Svarbiausi įvykiai:
23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros
NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros darbas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio, apie tai žiniasklaidos atstovams su anonimiškumo sąlyga Briuselyje komentavo NATO pareigūnas.
Anot pareigūno, kovo mėnesį Rusija gerokai padidino benzino importą iš Baltarusijos ir šešiems mėnesiams uždraudė jo eksportą, siekdama stabilizuoti vidaus kainas. Maskva taip pat neatmeta galimybės padidinti žalios naftos eksportą, nes negali jos perdirbti pakankamais kiekiais.
„Dėl smūgių tikriausiai buvo sustabdyta daugiau kaip 10 proc. rusų naftos perdirbimo pajėgumų, o galbūt ir daugiau kaip 15 proc. Ir, priklausomai nuo žalos masto, remontas gali pareikalauti daug laiko ir išlaidų“, – sako pareigūnas.
„Manau, kad ateityje vis mažiau tokių Rusijos energetikos infrastruktūros objektų bus apsaugota nuo galimų smūgių, o Rusijos ekonomika šioje srityje patirs vis didesnį poveikį“, – priduria jis.
23:22 | Blinkenas: Ukraina daro pažangą daugelyje sričių, kad atitiktų NATO standartus
Ukraina daro pažangą įvairiose srityse – nuo saugumo ir gynybos iki kovos su korupcija, o tai rodo, kad ji įgyvendina rekomendacijas, kuriomis siekia priartėti prie NATO standartų, pastebi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, rašo „Ukrinform“.
„Pastaraisiais mėnesiais Ukraina padarė didelę pažangą stumdama Rusijos laivyną Juodojoje jūroje, atverdama kelius grūdų gabenimui visame pasaulyje“, – Briuselyje ketvirtadienį sakė jis.
Anot jo, Ukraina pritraukia vis daugiau investicijų ir drąsiai laikosi mūšio lauke. Pasak jo, šalis taip pat daro pažangą valdymo ir saugumo srityse, didindama antikorupcinių institucijų pajėgumus ir stiprindama karinės pagalbos skaidrumą ir atskaitomybę.
„Manau, ši pažanga rodo, kad Ukraina atsižvelgia į mūsų ir sąjungininkų rekomendacijas ir rimtai dirba sunkų darbą, kad atitiktų aukštus NATO standartus“, – sako A. Blinkenas.
Jis pakartojo, kad Ukrainos ateitis priklauso NATO.
22:39 | Rusai atakuoja Charkivą
Rusijos kariai smogia Charkivui – mieste girdimi sprogimai, rašo „Ukrinform“. Gyventojai raginami likti saugiose vietose.
22:30 | Zelenskis: Ukrainos pozicijos fronte stabilizavosi, rusai nebegali judėti į priekį
Ukrainos pajėgų pozicijos fronte stabilizavosi, okupantai nebegali judėti į priekį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius po susitikimo su karinė Ukrainos vadovybe, rašo UNIAN.
„Buvo išsami vyriausiojo vado ataskaita – apie visus tuos fronto taškus, kuriuose Rusijos kariuomenė tikėjosi dabar sulaukti sėkmės. Mums pavyko stabilizuoti savo pozicijas.
Vyriausiasis vadas pranešė apie mūsų veiksmus, kurie neleidžia okupantui žengti į priekį. O šovinių trūkumo, gerokai sulėtėjusio tiekimo sąlygomis tokie rezultatai tikrai labai geri“, – sako V. Zelenskis.
Jis taip pat nurodė, kad susitikimo metu buvo aptarta dronų, raketų ir kitos ginkluotės gamyba, padėtis Charkive.
„Šiandien dėl „Shahed“ smūgio į paprastus gyvenamuosius namus, deja, žuvo keturi žmonės, trys iš jų – mūsų Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai. Vaikinai atvyko pagal iškvietimą po pirmojo smūgio, o buvo antrasis smūgis. Tai niekinga Rusijos taktika“, – pabrėžia V. Zelenskis.
„Šiandien kalbėjomės su kariškiais apie tai, kaip suteikti Charkivui didesnę apsaugą – būtent oro gynybos požiūriu. Ta pati užduotis keliama ir visiems mūsų diplomatams. Charkivo, visos Charkivo srities, Sumų srities, pietinių regionų priešlėktuvinės gynybos stiprinimas yra absoliučiai neatidėliotinas poreikis. <...>
Visiškai nepriimtina, kad tiek daug pasaulio šalių vis dar galvoja, kaip kovoti su terorizmu, nors trūksta tik kelių politinių sprendimų – kelių oro gynybos sistemų, kurios galėtų iš esmės pakeisti situaciją. Mes ir toliau dirbsime su savo partneriais“, – priduria jis.
21:39 | Landsbergis dėl Ukrainos pergalės ragina imtis realių veiksmų: NATO šalys turi tam būtinų resursų
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino NATO imtis realių veiksmų dėl pagalbos Ukrainai.
„NATO vienybė yra svarbu, bet dar svarbiau realūs veiksmai ir konkretūs rezultatai", – ketvirtadienį Briuselyje vykusio NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio metu teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Be atvangos bombarduojamas Charkivas, didžiulis amunicijos ir oro gynybos sistemų trūkumas yra ta realybė, į kurią visi Aljanso nariai turi reaguoti nedelsiant – artimiausiomis dienomis ir savaitėmis. NATO šalys tikrai turi Ukrainos pergalei būtinų resursų”, – pabrėžė G. Landsbergis po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tarybos posėdyje pristatė situaciją fronte ir būtiniausius Ukrainos gynybinius poreikius.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ketvirtadienį G. Landsbergis taip pat dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime ir NATO 75-ųjų įkūrimo metinių minėjime.
„NATO dėka Lietuva galėjo vėl atsirasti Europos žemėlapyje kaip nepriklausoma ir suvereni šalis. Deja, šios dienos realybė tokia, kad negalime atmesti, jog didžiausi NATO mūšiai ir kovos laukia ateityje", – šventinėje ceremonijoje sakė ministras.
„Jei tie mūšiai mus pasieks, o mes nebūsime pasiruošę, tai bus didžiausia klaida, kokią tik galime padaryti", – pridūrė jis.
ELTA primena, kad šią savaitę NATO vadovas Jensas Stoltenbergas išsakė siūlymą sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui. J. Stoltenbergo pasiūlymui pritarimą jau išreiškė Lenkija.
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sakė teigiamai vertinantis šį siūlymą. Pasak jo, tai bus dar vienas paramos Ukrainai įrankis, kuris neribos kitomis formomis šaliai teikiamos pagalbos.
21:09 | Partizanai: rusai permetė didžiąją dalį oro gynybos sistemų iš Riazanės srities į frontą ir Krymą
Rusijos Riazanės srityje trūksta oro gynybos sistemų, nes dauguma jų buvo permestos į fronto liniją ir laikinai okupuotą Krymą.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
"Ateš“ agentai iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų praneša, kad Riazanės srityje trūksta oro gynybos sistemų. Karinė vadovybė ieško būdų, kaip užtikrinti kariuomenės dalinių apsaugą, tačiau supranta, kad jie be oro gynybos priemonių yra neapsaugoti", – sakoma pranešime.
Gautomis žiniomis, dauguma šių oro gynybos sistemų buvo permestos į fronto liniją ir laikinai okupuotą Krymą.
„Tai rodo, kad Kremliaus vadovybei svarbiau tęsti kruviną karą nei apsaugoti savo regionus“, – pridūrė „Ateš“ atstovai.
Kaip anksčiau buvo pranešta, okupantai stiprina oro gynybą Kryme.
20:24 | Stoltenbergas įvardijo 2 karo Ukrainoje eigos scenarijus
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN.
„Padėtis mūšio lauke yra sudėtinga. Matome, kaip Rusija dabar spaudžia palei fronto liniją ir kaip ji mobilizuoja daugiau karių, tačiau taip pat matome, kaip ji pasirengusi aukoti personalą ir įrangą dėl nedidelių laimėjimų“, – Briuselyje ketvirtadienį kalbėjo jis.
Anot J. Stoltenbergo, padėtis yra rimta.
„Ir todėl reikia skubiai suteikti daugiau paramos Ukrainai“, – pabrėžia jis.
NATO vadovas įvardijo du tikėtinus tolimesnės karo Ukrainoje raidos scenarijus.
„Vienas iš jų yra tas, kad NATO sąjungininkai sugebės sutelkti daugiau paramos ir Ukraina sugebės atgauti daugiau teritorijos.
Kitas scenarijus yra tas, kad mes to nesugebėsime padaryti. Tuomet kyla rimtas pavojus, kad Rusija užgrobs dar daugiau teritorijos, ir tada atsidursime dar pavojingesnėje padėtyje“, – sako jis.
J. Stoltenbergo įsitikinimu, vienintelis kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje yra stiprios Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Tai vienintelis būdas įtikinti prezidentą V. Putiną, kad mūšio lauke jis nelaimės. Ir tai yra vienintelis būdas įtikinti jį, kad jis turi sėstis prie derybų stalo ir derėtis dėl tam tikro priimtino sprendimo, pagal kurį Ukraina nugalės kaip suvereni ir nepriklausoma valstybė“, – nurodo jis.
19:56 | Iš NATO vadovo – žinutė dėl oro gynybos sistemų Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad kelios Aljanso narės pažadėjo surasti papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai, rašo UNIAN.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo Briuselyje.
„Sąjungininkai supranta, kad tai būtina skubiai padaryti. Džiaugiuosi kelių sąjungininkių pranešimais suteikti Ukrainai daugiau pabūklų ir daugiau tipų sistemų. Jie taip pat supranta, kad būtina skubiai dėti daugiau pastangų, ypač kai kalbama apie oro gynybą. Atitinkamai sąjungininkai dabar grįš ir peržiūrės savo atsargas bei išanalizuos, ar yra būdų, kaip jie galėtų suteikti daugiau sistemų, ypač „Patriot“, – sako J. Stoltenbergas.
Jis taip pat nurodė, kad NATO narės apsvarstys galimybę aprūpinti Ukrainą atsarginėmis dalimis ir pabūklais tas sistemas, kurios jau yra Ukrainoje.
„Keletas sąjungininkų pažadėjo, kad jie dės naujas pastangas dėl to, ką jie gali padaryti ir ką pristatyti“, – priduria NATO vadovas.
19:06 | Ukraina įkalino kolaborantą, padėjusį rusams surengti mirtiną smūgį į piceriją
Ukrainos rytinio Kramatorsko miesto gyventojas, pernai birželį padėjęs Rusijai nukreipti raketą į piceriją, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, ketvirtadienį pranešė prokurorai.
13 žmonių, tarp jų rašytoja Viktorija Amelina, žuvo 2023 m. birželio 27 d. vakarą, kai Rusijos balistinė raketa smogė į populiarų restoraną „Ria Pizza“. „Vietos gyventojas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad vadovavo okupantų raketos atakai prieš piceriją Kramatorske“, – pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Pranešime sakoma, kad vyrą šiai užduočiai užverbavo žvalgybos pareigūnas iš Rusijos kontroliuojamos rytinės Donecko srities dalies, paprašęs surinkti informaciją apie restoraną. „Nuteistasis sutiko su pasiūlymu. Miesto centre automobilių stovėjimo aikštelėje jis pastebėjo automobilius su kariškais numeriais ir pačius kariškius restorane“, - sakoma pranešime. Tada jis slapta nufilmavo vietovę ir nedelsdamas per „Telegram“ išsiuntė du vaizdo įrašus bei pasirūpino nuslėpti savo veiksmų įrodymus. Jis „nuteistas kalėti iki gyvos galvos su turto konfiskavimu už valstybės išdavystę“.
Kyjivas sučiupo jau ne vieną įtariamąjį talkinus 2022 m. vasarį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, daugelį šalies rytuose ir pietuose. Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukraina iškėlė daugiau nei 6 600 baudžiamųjų bylų „už kolaboravimą ir kitus su konfliktu susijusius nusikaltimus“.
18:12 | „Politico“: Vokietija pertvarko savo kariuomenę karui
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį paskelbė apie šalies kariuomenės pertvarkymą, rašo „Politico“. Anot leidinio, siekiama, kad kariuomenė būtų pasirengusi kariauti.
Siekiama „pertvarkyti Bundesverą taip, kad jis būtų optimaliai parengtas net ir nepaprastosios padėties atveju, gynybos atveju, karo atveju“, nurodė B. Pistorius.
Vokietijos kariuomenė bus suskirstyta į keturias šakas – tradicinę kariuomenę, laivyną ir oro pajėgas, taip pat naują kibernetinės ir informacinės erdvės šaką. Taip pat bus operatyvinės ir paramos vadavietės.
Naujoji kibernetinė šaka bus atsakinga už kovą su hibridinėmis grėsmėmis, taip pat už taktines užduotis.
Į kariuomenės sudėtį nuo šiol įeis krašto saugumo pajėgos, o oro pajėgos stebės savo orlaivių būklę (šią funkciją anksčiau vykdė Gynybos ministerija).
„Kadangi Rusija suabejojo Europos taikos tvarka, Vokietijai ir jos sąjungininkėms iškilo ypatinga grėsmės situacija“, – sakoma Vokietijos gynybos ministerijos pranešime.
B. Pistorius tikisi, kad pokyčiai bus įgyvendinti per ateinančius mėnesius.
17:36 | Ukrainos atsargos majoras: ukrainiečiams bus labai sunku atsilaikyti prieš naują rusų puolimą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas sulaiko Rusijos okupantų puolimą, tačiau ukrainiečiams bus labai sunku atsilaikyti prieš didelį puolimą, kuris gali prasidėti gegužės pabaigoje arba vasaros pradžioje, mano ukrainiečių atsargos majoras Oleksejus Hetmanas.
Apie tai jis kalbėjo „Focus“, rašo UNIAN.
„Britų ir amerikiečių žvalgyba įspėjo apie ginklų atsargų problemą, ir čia nėra jokios paslapties. Mes galime neatlaikyti didelio puolimo, jei neturėsime reikiamo kiekio ginklų ir mobilizuoto skaičiaus“, – sako jis.
Be to, O. Hetmanas mano, kad Rusija iki vasaros pradžios iš tikrųjų mobilizuos 300 tūkst. karių.
„Jie turi pranašumą viskuo: karine įranga, pabūklais ir gyvąja jėga. Kaip mes juos sulaikysime, ko sąskaita?“ – klausia jis.
O. Hetmanas įsitikinęs, kad Vakarų sąjungininkai turėtų paspartinti ginkluotės tiekimą Ukrainai, nes priešingu atveju ukrainiečiams teks trauktis.
17:14 | Nereikia ir branduolinio ginklo: Ukrainoje kuriamas atsakas Rusijos grėsmei
Rusija agresyviai atakuoja Ukrainos civilius strateginės reikšmės objektus, žinodama, kad savo teritorijoje faktiškai niekuo nerizikuoja. Ukrainiečių atstovų teigimu, kažkuriuo metu tai gali pasikeisti – kuriama atgrasymo ginkluotė, kuri priverstų Kremlių pagalvoti prieš atakuojant. Ir tai net nėra kalba apie branduolinį ginklą, kurio Ukraina neturi.
17:06 | Kuleba: Vokietija inicijavo „Patriot“ paiešką Kyjivui
Vokietija inicijavo „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemų už prieinamą kainą paiešką Kyjivui, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, skelbia „European Pravda“.
Anot jo, Vokietija „nedelsdama inicijuoja visų turimų ne tik sąjungininkų, bet apskritai pasaulio sistemų, „Patriot“ baterijų ir kitų priešlėktuvinės gynybos sistemų analizę“. D. Kuleba nurodo, kad Vokietija spręs, kaip pristatyti sistemas Ukrainai.
16:46 | Per plataus masto karą nuo sprogmenų žuvo 289 ukrainiečiai, tarp jų – 15 vaikų
Nuo 2022 metų vasario 24 d. Ukrainoje sprogmenys jau pražudė 289 žmones, tarp kurių – 15 vaikų.
Tai interviu „Interfax-Ukraina“ pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, praneša „Ukrinform“.
„Deja, dėl įvairių priežasčių netenkame žmonių. Sprogmenų aukomis tapo 289 žmonės, tarp jų - 15 vaikų“, – sakė VRM vadovas.
Jis priminė, kad anksčiau Vidaus reikalų ministerija kartu su UNICEF suorganizavo vaikams mobilias saugumo klases – specializuotus automobilius, kuriuose įdomi vaizdinė medžiaga supažindina su pagrindinėmis saugumo taisyklėmis.
„Parengti policininkai ir gelbėtojai veda pamokas, pasakoja ne tik apie tai, kaip išvengti minų keliamo pavojaus, bet ir apie patyčias, smurtą artimoje aplinkoje, kelių eismo taisykles ir t. t. Veikia 15 tokių mobilių klasių. Jose pamokos buvo surengtos jau daugiau kaip 55 tūkst. vaikų. Be mobilių klasių, yra ir stacionarių saugumo klasių, kurios veikia mokyklose“, – pareiškė ministras.
Kaip anksčiau buvo pranešta, Ukrainoje veikia daugiau kaip 3 tūkst. stacionarių saugumo klasių, iš kurių per 300 buvo atidaryta šįmet.
16:13 | Latvija netrukus perduos Ukrainai dronų už 1 mln. eurų
Latvija artimiausiu metu perduos Ukrainai savos gamybos dronų už 1 mln. eurų.
Latvijos premjerė Evika Siliņa tai pareiškė per bendrą su Ukrainos vyriausybės vadovu Denysu Šmyhaliu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“, remdamasi Latvijos ministrų kabineto spaudos tarnyba.
„Mes dirbame su Latvijos verslininkais, plėtodami dronų gamybos pramonę. Šiuo metu komplektuojami Ukrainai skirti kroviniai, kuriuos sudarys Latvijoje pagaminti bepiločiai orlaiviai. Netrukus į Ukrainą išsiųsime pirmąją 1 mln. eurų vertės dronų partiją“, – sakė premjerė.
Ji pridūrė, kad „Dronų koalicijos“ lyderė Latvija planuoja 2024 metais skirti mažiausiai 10 mln. eurų, už kuriuos bus perkami bepiločiai orlaiviai Ukrainai.
E. Siliņa taip pat papasakojo apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, planuojamą balandžio mėnesį. Anot jos, iš Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rezervo ketinama perduoti materialinių-techninių priemonių už 22,2 mln. eurų. Į paketą bus įtraukti šaudmenys, sprogmenys ir ginklai, taip pat transporto, individuali ir pagalbinė įranga. Be to, Latvija Čekijos iniciatyvai nupirkti Ukrainai artilerijos sviedinių skirs apie 10 mln. eurų.
Įskaitant balandžio mėnesio paketą, Latvijos karinė pagalba Ukrainai pasieks 392 mln. eurų. Bendra Latvijos pagalba Ukrainai šiemet sudarys 850 mln. eurų.
Vyriausybių vadovai taip pat aptarė pasirengimą Latvijos ir Ukrainos tarpvyriausybinės komisijos 10-ajam posėdžiui, kuris įvyks gegužės mėnesį Kyjive. Viena iš prioritetinių komisijos veiklos sričių – ekonominio bendradarbiavimo skatinimas.
Taip pat buvo pažymėta, kad Latvija remia Ukrainą jos kelyje į ES.
Premjerai kalbėjo ir apie efektyvų ES sankcijų įgyvendinimą siekiant apriboti Rusijos karo mašiną.
Pašnekovai taip pat aptarė daug kitų temų, tarp jų – Latvijos dalyvavimą atstatant Ukrainą.
E. Siliņa patikino, kad Latvija rems Ukrainą iki jos pergalės ir teisingos taikos užtikrinimo.
Latvijos ir Ukrainos ministrai pirmininkai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame numatoma tęsti glaudų bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje ir finansinėje srityse.
Kaip anksčiau buvo pranešta, D. Šmyhalio vizito programoje numatyti susitikimai su Latvijos vyriausybės vadove E. Siliņa, prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, Saeimos pirmininke Daiga Mieriņa, apsilankymas Okupacijos muziejuje.
15:25 | Rusai stringa: smarkiai smuko atakų skaičius, niekaip nepavyksta pasiekti reikšmingų pergalių
Pasak Jungtinės karalystės gynybos ministerijos žvalgybos, jei lygintume šių metų vasario ir kovo mėnesius, visoje fronto linijoje Ukrainoje užfiksuotų rusų atakų skaičius sumažėjo 9 proc. – nuo 2340 iki 2120.
„Pranešimų apie atakas Avdijivkos ašyje skaičius sudarė trečdalį visų atakų vasario mėnesį, kai miestas pateko Rusijos pajėgų kontrolėn, tačiau kovo mėnesį jis sumažėjo iki ketvirtadalio“, – teigiama ataskaitoje.
Tuo metu per mėnesį suaktyvėjo padėtis laikinai užimtame Donecke. Jo apylinkėse vasario mėnesį buvo užfiksuotas mažiausiai 721 išpuolis, o kovą – jau 806. Tai sudaro maždaug 38 proc. bendro skaičiaus palei visą fronto liniją.
Kartu, nepaisant gana aktyvių priemonių mūšio lauke, priešui nepavyko pasiekti didelės sėkmės.
„Nepaisant šių pastangų, Rusija nepasiekė jokių reikšmingų laimėjimų šiame rajone ir toliau bando užimti nedideles gyvenvietes, įskaitant Novomychailivką, Heorhijivką ir Urožainę“, – apibendrino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
14:47 | Sūnus gaisrininkas aprauda savo kolegą tėvą, kurį ką tik pražudė rusų raketa
Rusija šiąnakt apšaudė Charkivą raketomis. Buvo panaudota pakartotinio smūgio tai pačiai vietai taktika. Jo metu žuvo trys į įvykio vietą atvykę gelbėtojai, vienas iš jų – greta dirbusio gaisrininko tėvas.
14:33 | E. Macronas po gynybos ministrų pokalbio pasmerkė grasinančias Rusijos pastabas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos pastabas per abiejų šalių gynybos ministrų derybas telefonu kaip, jo žodžiais, keistas ir grėsmingas.
Netikėtas skambutis, kurį, Maskvos teigimu, inicijavo Prancūzija, yra retas atvejis, kai abi šalys, kurių ryšiai pašlijo dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, palaiko bendravimą aukštame lygyje.
„Rusijos komentarai buvo keisti ir grėsmingi“, – žurnalistams sakė E. Macronas ir pridūrė, kad Prancūzija susisiekė su Rusija, Paryžiui turint naudingos informacijos apie praėjusį mėnesį įvykdyto išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, pobūdį ir organizavimą.
13:59 | Pagrindinis Rusijos klounas paragino „bombarduoti Europos sostines“, vėliau apsigalvojo
„Legendiniu“ vadinamas rusų klounas ir gyvūnų dresuotojas Jurijus Kuklačiovas praėjusią savaitę paragino bombarduoti Europos sostines, įtikėjęs Vakarų įtaka teroro išpuoliui Maskvoje. Tiesa, vėliau jis šių savo žodžių atsižadėjo, tikino, kad „žurnalistas juos sukūrė“.
13:22 | Lenkų generolas apie Lukašenkos ruošimąsi karui: prireiktų dviejų-trijų valandų, kad sunaikintume tą metalo laužą
Lenkijos atsargos generolas Waldemaras Skrzypczakas paragino nekreipti dėmesio į A. Lukašenkos kalbas apie pasirengimą karui, nes jos tariamai niekuo nepagrįstos, o Baltarusijos ginkluotė yra „metalo laužo krūva“, kuri negali niekam grasinti.
13:00 | Kuleba NATO būstinėje: Ukrainai reikia „Patriot“ sistemų
Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų, ketvirtadienį NATO būstinėje pareiškė šalies užsienio reikalų ministras.
„Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis. – Tačiau pagrindinė mano žinia šiandien bus „Patriotai“.
„Ukrainiečių gyvybių gelbėjimas, Ukrainos ekonomikos gelbėjimas, Ukrainos miestų gelbėjimas priklauso nuo to, ar Ukrainoje bus „Patriot“ bei kitų oro gynybos sistemų. Kalbame apie „Patriot“, nes tai vienintelė sistema, galinti perimti balistines raketas“, – sakė D. Kuleba.
12:26 | Zelenskis: Rusijos smūgiai Charkive dukart į tą pačią vietą yra „niekingi“
Naktiniai Rusijos smūgiai Ukrainos Charkivo miestui, per kuriuos žuvo keturi žmonės, įskaitant tris gelbėtojus, buvo „niekingi“, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Niekinga ir ciniška ataka. Kai gelbėtojai atvyko į smūgio vietą, teroristai vėl puolė. Per šią ataką žuvo keturi žmonės“, – sakė jis.
11:50 | Vien karo pabaigos Ukrainos įstojimui į NATO neužteks: Stoltenbergas iškėlė svarbią papildomą sąlygą
Ukrainos prisijungimas prie NATO reikalauja garantijų, kad karas vėl neprasidės. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pareiškė spaudos konferencijoje, atsakydamas į agentūros „Interfax-Ukraina“ klausimą.
Generalinis sekretorius pažymėjo, kad visi sąjungininkai sutinka, jog Ukraina taptų Aljanso nare. Kaip paaiškino pareigūnas, Ukraina gali įstoti į NATO, kai baigsis karas ir bus gautos atitinkamos garantijos, kad Rusija daugiau nevykdys agresijos.
„Turite suprasti, kad kai šis karas baigsis, turi būti tam tikros garantijos, kad tai nepasikartos, kad tai nebus pertrauka, per kurią Rusija atsigaus, pailsės, o tada persigrupuos ir vėl užpuls“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas pridūrė, kad tokia padėtis susiklostė dar 2014 m. Tuomet Rusija aneksavo Krymą, o po kelių mėnesių destabilizavo padėtį Donecko ir Luhansko regionuose.
11:01 | Maskvoje – kratos Rusijos superginklo „Cirkon“ gamintojų biuruose
Maskvoje policijos, Rusijos nacionalinės gvardijos ir FSB pareigūnai atliko kratas Automatizuotų projektavimo sistemų tyrimų centro (SRC ASK) ir bendrovės „Sirena-Travel“ biuruose. Apie tai praneša „Radio Svoboda“.
10:22 | ISW: didėja mechanizuotų rusų atakų skaičius ir apimtys
Rusų pajėgos galimai didina bendrą savo puolamųjų veiksmų Ukrainoje intensyvumą, Rusijos karinės kampanijos įvertinimo ataskaitoje pranešė Karo tyrimų institutas (ISW).
ISW atliktos analizės rezultatai rodo, kad rusų pajėgos per pastarąsias dvi savaites tam tikruose fronto ruožuose surengė daugiau mechanizuotų sausumos dalinių puolimų, kuriuose dalyvavo didesnės okupantų pajėgos, be to, ženklus rusų mechanizuotų puolimų aktyvumo padidėjimas stebimas ir visoje karo veiksmų zonoje. Rusų mechanizuoto puolimas tapo intensyvesnis tuo metu, kai padažnėjo ir raketų bei dronų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams.
„Gali būti, kad rusų pajėgos didina smūgių intensyvumą, kad priverstų ukrainiečių vadus atitraukti oro gynybos sistemas nuo fronto ir patys galėtų saugiau vykdyti aviacijos antpuolius sausumos operacijoms paremti“, – teigiama ISW pranešime.
09:53 | Rusų nuostoliai
Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų balandžio 4 dienos iš viso sudaro apie 445 040 karių, iš jų dar 670 – žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 7 018 priešo tankų (+9 per pastarąją parą), 13 386 šarvuotas kovos mašinas (+18), 11 171 artilerijos sistemą (+29), 1 026 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (+1), 746 priešlėktuvinės gynybos sistemas (+1), 347 orlaivius, 325 sraigtasparnius, 8 817 dronų (+21), 2 059 sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 14 861 motorinę transporto priemonę (+48) ir 1 845 specialiosios įrangos vienetus (+7).
Duomenys apie priešo nuostolius atnaujinami.
Kaip praneša „Ukrinform“, Nacionalinės gvardijos specialiojo dalinio „Omega-1“ pajėgos rytiniame sektoriuje sunaikino rusų šarvuočių koloną.
09:05 | Nauja Kremliaus karinė strategija – „Bloomberg“ šaltiniai prakalbo apie kitą Putino tikslą
Keturi Kremliaus karinę strategiją išmanantys žmonės naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad Vladimiras Putinas, praėjusių metų pabaigoje nesėkmingai bandęs susitarti su Jungtinėmis Valstijomis dėl karo įšaldymo, ketina siekti savo pirminių tikslų Ukrainoje.
V. Putinas susisiekė su Jungtinėmis Valstijomis per tarpininkus, kurie 2023 m. pabaigoje susitiko Turkijoje, jo signalas buvo perduotas Vašingtonui, pranešė „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais Rusijoje. Jis pasiūlė įšaldyti konfliktą esamose pozicijose ir neketino išlaisvinti jokių okupuotų teritorijų. Vašingtonas atsisakė derybų, kuriose nedalyvautų Ukraina.
JAV pareigūnai teigė nematantys jokių požymių, kad V. Putinas būtų rimtai nusiteikęs aptarti karo veiksmų pabaigą; apie tai vasarį rašė „Reuters“, tai patvirtino ir „Bloomberg“ šaltiniai Jungtinėse Valstijose.
O dabar Rusija ruošiasi pasinaudoti savo ugnies ir gyvosios jėgos pranašumu. Dėl amunicijos trūkumo Ukrainos artilerija dabar iššaudo septynis kartus mažiau sviedinių nei Rusijos (dar sausį Kyjivas kalbėjo apie santykį 1:3), „Bloomberg“ sakė su padėtimi fronte susipažinę sąjungininkų šalių pareigūnai.
Savo ruožtu Aleksejus Muchinas, Politinės informacijos centro, konsultuojančio Rusijos Federacijos prezidento administraciją, generalinis direktorius, sakė agentūrai: „Dabar V. Putinas greičiausiai eskaluos situaciją. Jo tikslas – pergalė“.
Kaip anksčiau rašė „Meduza“, Kremlius Charkivo užėmimą laiko „realiu tikslu“, po kurio karas galėtų palaipsniui baigtis.
08:28 | V. Zelenskis kartoja: turime laimėti šį karą
Baiminantis naujo Rusijos puolimo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vakarų paramos, jo šaliai siekiant pergalės kare.
„Turime laimėti šį karą. Tai istorinis šansas Ukrainai užkirsti kelią Rusijos revanšizmui, ir mes turime juo pasinaudoti“, – sakė jis trečiadienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi.
Ukrainai yra aišku, ko ketina imtis Rusija ir kam ji verbuoja karius, kalbėjo prezidentas, tačiau detalių nenurodė.
Kad galėtų ginti savo teritoriją, Ukrainai labai reikia Vakarų pagalbos. V. Zelenskis ne kartą primygtinai reikalavo dar daugiau ginklų ir amunicijos.
„Ir mes, mes visi, mūsų partneriai turime būti pasirengę stipriai reakcijai į Rusijos operacijas“, – pažymėjo V. Zelenskis. Esą svarbu stiprinti Ukrainos pozicijų gynybą ir toliau daryti spaudimą Rusijos pozicijoms.
07:43 | Ukrainos premjeras: labiausiai reikia oro gynybos sistemų ir raketų
krainai, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, šiuo metu pirmiausiai reikia ginklų, kuriais būtų galima gintis nuo Rusijos oro smūgių. „Ko mums labiausiai reikia? Manau, kad didžiausias prioritetas yra oro gynybos sistemos ir raketos“, – sakė jis trečiadienį lankydamasis Estijoje. Anot premjero, Ukrainai trūksta įrangos, kuri apsaugotų Ukrainos miestus, taip pat energetikos tinklus ir energijos gamybos sistemas.
„Antrasis prioritetas yra amunicija ir artilerija“, – kalbėjo D. Šmyhalis po susitikimo Taline su kolege Kaja Kallas.
Ukraina jau daugiau kaip dvejus metus ginasi nuo Rusijos invazijos ir yra labai priklausoma nuo Vakarų paramos ginklais. K. Kallas pažadėjo Ukrainai tolesnę Estijos karinę paramą ir paragino ir kitas šalis didinti karinę pagalbą. „Turime remti Ukrainą tiek, kiek reikės ir – kas ne mažiau svarbu – reikalinga apimtimi. Turime veikti dabar, negalime prarasti laiko, – pažymėjo ji. – Ukrainai skubiai ir greitai ir reikia atsargų“.
07:00 | Per rusų apšaudymą Charkivo srityje žuvo 4 žmonės
Ukrainos Charkivo srityje per rusų apšaudymą trečiadienio naktį žuvo 4 žmonės, pranešė pareigūnai.
Keturi žmonės, įskaitant tris gelbėtojus, žuvo, o dar penki buvo sužeisti per smūgius į gyvenamuosius namus, kurie anksčiau buvo bombarduojami tankiai apgyvendintame Charkivo rajone, socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas nurodė, kad per naktį buvo suduoti mažiausiai keturi smūgiai miestui, o I. Terechovas pranešė, kad buvo naudojami Irano gamybos dronai „Shahed“.
