug laivų toliau į rytus, į bazę Novorosijske, kad apsaugotų juos nuo Ukrainos atakų. Per pastarąjį smūgį kovo 24 d. Ukrainos raketos, paleistos į Sevastopolį, smogė dviem dideliems Rusijos desantiniams laivams ir ryšių centrui. Ir anksčiau Kyjivas ne kartą naktį jūrų dronais su sprogmenimis sėkmingai puolė Rusijos laivus Juodojoje jūroje.
Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybės pakeitimai yra didžiausi ginkluotosiose pajėgose nuo tada, kai pernai buvo atleistas vyriausiasis Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas Sergejus Surovikinas.
19:41 | Michelis: Ukrainai turime padėti daugiau, įskaitant ir karinę pagalbą
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charlesas Michelis sako, kad vienas svarbiausių artėjančio Europos Sąjungos (ES) politinio ciklo prioritetų yra paramos, įskaitant ir karinę, Ukrainai stiprinimas.
Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir dar keturių keturių Europos Sąjungos valstybių lyderiais diskutuoja apie naujo ES politinio ciklo, prasidėsiančio po Europos Parlamento rinkimų birželį, prioritetus.
Anot EVT pirmininko, ES padarė istorinį sprendimą suteikdama kandidatės statusą Ukrainai, patvirtindama finansinį paramos paketą.
„Tačiau to nepakanka, turime daryti daugiau, įskaitant ir karinės pagalbos srityje“, – kalbėjo Ch. Michelis.
Jis teigė, kad „mūsų laukia neįtikėtini sunkumai ir iššūkiai“, ir sakė, kad parama Ukrainai bei Europos gynybos stiprinimas yra viena iš prioritetinių sričių.
„Turime daryti viską, kad stiprintume Europos Sąjungą, užtikrintume saugumą. (...) Turime pagerinti gynybinį pasirengimą, aiškiai pasakyti, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, kad mobilizuosime visus įmanomus finansinius, karinius išteklius, taip pat – politinę paramą“, – sakė jis.
Kita prioritetinė sritis, anot Ch. Michelio – Europos ekonomikos stiprinimas.
„Bendroji rinka yra vienas svarbiausių dalykų mums. Turime stiprinti ją, daugiau investuoti, kad atlieptume skaitmeninę pertvarką ir klimato kaitą“, – sakė jis.
Trečiąja prioritetine sritimi EVT pirmininkas išskyrė demokratijos stiprinimą.
„Mes niekada nepasiduosime, niekada neapleisime demokratinių principų, tai yra Europos projekto pagrindas“, – teigė Ch. Michelis.
Pasak G. Nausėdos, didžiausias prioritetas Europos lyderiams turi išlikti tolesnė parama Ukrainai, taip pat laikyti Rusiją atsakinga už padarytus nusikaltimus Ukrainoje.
Jis ragino panaudoti įšaldytą Rusijos turtą atstatyti Ukrainos ekonomiką.
„Svarbiausias iššūkis mums visiems – turime išlikti vieningi, turime toliau remti Ukrainą ir išlikti stiprūs kaip pasaulinė jėga“, – teigė prezidentas.
Diskusijoje Vilniuje antradienį taip pat dalyvauja Nyderlandų, Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos vadovai.
Diskusijos šiuo klausimu balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.
19:21 | Rusijos naikintuvas numetė aviacinę bombą ant okupuotos Rubižnės
Antradienį, balandžio 2-ąją, iš Rusijos naikintuvo ant laikinai okupuoto Rubižnės miesto nukrito aviacinė bomba.
Kaip pranešė Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras, kuriuo remiasi UNIAN, rusų aviacinė bomba nukrito netoli geležinkelio stoties.
„Okupuotoje Rubižnėje – spektaklio su „nenumatytu aviacinės bombos nusileidimu“ antroji dalis. Ji nukrito iš Rusijos naikintuvo netoli geležinkelio stoties“, – parašė A. Lysohoras.
Apie aukų skaičių nepranešama, išgyvenusieji buvo evakuoti ir laikomi kartu.
UNIAN primena, kad tai jau antras atvejis, kai Rubižnė patiria „nenumatytą aviacinės bombos nusileidimą“. Pirmas buvo sausio 8 d., kai sviedinys nukrito gyvenamajame rajone. Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas tada rašė, kad okupantų aviacija smogė išlikusiems Rubižnės daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams – dėl daugybės liudininkų įvykio nepavyko nuslėpti.
„Praėjusį kartą, kai žmonės grįžo į savo namus, jie pasigedo daug vertingų daiktų – vietoje dirbusius rusų specialistus domino ne tik sprogmuo“, – priminė A. Lysohoras.
18:55 | Zelenskis pasirašė įstatymo projektą dėl šaukiamojo amžiaus mažinimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymo projektą, kuriuo siekiama sumažinti šaukimo į tarnybą amžių nuo 27 iki 25 metų, skelbiama Ukrainos parlamento interneto svetainėje, rašo „Sky news“.
Įstatymas buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje, kai Ukrainos prezidentas pareiškė, kad kariuomenė pasiūlė mobilizuoti iki 500 000 ukrainiečių.
Įstatymo projektui dar vasarį pritarė Ukrainos parlamentas.
18:14 | Ukrainiečiai skelbia robotu sugriovę svarbų tiltą Bachmuto kryptimi
Ukrainiečiai antžeminiu robotu „Ratel S“ susprogdino tiltą Ivanovskojės kaime Bachmuto kryptimi, rašo UNIAN.
„Veikia antžeminis robotas-kamikadzė „Ratel S“. Gynėjai šiuo robotu susprogdino tiltą Ivanovskojės kaime Donecko srityje, o tai gerokai apsunkino rusų logistiką“, – cituojamas Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas.
Anot jo, tokius robotus ukrainiečiai naudoja prieštankinėms minoms gabenti.
„Jis veikia nuotoliniu būdu, o tai reiškia, kad operatorius gali susprogdinti priešo tanką ar pabūklą iš saugios vietos. Siekiame, kad kariuomenėje būtų daugiau technologijų. Yra šauni naujovė, kuri sustiprins kariuomenę“, – sako ministras.
17:41 | Ukraina suskaičiavo, kiek didelių atakų dar gali surengti Rusija: „Jie bus priversti daryti pertrauką“
Šiuo metu Rusija turi apie 950 tolimojo nuotolio tiksliųjų raketų, sako Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis, rašo „Ukrinform“.
„Mūsų skaičiavimais, šiuo metu Rusija turi apie 950 operatyvinio, strateginio ir tolimojo strateginio lygmens didelio tikslumo raketų, kurių veikimo nuotolis viršija 350 kilometrų. Pastebime tendenciją, kad jie linkę išlaikyti ne mažesnes kaip 900 raketų atsargas“, – sako jis.
Pasak žvalgų atstovo, šių metų balandį Rusija siekia pagaminti apie 40 X-101 raketų.
„Prognozuojame, kad rusai sugebės įvykdyti dar kelias masines atakas (dvi–tris masines atakas), o tada bus priversti vėl daryti pertrauką, kad sukauptų raketų ir „Shahed“. Tačiau kai kurie lokalūs apšaudymai gali tęstis“, – nurodo V. Skibickis.
17:29 | Putinas: Vakarai keršija už Hitlerio ir Napoleono pralaimėjimus
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas eilinį sykį dėl šalies problemų apkaltino Vakarus ir pridėjo dar nuo savęs pseudoistorinių sąsajų. Jo teigimu, „geopolitiniai bloga linkintys oponentai“ siekia „užbaigti Rusijos griūtį“ ir tokiu būdu revanšuotis dėl Hitlerio ir Napoleono pralaimėjimų.
17:21 | Rusai raketomis atakavo Dniprą
Rusai raketomis atakavo Dnipro miestą, rašo „Ukrinform“.
Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, skelbia, kad nukentėjo penki žmonės.
„Raketinė ataka prieš Dnipro miestą. Yra aukų. Pirminiais duomenimis, tai penki žmonės. Visos detalės tikslinamos“, – cituojamas jis.
Mieste paskelbtas oro pavojus, žmonės raginami likti saugiose vietose.
16:21 | EK sureagavo į Lukašenkos žodžius apie Baltarusijos pasiruošimą karui
Europos Sąjunga nėra agresyvus blokas, o karinę grėsmę Europoje kelia dabartiniai Rusijos ir Baltarusijos lyderiai, pareiškė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano, praneša „Kanal 24“.
Taip jis pakomentavo ankstesnį Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad Baltarusija ruošiasi karui.
„Europos Sąjunga nekariauja. Todėl, žinoma, niekam nereikia bijoti Europos Sąjungos – tik tiems, kurie bando pakenkti pagarbai tarptautinėms taisyklėms, demokratijai ir žmogaus teisėms“, – sakė P. Stano.
Jo vertinimu, būtent ES yra priversta reaguoti į grėsmę iš Rytų, o ne atvirkščiai.
„Nuo pat pirmos Rusijos visiškos agresijos prieš Ukrainą dienos ėmėmės atsargumo priemonių. Dirbame tam, kad Europa būtų geriau pasirengusi atremti visas grėsmes, kylančias iš tokių žmonių kaip Lukašenka ir Putinas“, – nurodė P. Stano.
Jis taip pat pabrėžė, kad ES nelaiko A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos vadovu ir pavadino jį Rusijos nusikaltimų Ukrainoje bendrininku.
15:42 | Keistas Lukašenkos pareiškimas: „Netikėkite, kad norime kariauti. Mes ruošiamės karui“
Aliaksandras Lukašenka kelionės į Gardiną metu antradienį kalbėjo apie karą. Tačiau jis savo mintis išdėstė taip neįprastai, kad sunku jas suprasti, rašo baltarusių leidinys „Zerkalo“.
„Netikėkite niekuo, kad mes norime kariauti. Mes ruošiamės karui, aš apie tai kalbu atvirai. „Jei nori taikos, ruoškis karui“ – ne aš tai sugalvojau. Tai labai teisingai pasakyta“, – sakė A. Lukašenka, praneša jo spaudos tarnyba.
15:12 | Estija planuoja pirkti 18 haubicų ir statyti naują karinį laivą
Estijos gynybos pajėgos ketina iš Prancūzijos įsigyti 18 naujos kartos savaeigių ratinių „Caesar“ tipo haubicų ir statyti naują karinį laivą, numatyta naujame Gynybos ministerijos plėtros plane, antradienį pranešė estų dienraštis „Postimees“.
Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad ratinės 155 mm kalibro haubicos yra svarbiausias ginkluotės pirkinys gynybos pajėgų pastiprinimo pakete. Planuojama, kad iš viso 18 haubicų sudarys atskirą batalioną, kuriam tiesiogiai vadovaus 1-oji divizija.
„Tolimojo nuotolio pajėgumai bus sutelkti divizijos vadovybėje, nes divizija juk formuoja mūšio lauką“, – dienraščiui „Postimees“ sakė H. Pevkuras.
Kita didelė planuojama investicija – naujo laivo Estijos karinėms jūrų pajėgoms pirkimas. H. Pevkuras tai apibūdino kaip priverstinį pirkinį, nes patrulinio laivo „Pikker“ eksploatavimo laikas baigėsi. 30 metrų ilgio „Pikker“, ginkluotas sunkiuoju kulkosvaidžiu, buvo pirmasis laivas, pastatytas specialiai karinėms jūrų pajėgoms, ir buvo pradėtas naudoti 1995 metais.
14:30 | Rusijos agresijai ruošiasi dar viena Europos šalis: pradėjo pratybas su JAV ir Rumunija
Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, Rusijos agresijai galo nematyti. Moldovoje prasidėjo tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvauja JAV ir Rumunija, pranešė šalies Gynybos ministerija.
13:53 | Buvęs NATO Europos pajėgų vadas nurodė kitą Rusijos taikinį Europoje
Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.
13:09 | JAV perspėjo Kiniją dėl bet kokių mėginimų padėti Rusijai šios kare prieš Ukrainą
Jungtinėms Valstijoms toliau susirūpinimą kelia Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas ir jos pasisako prieš bet kokius Kinijos veiksmus, skirtus padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, pirmadienį Vašingtone įvykusioje spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad nenorime, jog Kinija imtųsi kokių nors veiksmų paremti Rusijos agresiją Ukrainoje, ir nenustosime tą kartoti“, – komentuodamas planuojamą Rusijos ir Kinijos vadovų viršūnių susitikimą pasakė jis.
M. Milleris pridūrė, jog Jungtinėms Valstijoms toliau susirūpinimą kelia plataus masto Maskvos ir Pekino partnerystė.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ketina gegužę lankytis Kinijoje, kur susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
11:55 | Naujausi Ukrainos ginklai: turi dronų, kurie gali smogti 1000 km Rusijos gilumoje
Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fiodorovas pranešė, kad Ukraina toliau tobulina bepiločius orlaivius, skirtus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
„Daugumos dronų, kurie atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, veikimo nuotolis yra 700–1000 kilometrų, tačiau dabar yra modelių, galinčių nuskristi daugiau nei 1000 kilometrų“, – Vokietijos leidniui „Die Welt“ sakė M. Fiodorovas.
Be to, pasak jo, iki 2024 m. pabaigos gali būti išleisti pirmieji dronų su dirbtiniu intelektu prototipai.
Nuo šių metų pradžios Ukrainai pavyko dešimteriopai padidinti bepiločių orlaivių gamybą, palyginti su 2023 m., pažymėjo M. Fiodorovas. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo užsibrėžęs tikslą 2024 m. pagaminti ne mažiau kaip 1 mln. dronų. Pasak Fiodorovo, įmonės dirba pagal planą, tačiau „nori viršyti tikslą“.
11:34 | Šoigu patarėjas: „nuogalių vakarėlis“ klube – NATO ataka prieš Rusiją
Rusiją 2023-ųjų pabaigoje sudrebinusi „nuogalių vakarėlio“ istorija formuoja naują V. Putino politiką – tradicinių vertybių ir žmonių laisvių kontrolės iškėlimą. Neseniai apie šou pasaulio vakarėlį, kuris sukėlė milžinišką ažiotažą visoje Rusijoje ir nulėmė jame dalyvavusių veikėjų pasmerkimą, prabilo Rusijos gynybos ministerijos atstovas. Jo teigimu, „nuogalių vakarėlis“ yra NATO ir JAV ataka prieš Rusiją.
10:54 | Ukrainos oro pajėgos sako sunaikinusios 9 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė pernakt sunaikinusios devynis rusų paleistus atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį į antradienį atakavo Ukrainą valdoma aviacine raketa Ch-59 bei 10 atakos dronų „Shahed“.
Devynis dronus pavyko sunaikinti Dnipropetrovsko srityje.
10:23 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia sunaikinusios 443 660 rusų okupantų.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi 6 998 priešo tankus (+12), 13 350 šarvuotųjų kovos mašinų (+29), 11 112 artilerijos sistemų (+30), 1 023 raketų paleidimo sistemas, 744 oro gynybos sistemas, 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 8 779 bepiločius orlaivius (+22), 2 058 sparnuotąsias raketas (+1), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 14 783 transporto priemones ir kuro talpyklas (+31) ir 1 832 specialiosios įrangos vienetus (+6).
09:50 | Baltarusija pradėjo karines pratybas pasienyje su Lietuva, Lenkija ir Ukraina
Baltarusija antradienį pradėjo karines pratybas pasienyje su Ukraina ir NATO valstybėmis Lietuva ir Lenkija. Trijų dienų pratybos Gomelio ir Gardino srityse skirtos mokyti karius ginti teritoriją, tinkle X pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Taip pat esą bus treniruojamasi, kaip elgtis tokiu atveju, jei būtų įvesta karo padėtis.
Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė. 2022 m. vasarį Rusija ir iš Baltarusijos teritorijos pradėjo invaziją į Ukrainą.
09:11 | Rusų pajėgų fiasko: ukrainiečiai sutriuškino jų didžiausią puolimą tankais nuo karo pradžios
Pasak „Forbes“, praėjusį šeštadienį, kovo 30 d., Rusijos Federacija, pasitelkusi 36 tankus ir 12 pėstininkų kovos mašinų, norėjo pralaužti Ukrainos pozicijas Avdijivkos rajone.
Mūšis vyko kelyje iš Rusijos kariuomenės užimto Tonenkės kaimo į ukrainiečių kontroliuojamą Umanskojės gyvenvietę: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 25-oji brigada pastebėjo didelę 48 transporto priemonių koloną ir ją puolė. Dėl to Rusija neteko 12 tankų ir aštuonių pėstininkų kovos mašinų.
„Forbes“ pabrėžia, kad tai, kas įvyko, gali rodyti dvi prieštaringas tendencijas. Pirma, Rusijos Federacija atnaujino šarvuočių naudojimą Avdijivkos kryptimi.
Antra, tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo įveikti tokią didelę ir gerai ginkluotą Rusijos koloną, gali rodyti kitą tendenciją: Ukrainos kariuomenė vis dar pajėgi organizuoti tvirtą gynybą, nepaisant amunicijos trūkumo. Tai įmanoma kartu naudojant minas, artileriją, prieštankines raketas ir dronus.
09:04 | Rusija praneša apie dronų atakas Tatarstane, daugiau nei 1 000 km nuo Ukrainos
Rusija antradienį pranešė apie dronų atakas prieš gamyklas Tatarstane, esančiame už daugiau kaip 1 100 km nuo Ukrainos, ir nurodė, kad per šiuos smūgius buvo sužeista žmonių.
„Dronų atakos buvo surengtos prieš gamyklas Tatarstane Lelabugoje ir Nižnekamske“, – „Telegram“ pranešė regiono lyderio Rustamo Minichanovo spaudos tarnyba.
08:31 | Pentagonas: Šiaurės Korėja toliau tiekia ginklus Rusijai
JAV gynybos departamento manymu, Šiaurės Korėjos režimas toliau neteisėtai aprūpina Rusiją ginklais, kuriuos ši naudoja kare Ukrainoje, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.
„Mūsų nuomone, ši partnerystė toliau klesti, o Šiaurės Korėja tikrai toliau teikia (karinę) pagalbą Rusijai“, – kalbėjo ji.
Paprašyta konkretizuoti, kokius būtent ginklus Šiaurės Korėjos režimas tiekia Rusijai, S. Singh atkreipė dėmesį, kad Pentagonas kai kurią informaciją yra išslaptinęs ir leidęs ją publikuoti. Jos teigimu, kalbama apie įvairios ginkluotės tiekimą.
07:48 | V. Zelenskis: dronai bus vienas lemiamų veiksnių siekiant pergalės kare
Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos, dronų gamyba, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, tampa vis svarbesnė Ukrainai. Ypač koviniai bepiločiai parodė „puikių rezultatų naikinant Rusijos karinį potencialą užnugaryje“, sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi.
Todėl jis vėl susitikęs su vyriausybės ir kariuomenės atstovais. „Mūsų gynybos pramonė turi gaminti būtent tai, ko reikia karui, – kalbėjo prezidentas. – Akivaizdu, kad dronai bus vienas lemiamų veiksnių, siekiant pergalės šiame kare“.
07:00 | Teroristai Maskvoje nukarūnavo Putiną: Rusijoje auga nepasitenkinimas Kremliumi ir baimė dėl ateities
Teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje atskleidė subliuškusį Vladimiro Putino, kaip „didžiojo šalies gynėjo“ vaizdą. Panašu, kad Rusijos režimo lyderis pamažu praranda kontrolę Kremliuje, o žmones nebenori juo tikėti.
