Rogeris Boyesas, parašęs knygų apie tai, kaip Adolfas Hitleris iškilo į valdžią ir ją išlaikė, savo straipsnį Londono leidinyje „The Times of London“ pradėjo klausimu, ar diktatoriai savo piliečius išlaiko saugesnius nei demokratinės valstybės.
R. Boyesas minėjo Šaltąjį karą, teigdamas, kad V. Putino politinį išlikimą lėmė tai, kad jis „labiau saugojo tėvynę“ nei paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir buvo „tvirtesnės rankos“ nei jo pirmtakas Borisas Jelcinas.
Neteko titulo
Kovo 22 d. Maskvos koncertų salėje įvykdytas išpuolis parodė, koks nepatikimas yra V. Putino, kaip Rusijos gynėjo, vaidmuo. Taip pat tai pabrėžė karo Ukrainoje naratyvo silpnumą.
„Įvykių seka rodo, kaip Putinas praranda naratyvo kontrolę“, – sakė R. Boyesas, kuris atkreipė dėmesį į svarbiausio V. Putino oponento Aleksejaus Navalno mirtį vasario 16 d., o vėliau į tai, kad Rusijos režimo lyderis atmetė JAV žvalgybos duomenis, kuriuose užsimenama apie neišvengiamą „Islamo valstybės“ išpuolį perpildytose viešosiose vietose.
„Faktai yra aiškūs – paprasti rusai, kurie įsivaizdavo, kad balsuoja už patikimą lyderį, dabar jaučiasi išsigandę dėl ateities“, – teigė R. Boyesas.
Kaltina Ukrainą
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad suėmė 11 žmonių, tarp jų keturis įtariamais šauliais įvardytus Tadžikistano piliečius, kurie sekmadienį pasirodė Maskvos teisme dėl kaltinimų terorizmu ir ant kurių buvo matyti sumušimo požymių.
Rusijos pareigūnai primygtinai tvirtino, kad prie to prisidėjo Ukraina ir Vakarai, o Kyjivas ir JAV tai griežtai neigia.
Tačiau R. Boyesas teigė, kad V. Putino propagandistai „persistengė“ bandydami susieti Kyjivą su „Islamo valstybe“ ir dabar miglotai kalba apie Vakarų marionetes.
R. Boyesas, pažymėjo, kad vienas iš scenarijų galėtų būti, jog V. Putinas gali pasinaudoti išpuoliu, kad nusigręžtų nuo karo Ukrainoje ir įšaldytų konfliktą, sutelkdamas dėmesį į bendresnį karą su terorizmu.
Krizė taip pat gali reikšti, kad V. Putinas jau praranda kontrolę, nes jis leido vidiniams nesutarimams žvalgybos institucijoje plėstis.
Blogas ženklas Rusijos saugumui
Po to, kai ligoninėje mirė dar vienas asmuo, išpuolio aukų skaičius išaugo iki 140, skelbė Rusijos pareigūnai.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė su „Islamo valstybe“ susijusi grupuotė ISIS-K, kai jie socialinėje medijoje paskelbė vaizdo įrašus apie žudynes.
Tačiau FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas tvirtino, kad prie to prisidėjo Vakarų šnipinėjimo agentūros, ir pakartojo V. Putino teiginį, kad sulaikyti šauliai bandė pabėgti į Ukrainą.
Tačiau tam prieštaravo autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuris teigė, kad įtariamieji vyko į Ukrainą, nes bijojo griežtos kontrolės Baltarusijos pasienyje.
Atsakas – parodyti griežtumą
„V. Putino atsakas – parodyti griežtumą, parodyti, kad nusikaltėliai bus nubausti. Tai leidžia jam teigti, kad jis yra Rusijos žmonių pusėje, nors pats išpuolis buvo FSB nesėkmės rezultatas“, – portalui „Newsweek“ sakė Londono Brunelio universiteto žvalgybos ir saugumo studijų lektorius Kevinas Riehle.
K. Riehle mano, kad FSB greičiausiai sukurs tam tikrų „įrodymų“ apie Ukrainos ir Vakarų dalyvavimą išpuolyje.
„Tikėtina, kad tai paskatins tolesnius smurtinius išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Tai taip pat gali paskatinti provokacinius karinius veiksmus prieš NATO šalis, nesant visiško eskalavimo“, – sakė jis.
