Pratybos, vykstančios nacionalinės kariuomenės mokymo centruose prasidėjo balandžio 1-ąją ir vyks iki balandžio 19 d.
„Pratybų tikslas – bendras Moldovos, Rumunijos ir JAV specialiųjų pajėgų mokymas ir keitimasis patirtimi, taip pat trijų valstybių kariuomenių operatyvinės sąveikos lygio didinimas“, – pažymėjo Moldovos Gynybos ministerija.
Manevruose dalyvaus Moldovos specialiųjų pajėgų „Fulger“ („Žaibas“) ir „Pantera“ kariai, taip pat Valstybės saugumo tarnybos atstovai. Kariai atliks šuolius su parašiutais, vykdys kovinius šaudymus dieną ir naktį, taip pat treniruosis vykdyti lauko operacijas pagal konkrečias užduotis, įskaitant karinės technikos naudojimą.
Baiminasi Rusijos agresijos
Moldova rengia karines pratybas su NATO šalimis nuolatinės Rusijos grėsmės akivaizdoje. Moldovos sostinė Kišiniovas ne kartą kaltino Maskvą, kad ši nori įvykdyti perversmą šalyje. Respublikos prezidentė Maia Sandu yra sakiusi, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą ketindama „sukurti karinį sausumos koridorių“ į Moldovą, kad vėliau „prievarta pakeistų“ ten esančią konstitucinę sistemą.
Padėtis paaštrėjo vasario pabaigoje, kai Padniestrės valdžia dėl Moldovos „spaudimo“ paprašė Rusijos įsikišti. Kreipimosi iniciatorius buvo pasiskelbusios respublikos prezidentas Vadimas Krasnoselskis. Jis pareiškė, kad prieš Padniestrę vykdoma „genocido politika“, kurios požymiai yra tariamas „ekonominis dusinimas, dalies žmonių fizinis naikinimas, teisinės apsaugos atsisakymas ir bandymas prievarta įskiepyti kalbą“.
Panašių pareiškimų Vladimiras Putinas išsakė ir kalbėdamas apie sprendimą pradėti karą Ukrainoje. Tai davė pagrindo manyti, kad panašus scenarijus bus įgyvendintas ir Moldovos atžvilgiu.
Po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą sakė, kad Moldova gali tapti „kita Ukraina“, nes jos prezidentė M. Sandu „trokšta“ įstoti į NATO, ir pareiškė, kad Rusija „neleis, kad Padniestrėje gyvenantys jos piliečiai taptų dar vienos Vakarų avantiūros aukomis“.
Laikas seniai pasibaigęs!
