Karas Ukrainoje

NATO vadovai liepos mėnesį renkasi į aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą Aljanso 75-osioms metinėms paminėti. Ukraina tikisi sulaukti oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO, tačiau mažai tikėtina, kad tai įvyks liepą vyksiančiame susitikime, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Anot leidinio, tai skatina NATO ieškoti tam tikro vidurkio, kad parodytų, jog remia Ukrainą ilguoju laikotarpiu. Tačiau pareigūnai pabrėžia, kad kol kas neaišku, kaip ta parama atrodys.

Su Baltarusija besiribojančios Ukrainos Rivnės srities šiaurėje, pasienio zonoje, traktorius užvažiavo ant minos, sužeisti trys civiliai. Tai penktadienį „Telegram“ kanale parašė Rivnės srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Kovalis, praneša „Ukrinform“. „Šiandien srities šiaurėje, pasienio zonoje, ant minos užvažiavo traktorius. Sužeisti trys civiliai“, – sakoma pranešime. Kaip pažymima, traktorininkas nepaisė ženklo „Pavojinga, minos“. Įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos.

Izraelio kariuomenė dėl dronų smūgio, pražudžiusio septynis pagalbos darbuotojus Gazos Ruože, atleido du aukšto rango kariškius. Be to, pateikė daugiau tragiško incidento detalių. Žalią šviesą uždegę vadai manė, kad konvojumi važiuoja „Hamas“ teroristai. Dėl to trys automobiliai buvo susprogdinti be gailesčio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Pietinis Lenkijos Peremislio miestas skendi atminimo žvakių jūroje.

Rusai sistemingai naudoja pavojingas chemines medžiagas, ir ši tendencija tik stiprėja. Tai penktadienį pranešė Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kovo mėnesį Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios grupės ir kiti daliniai užfiksavo 371 atvejį, kai priešas panaudojo šaudmenis, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų. Tai 90 atvejų daugiau nei per ankstesnį laikotarpį.

Per pirmuosius karo Ukrainoje metus daugiau nei pusė milijono rusų vyrų buvo pripažinti neįgaliaisiais, „The Times“ nurodė aukšto rango NATO pareigūnas, rašo UNIAN. Leidinys pažymi, kad Kremlius uoliai slepia žuvusiųjų skaičių ir nekalba apie nuostolius Ukrainoje. Neįgaliųjų skaičius Rusijoje išaugo  Vis dėlto didžiulius nuostolius atskleidžia šalies socialinės apsaugos statistika.

Per rusų apšaudymą Donecko srities Pokrovsko mieste buvo visiškai sugriautas tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ biuras, teikęs skubią medicininę ir humanitarinę pagalbą regiono gyventojams. Tai feisbuke pranešė organizacijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, balandžio 5 d., apie 3 val., buvo subombarduotas ir visiškai sugriautas „Gydytojų be sienų“ biuras Pokrovske, Donecko srityje“, – rašoma pranešime.

Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją iš laikinai okupuotos jos dalies grįžo šeima su dviem vaikais, 16 metų našlaitė, taip pat 18 metų vaikinas ir mergina, netekę tėvų globos. Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją pavyko grąžinti 16-metę našlaitę. taip pat vaikiną ir merginą, 18 metų amžiaus, netekusius tėvų globos.

Rusija penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Vodianę – kaimą, esantį maždaug už 5 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto Rytų Ukrainoje. „Avdijivkos fronte Centro grupės pajėgų daliniai išlaisvino Vodianės kaimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Grobdama Ukrainos teritorijas Rusija tvirtina, kad jas „išlaisvina“. Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.

Ukrainos rytuose esantį Časiv Jarą nuolat apšaudo Rusijos pajėgos, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė miesto karinės administracijos vadovas. „Jei anksčiau mieste būdavo akimirkų, kai galėjai išgirsti tylą, tai dabar mieste tylos nėra. Nuolatinė ugnis“, – teigė administracijos vadovas Serhijus Čausas.

 Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ praneša, kad rusų daliniai įžengė į vieną Časiv Jaro priemiesčių Donecko srityje. Agentūra remiasi Rusijos paskirtos regiono valdžios patarėju. Ukrainos karinis atstovas šį pranešimą paneigė. Časiv Jaras yra už 10 km nuo Bachmuto, kurį Rusija 2023 m. gegužę užkariavo po daug mėnesių trukusių kruvinų mūšių. Ukrainos generalinis štabas penktadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė daugumą rusų atakų Bachmuto kryptimi.

NATO yra pasirengusi kelerius metus truksiančiam karui su Rusija ir turi išteklių, kad galėtų sau leisti ilgą konfliktą. Tokios nuomonės laikosi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, praneša Lenkijos radijas RMF24. „Svarbu, kad Vladimiras Putinas suprastų, jog mes ruošiamės – jei prireiks – keleriems metams. Jis negali laimėti per kelis mėnesius ar net per metus ar dvejus.

Vos 45 proc. ukrainiečių tiki, kad po karo su Rusija baigties Ukraina išsaugos visas savo teritorijas, kurias turėjo 1991-aisias. Dar praėjusių metų rugsėjį vykdytų apklausų metu tokių žmonių buvo 68 proc. „New Voice“ publikuota Ukrainos tarptautinio respublikinio instituto Analizės ir sociologinių tyrimų centro apklausa buvo atlikta vasario 17-21. Tyrimą finansavo JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID). Atsakydami į klausimą, kokios bus Ukrainos sienos pasibaigus karui, 45 proc.

Minų ir nesprogusios amunicijos yra maždaug 25 proc. Ukrainos žemių, o tankiausiai užminuotomis yra išlaisvintos teritorijos, kalbėdamas su naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“ pasakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko. „Apskritai, dėl plataus masto Rusijos invazijos minų ir nesprogusios amunicijos yra maždaug 25 proc. Ukrainos teritorijos“, – sakė jis. I. Klymenko paaiškino, kad daugiausiai minų yra iš okupantų išvaduotuose kraštuose.

NATO pareiškė įvertinusi tikimybę apie Baltarusijos pasirengimą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą. Pasak vieno iš Aljanso atstovų, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Baltarusija būtų pasirengusi oficialiai prisijungti prie plataus masto agresijos prieš Ukrainą.  Apie tai neviešai pranešė aukšto rango NATO pareigūnas, skelbia „Kanal 24“. Šią savaitę A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ruošiasi karui.

Rusams smogus Zaporižiai žuvo keturi žmonės, dar 20 buvo sužeista, rašo „Ukrinform“. Rusijos kariuomenė smogė Zaporižiai penkiomis raketomis, nukentėjo civilinės infrastruktūros objektai. Svarbiausi įvykiai: 23:38 | Išaugo žuvusiųjų Zaporižioje skaičius Rusams smogus Zaporižiai žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių, dar 20 žmonių buvo sužeista. Rusai Zaporižiai smogė penktadienio popietę.

Penktadienio naktį dronai atakavo karinį aerodromą Morozovske, Rostovo srityje, Rusijos Federacijoje. Apie išpuolį „Telegram“ pranešė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas, rašo „Ukrainska Pravda“. Liudininkai pranešė apie daugybę bepiločių orlaivių ir suskaičiavo daugiau kaip 60 sprogimų. Keliose vietovėse dingo elektra. Pažeista elektros pastotė V. Golubevas patvirtino „masinį išpuolį“ Rostovo srities Morozovsko apylinkėse.

Kyjivo kariuomenės teigimu, Maskva sumažino iš jūros paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Kalibr“ naudojimą. Rusija tai daro iš dalies dėl to, kad susiduria su logistikos problemomis, kai nori apšaudyti Ukrainos teritoriją. „Rusams dabar problematiška tiek pristatyti raketas, tiek tvarkytis su raketų įrenginiais, iš kurių paleidžiamos „Kalibr“, tiek ir perkrauti raketas“, – sakė Ukrainos pajėgų šalies pietuose atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros darbas, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai žiniasklaidos atstovams su anonimiškumo sąlyga Briuselyje komentavo NATO pareigūnas. Pareigūnas: dėl smūgių tikriausiai buvo sustabdyta daugiau kaip 10 proc.

Ukrainos pajėgų pozicijos fronte stabilizavosi, okupantai nebegali judėti į priekį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius po susitikimo su karine Ukrainos vadovybe, rašo UNIAN. „Buvo išsami vyriausiojo vado ataskaita – apie visus tuos fronto taškus, kuriuose Rusijos kariuomenė tikėjosi dabar sulaukti sėkmės. Mums pavyko stabilizuoti savo pozicijas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad kelios Aljanso narės pažadėjo surasti papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai, rašo UNIAN. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo Briuselyje. Stoltenbergas: sąjungininkai peržiūrės savo atsargas „Sąjungininkai supranta, kad tai būtina skubiai padaryti. Džiaugiuosi kelių sąjungininkių pranešimais suteikti Ukrainai daugiau pabūklų ir daugiau tipų sistemų.

Moldovos pietuose, už 500 metrų nuo sienos su Ukraina, rasta drono nuolaužų. Tai ketvirtadienį pranešė Moldovos pasienio policija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsMaker“. „Apie 14 val. 15 min. prie Vulkeneščio rajono Etulijos kaimo buvo aptikta drono su užrašu „Geran-2“ ant sparno fragmentų. Nuolaužos buvo rastos už maždaug 500 metrų nuo Moldovos ir Ukrainos sienos“, – informavo pasieniečiai. Teritorija buvo apsupta. Į incidento vietą atvyko specialiosios tarnybos.

NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymas skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų yra teisingas, tačiau jį reikia apsvarstyti. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, ketvirtadienį Berlyne pristatydamas naujos karinės vadovybės struktūros ir Bundesvero reformos planus, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Dėl J. Stoltenbergo pasiūlymo skirti 100 mlrd.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas sulaiko Rusijos okupantų puolimą, tačiau ukrainiečiams bus labai sunku atsilaikyti prieš didelį puolimą, kuris gali prasidėti gegužės pabaigoje arba vasaros pradžioje, mano ukrainiečių atsargos majoras Oleksijus Hetmanas. Apie tai jis kalbėjo „Focus“, rašo UNIAN. „Britų ir amerikiečių žvalgyba įspėjo apie ginklų atsargų problemą, ir čia nėra jokios paslapties.

Rusija agresyviai atakuoja Ukrainos civilius strateginės reikšmės objektus, žinodama, kad savo teritorijoje faktiškai niekuo rimtai nerizikuoja. Ukrainiečio karybos eksperto teigimu, kažkuriuo metu tai gali pasikeisti – jeigu pavyks sukurti atgrasymo ginkluotę, kuri priverstų Kremlių pagalvoti prieš atakuojant. Ir tai būtų ne branduolinis ginklas ar kitos sunkiai gaunamos ir brangiai kainuojančios ginkluotės, o jau dabar masiškai gaminami dronai.

Latvijos vyriausybė šiais metais planuoja nusiųsti Ukrainai dronų, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų, po susitikimo su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu žurnalistams Rygoje ketvirtadienį sakė Latvijos premjerė Evika Silina. Ji nurodė, kad šiuo metu vyriausybė, bendradarbiaudama su Ukraina ir Latvijos įmonėmis, dirba dronų gamybos Latvijoje klausimu, kad juos būtų galima siųsti į Ukrainą. Latvija netrukus išsiųs pirmuosius dronus, kurių vertė – milijonas eurų.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta aptarė svarbiausius šalių strateginius tikslus bei paramos klausimus. „Pagalba Ukrainai ir karinės pramonės plėtros skatinimas – aktualiausi klausimai, kuriuos aptarėme kartu su Ukrainos ambasadoriumi”, – teigė L. Kasčiūnas, akcentuodamas, kad Ukrainai itin trūksta tiek amunicijos, tiek karinės technikos.

Nuo 2022 metų vasario 24 d. Ukrainoje sprogmenys jau pražudė 289 žmones, tarp kurių – 15 vaikų. Tai interviu „Interfax-Ukraina“ pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, praneša „Ukrinform“. „Deja, dėl įvairių priežasčių netenkame žmonių. Sprogmenų aukomis tapo 289 žmonės, tarp jų - 15 vaikų“, – sakė VRM vadovas.

Rusija šiąnakt dronais ir raketomis atakavo Charkivą. Buvo panaudota pakartotino smūgio tai pačiai vietai taktika. Jo metu žuvo trys į įvykio vietą atvykę gelbėtojai, vienas iš jų – greta dirbusio gaisrininko tėvas. V. Zelenskis naktinius Rusijos smūgius Ukrainos Charkivo miestui, per kuriuos žuvo keturi žmonės, įskaitant tris gelbėtojus, pavadino „niekingais“. „Niekinga ir ciniška ataka. Kai gelbėtojai atvyko į smūgio vietą, teroristai vėl puolė. Per šią ataką žuvo keturi žmonės“, – sakė jis.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko susitiko su JAV ambasadore Ukrainoje Bridget Brink, kad aptartų nuo paskutinių rusų atakų nukentėjusios Ukrainos energetikos infrastruktūros poreikius, pranešė Ukrainos energetikos ministerijos spaudos tarnyba. G. Galuščenko supažindino B. Brink su energetikos sektoriuje esančia padėtimi ir rusų atakų pasekmėmis. „Mums pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau priešas tęsia savo atakas ir be kita ko, puola ir mūsų pastotes“, – sakė G. Galuščenko.

Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų, ketvirtadienį NATO būstinėje pareiškė šalies užsienio reikalų ministras. „Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis.

 Lenkijos protestuotojai toliau blokuoja krovininio transporto eismą trijuose pasienio su Ukraina kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka padarė per nacionalinį naujienų telemaratoną. „Sienos blokada vykdoma trijuose kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive.

Rusų pajėgos galimai didina bendrą savo puolamųjų veiksmų Ukrainoje intensyvumą, Rusijos karinės kampanijos įvertinimo ataskaitoje pranešė Karo tyrimų institutas (ISW). ISW atliktos analizės rezultatai rodo, kad rusų pajėgos per pastarąsias dvi savaites tam tikruose fronto ruožuose surengė daugiau mechanizuotų sausumos dalinių puolimų, kuriuose dalyvavo didesnės okupantų pajėgos, be to, ženklus rusų mechanizuotų puolimų aktyvumo padidėjimas stebimas ir visoje karo veiksmų zonoje.

Rusija pranešė, kad jos gynybos ministras Sergejus Šoigu su kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu ( trečiadienį telefonu aptarė galimybę surengti derybas dėl karo Ukrainoje. Paryžius šį teiginį iš karto paneigė. Netikėtas skambutis, kurį, Maskvos teigimu, inicijavo Prancūzija, yra retas atvejis, kai abi šalys, kurių ryšiai pašlijo dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, palaiko bendravimą aukštame lygyje.  „Buvo pastebėtas pasirengimas dialogui dėl Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė tikslą, kurio, analitikų teigimu, Rusijos saugumo tarnybos galėjo siekti surengdamos teroristinį išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“ Pamaskvėje, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.  Po teroristinio išpuolio Maskvos srityje, kur žuvo daugiau kaip 140 žmonių, Rusijos Federacijoje užfiksuotas kritiškai didelis piliečių aktyvumas prie karinės komplektacijos punktų.

Baiminantis naujo Rusijos puolimo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vakarų paramos, jo šaliai siekiant pergalės kare. „Turime laimėti šį karą. Tai istorinis šansas Ukrainai užkirsti kelią Rusijos revanšizmui, ir mes turime juo pasinaudoti“, – sakė jis trečiadienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi. Ukrainai yra aišku, ko ketina imtis Rusija ir kam ji verbuoja karius, kalbėjo prezidentas, tačiau detalių nenurodė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN. Anot J. Stoltenbergo, padėtis šiuo metu yra rimta. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc.

„Bučos žudikams“ atėjo galas, Ukraina ruošiasi pradėti tyrimą ir ketina prisikasti iki pat Kremliaus viršūnių. Prieš dvejus metus Rusijos pajėgos pabėgo iš Bučos miesto, palikdamos 458 civilių kūnus, išmėtytus gatvėse, paslėptus rūsiuose ar paskubomis iškastose masinėse kapavietėse. Per iki šiol didžiausias karo žudynes šaltakraujiškai nudobti mažiausiai 82 gyventojai, įskaitant devynis vaikus, o jų kūnai palikti pūti krūvose.

Ukrainos valdžios institucijos kartu su partneriais pamažu planuoja artimiausius mėnesius – gegužė ir birželis turėtų būti aktyvūs, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Mes pamažu planuojame savo darbą su partneriais ateinantiems mėnesiams – tiek gegužė, tiek birželis turėtų būti aktyvumo laikas Ukrainos labui, kad pasiektume savo tikslus kare.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“. Leidiniui apie tai komentavo keturi šaltiniai, susipažinę su Kremliaus karine strategija. Anot leidiniui komentavusių JAV pareigūnų, V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs rasti būdą, kaip nutraukti kovas. Tikėtina, kad jis ketina eskaluoti veiksmus ir vis dar turi tikslą pasiekti pergalę.

NATO užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui stiprinti Aljanso vaidmenį teikiant saugumo pagalbą Ukrainai, per spaudos konferenciją po pirmosios NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje dienos pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“. „Šiandien per susitikimą aptarėme, kaip ateityje padaryti mūsų paramą tvirtesnę ir patvaresnę. Visos sąjungininkės sutaria, kad šią kritišką akimirką reikia remti Ukrainą. Yra vienybė dėl tikslų.

Didžiausią žalą Sumų sričiai rusai šiuo metu daro valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuri cituoja savo vadovą Volodymyrą Artiuchą, rašo „Ukrinform“. „Didžiausią žalą dabar daro valdomosios aviacinės bombos. Per tris mėnesius buvo smogta 412 aviacijos smūgių naudojant valdomąsias aviacines bombas“, – informavo V. Artiuchas. Anot jo, 1500 kilogramų sveriančių aviacinių bombų pakartotinio naudojimo Sumų srityje neužfiksuota.

Rusija gegužės–birželio mėnesiais rengia puolimą ir vasarą bandys pasistūmėti į priekį, naujausiame projekto „Apie karą“ epizode pareiškė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andijus Kovalenka, rašo „Ukrinform“. Anot jo, Rusija gali pulti Vuhledaro, Kramatorsko, Slovjansko ir kitomis kyptimis. Šiuo metu rusai bando ukrainiečių gynybą Kupjansko kryptimi.

Didžioji Britanija pasirašė sutartį su kompanija „Pearson Engineering“ dėl išminavimo įrangos, kuri vėliau bus perduota Ukrainai, remonto. Tai socialiniame tinkle X pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos struktūrai priklausanti bendrovė „Defense Equipment & Support“ (DE&S), kuria remiasi „Ukrinform“. Bendrovė pažymėjo, kad Ukraina yra labiausiai užminuota pasaulio šalis. Todėl DE&S sudarė sutartį su „Pearson Engineering“ dėl išminavimo įrangos tiekimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino NATO narių užsienio reikalų ministrus perduoti Ukrainai visas turimas oro gynybos sistemas „Patriot“, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį po susitikimų su Lenkijos, Ispanijos ir Danijos užsienio reikalų ministrais.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, komentuodamas smūgius objektams Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad rusai supranta tik jėgą, o karas visada susijęs su papildomais nuostoliais. Jis tai sakė trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Aš visiškai sutinku, kad Rusija supranta tik jėgą.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad planuoja vėl kandidatuoti į prezidento postą. Apie tai jis kalbėjo interviu „Al Jazeera“, rašo „Sky news“. Posto sieks po karo P. Porošenka leido suprasti, kad prezidento posto sieks tik tada, kai baigsis karas. „Jei manęs klausiate, ar planuoju dalyvauti kituose rinkimuose, taip“, – nurodo jis. „Tačiau pirmiausia, šiems rinkimams (įvykti –  red. past.) reikia pergalės (Rusijos kare prieš Ukrainą – red. past.

Lenkija pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymui sukurti sąjungininkų įnašais penkerių metų laikotarpiui 100 milijardų eurų fondą Ukrainai remti kaip dalį paketo, kurį Aljanso lyderiai turi aprobuoti liepos mėnesį Vašingtone. Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Verta prisiminti, kad pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis E. Macronas paskambino V. Putinui ir valandų valandas klausėsi j...

Rusija niekada nesugebės užkariauti Ukrainos ir užimti jos sostinės Kyjivo, nors prieš dvejus metus ir buvo baiminamasi, kad taip gali nutikti, antradienį kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos gali pažadėti, kad Ukrainos valstybė ir Kyjivas niekada nepateks į rusų rankas, A. Blinkenas atsakė: „Esu tikras, kad mes tą jau pažadėjome.