Europa

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijos nepasirodė Vokietijos parlamente, kai ten kalbą sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į Berlyną prašyti didesnės paramos Ukrainai.

Norvegija, užsakiusi 54 Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, 37 iš jų surinks savo teritorijoje ir turės galimybę surinkinėti tankus kitoms šalims, antradienį pranešė norvegų Gynybos ministerija. Tai pirmas kartas, kai pagrindiniai koviniai tankai bus surinkti šioje NATO šalyje. Pagal susitarimą su Vokietijos gynybos pramonės įmone „Krauss-Maffei Wegmann“ Norvegijos bendrovė RITEK taps jos subrangove.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį Latvijoje pareiškė, kad Aljanso pasirengimas ir gebėjimas ginti visas valstybes nares neturėtų kelti jokių abejonių. J. Stoltenbergas tai pareiškė Rygos pilyje susitikęs su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi prieš NATO Rytų flango aukščiausiojo lygio susitikimą. Paklaustas, kas būtų, jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti visas sąjungininkes.

Minsko miesto teismas antradienį Lietuvos pilietę Eleną Ramanauskienę pripažino kalta dėl šnipinėjimo ir skyrė jai šešerių metų įkalinimo bausmę, praneša baltarusių žiniasklaida. Opozicinis portalas afn.by ir televizija ONT pranešė, kad Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoja E. Ramanauskienė pripažinta kalta dėl agento veiklos. Teismo procesas buvo uždaras.

Netrukus Berlynas suteiks Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų bei tikisi, kad prie Vokietijos iniciatyvos prisidės ir kitos šalys, pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Jis sakė įžanginę kalbą antradienį Berlyne prasidėjusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

Rusija kelia grėsmę tiek Ukrainai, tiek Lenkijai. Maskva gali laikyti Kaliningrado srityje, netoli Lenkijos sienos, 100 branduolinių kovinių galvučių, Rusijos ataka prieš ES nėra kažkas neįmanomo. Tai Berlyne per Ukrainos atstatymo konferenciją pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas. Kaip pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas, istorija ir geografija turi didelę reikšmę Lenkijai ir Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų ir sakė, kad jos yra teisingas atsakymas siekiant sustabdyti Rusijos puolimą ir užsitikrinti ilgalaikę taiką. „Didžiausias Rusijos strateginis pranašumas prieš Ukrainą yra pranašumas danguje. Tai raketų ir bombų teroras padeda rusų kariams eiti į priekį“, – sakė V. Zelenskis Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje. „Atsakymas yra oro gynyba“, – pabrėžė jis.

Italijos vyriausybė ruošia Ukrainai 140 mln. eurų ekonominės pagalbos paketą infrastruktūrai atkurti. Tai Berlyne per Ukrainos atstatymo konferenciją pareiškė Italijos vicepremjeras, užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Italijos vyriausybė nusprendė skirti Ukrainai dar vieną paketą, 140 mln. eurų, infrastruktūrai atkurti – geležinkeliams, žemės ūkiui, sveikatos apsaugai, išminavimui ir kt.“, – sakė A. Tajanis.

Plūstant šiltoms oro masėms, Graikijoje ir Turkijoje nuo antradienio iki penktadienio termometrų stulpeliai vietomis kops iki 45 laipsnių padalos. Aukščiausių verčių tikimasi trečiadienį ir ketvirtadienį, o savaitgalį karštis turėtų slopti, pranešė Graikijos meteorologijos tarnyba. Jau nuo antradienio dalyje Graikijos mokyklos dirbo tik iki 11.30 val. arba visiškai nedirbo – kaip elgtis, sprendė savivaldybės.

Norvegija, užsakiusi 54 vokiškus tankus „Leopard 2“, 37 iš jų surinks Norvegijos teritorijoje ir galbūt pradės surinkinėti tankus kitoms šalims, antradienį pranešė šalies gynybos ministerija. Tai pirmas kartas, kai pagrindiniai koviniai tankai bus surinkti Šiaurės šalyje, kuri yra NATO karinio aljanso narė ir tolimojoje šiaurėje turi bendrą sieną su Rusija. Pagal susitarimą su Vokietijos įmone „Krauss-Maffei Wegmann“ Norvegijos įmonė RITEK taps Vokietijos tankų gamintojos subrangove.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymo dėl pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos pataisas, pranešė prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba. Įstatymo pakeitimais Ukrainos pabėgėlių laikinos apsaugos terminas pratęsiamas nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Tokiu būdu ukrainiečiai ir toliau galės naudotis medicinos paslaugomis, šeimos ir socialinėmis išmokomis.

Rusija ir Baltarusija pradėjo antrąjį taktinio branduolinio ginklo pratybų etapą. Rusijoje vykstančiomis pratybomis siekiama užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos ir įranga būtų pasirengę ginti abiejų šalių suverenumą ir teritorinį integralumą, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Pratybos esą yra ir bendri abiejų valstybių dalinių mokymai, kad būtų pasiruošta nestrateginių branduolinių ginklų koviniam panaudojimui.

Susirūpinę dėl naujos įrangos, leidžiančios keleiviams rankiniame bagaže laikyti skysčius, Jungtinės Karalystės ministrai įsakė skubiai padidinti oro uostų saugumą. Oro uostams, kuriuose įrengti nauji skaitytuvai, buvo nurodyta nuo šeštadienio vidurnakčio vėl taikyti senąsias taisykles, o tai reiškia, kad keliautojai galės neštis tik 100 ml skysčių, aerozolių ir gelių (VVG) talpas.

Lenkija pirmadienį paskelbė apie planus dar šią savaitę pasienyje su Baltarusija atkurti buferinę zoną, į kurią draudžiama patekti, siekiant atgrasyti nelegalius migrantus nuo atvykimo į šalį. Gegužę Varšuva ir Vakarų šalys apkaltino Baltarusiją, kad ji kartu su savo sąjungininke Rusija organizuoja afrikiečių migrantų antplūdį, kuris yra hibridinės atakos, skirtos destabilizuoti regioną ir Europos Sąjungą, dalis.

Rengdamiesi liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, antradienį Latvijoje susitiks kelių Rytų Europos NATO valstybių aukšto rango atstovai. Vieną dieną truksiančiame vadinamojo Bukarešto devyneto grupės patarėjų susitikime Rygoje dalyvaus ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šiai grupei priklauso Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Čekija, Slovakija ir trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – taigi, valstybės, esančios rytiniame NATO flange.

Į atsargą išėjęs aukščiausio rango JAV kariuomenės generolas perspėjo, kad į Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus įsiveržti į Baltijos šalis reikia žiūrėti rimtai. Beveik keturis dešimtmečius JAV kariuomenėje tarnavęs generolas Davidas Petraeusas sakė, kad Rusijos režimo lyderis sieks praplėsti Rusijos valdas ir už Ukrainos ribų.

Pirmadienį Čekija paskelbė šią savaitę Taivano sostinėje Taipėjuje atidarysianti naują centrą kultūriniams ir diplomatiniams ryšiams stiprinti, nors tai gali supykdyti Kiniją. Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorija, praėjusį mėnesį ji aplink salą pradėjo karines pratybas. Europos Sąjungos ir NATO narė Čekija oficialiai pritaria vienos Kinijos politikai, kaip ir ES, tačiau šalies pareigūnai palaiko glaudžius ryšius su Taivanu.

Vengrija sulaikė 32 Ukrainos piliečius, sunkvežimiu pabėgusius per sieną, pirmadienį pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba. Pirmadienį Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka naujienų svetainei „Ukrainska Pravda“ sakė, kad kaimyninė šalis pranešė aptikusi transporto priemonę ir sulaikiusi 32 Ukrainos piliečius.

„Priėmėme nutarimą, kuriuo remdamasi Vidaus reikalų ministerija paskelbs įsaką dėl buferinės zonos sukūrimo pasienyje su Baltarusija“, – pirmadienį sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po vyriausybės posėdžio šiaurės rytų Lenkijos Balstogės mieste.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sąrašo rinkimuose į Europos Parlamentą pagrindinis kandidatas dėl virtinės skandalų bus pašalintas iš jos delegacijos Europos Sąjungos įstatymų leidžiamojoje institucijoje, pirmadienį pranešė partija. Maximilianas Krahas kaltinamas įtartinais ryšiais su Rusija ir Kinija, o jo komentarai, kuriais jis menkino nacių SS nusikaltimus, taip pat paskatino AfD pašalinti jį iš kraštutinių dešiniųjų frakcijos EP.

Vokietija neplanuoja daryti spaudimo pabėgėliams ukrainiečiams, kad jie grįžtų namo. Jie patys gali nuspręsti, kada važiuoti atgal į Ukrainą. Tai pareiškė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze, praneša leidinys „Spiegel“. „Sprendimą, ar jie nori grįžti į tėvynę ir kada, turi priimti pas mus prieglobstį radę ukrainiečiai. Vokietija nedaro jokio spaudimo ir nemoka jokių premijų už grįžimą“, – sakė ministrė. Kartu S. Schulze pažymėjo, kad Ukrainoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, pirmadienį apsilankęs vienų Antrojo pasaulinio karo žudynių vietoje Prancūzijoje, perspėjo dėl nacionalizmo pavojaus. Jis pasisakė kitą dieną po rinkimų į Europos Parlamentą, per kuriuos didelių pergalių pasiekė kraštutiniai dešinieji. „Kitą dieną po Europos rinkimų dera pasakyti: niekada nepamirškime, kokią žalą Europai padarė nacionalizmas ir neapykanta.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pašaipiai sureagavo į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną atsistatydinti. Rezultatai yra „jūsų nekompetentingos politikos remti banderovcų vadovybę Ukrainoje savo gyventojų sąskaita ir jūsų idiotiškos ekonominės ir migracijos politikos atspindys“, teigė D. Medvedevas pirmadienį socialiniame tinkle X. O. Scholzui ir E. Macronui esą metas trauktis.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

Kroatijoje rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo tik 21,34 proc. rinkėjų. Tai žemiausias rodiklis tarp visų ES šalių, rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) duomenys. Kroatija nusileido Lietuvai, kur rinkėjų aktyvumas buvo taip pat mažas ir siekė 28,9 proc., bei Bulgarijai, kur prie balsadėžių atėjo 31,8 proc. rinkėjų. Tuo tarpu didžiausias aktyvumas fiksuotas Belgijoje – 89,2 proc. ir Liuksemburge – 82,3 proc. Abiejose šiose šalyse balsavimas yra privalomas.

Pirmadienį kompanijos „Mesko“ šaudmenų gamykloje Šventojo Kryžiaus vaivadijoje Lenkijos pietuose nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Kaip praneša portalas „rmf24.“, per sprogimą žuvo 59 metų amžiaus įmonės darbuotojas, dar vienas žmogus buvo sužeistas. Sprogimas nugriaudėjo raketinio kuro centre. „Prieš kelerius metus pradėtame eksploatuoti raketinio kuro centre įvyko sprogimas“, – sakė žurnalistams gamyklos vadovė Elżbieta Śreniawska. Pasak jos, incidento priežastys tiriamos.

Šimtai protestuotojų pirmadienį susirinko prie Armėnijos parlamento, reikalaudami ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorijos, kurią jis perleido Azerbaidžanui siekdamas išspręsti dešimtmečius trunkantį ginčą.  Masiniai protestai prasidėjo balandį, kai Jerevanas sutiko grąžinti Azerbaidžanui nuo 10-ojo dešimtmečio kontroliuotų teritorijų. Šios kaimyninės šalys du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono.

Vokietija neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir nerengs pirmalaikių rinkimų, nepaisant to, kad valdančioji koalicija ES rinkimuose prastai pasirodė, pirmadienį pareiškė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai. „Įprastinė rinkimų data yra kitų metų ruduo. Tai ir planuojame padaryti“, – vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Steffenas Hebestreitas.

Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos tarnybos visoje šalyje pradėjo „skubią“ kraujo donorystės akciją, kad padėtų nuo kibernetinės atakos nukentėjusioms didžiosioms šalies ligoninėms papildyti turimas kraujo atsargas. Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai surengė kibernetinį išpuolį, reikalaudami išpirkos. Nuo šios atakos smarkiai nukentėjo keletas didelių Londono ligoninių.

Kruša skrydžio metu smarkiai apgadino Austrijos oro bendrovės „Austrian Airlines“ keleivinį lėktuvą. Dėl incidento orlaiviui artėjant prie Vienos buvo pasiųstas pagalbos signalas. Tačiau lėktuvas sekmadienio vakarą saugiai nusileido, pirmadienį pranešė bendrovė. Lėktuve buvę 173 keleiviai ir 6 įgulos nariai nenukentėjo. Nuotraukoje, kurią tinkle X paskelbė Austrijos perspėjimų apie audras centas, matyti „Airbus A320“ orlaivis apgadinta „nosimi“ ir pilotų kabinos langais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paaiškino, kad Lenkija negali ignoruoti potencialios Rusijos puolimo grėsmės ir nuolatinių jos atstovų gąsdinimų. Dėl šios priežasties šalis investuoja į savo gynybą ir laiko Rusiją tiesiogine grėsme. „Rusijos oficialūs asmenys teikia įvairius pareiškimus. Jeigu Rusija grasina mums, tai mes negalime rizikuoti ir šių grėsmių nevertinti rimtai. Mes statome įtvirtinimus, peržiūrime civilinės gynybos planus ir leidžiame gynybai 4 proc. BVP.

Pasibaigus rinkimams į Europos Parlamentą, kurių metu stebėtas išaugęs krašto dešiniųjų partijų populiarumas, ir paskelbus negalutinius rinkimų rezultatus, pergalę šventė ES centro dešinieji, o Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen šansai pasilikti dar vienai kadencijai ženkliai padidėjo. „Šiandien – gera diena EPP“, – sekmadienio naktį pasirodžius pirmosioms prognozėms sakė U. von der Leyen, omenyje turėdama Europos liaudies partijos frakciją.

Jei turite septynerių ar daugiau metų senumo „iPhone“ telefoną, jums gali grėsti kibernetinė ataka. Saugumo ekspertai įspėjo, kad nuo 2008 m. iki 2014 m. pagaminti išmanieji telefonai nebėra palaikomi programinės įrangos atnaujinimų, kurie apsaugo naudotojus nuo kenkėjiškų programų ir kitų išnaudojimų, skelbia portalas „Daily Mail“. Šiuo metu nepalaikomi „iPhone“ telefonai yra nuo originalaus modelio iki „iPhone 6 Plus“, tačiau beveik kasmet į sąrašą įtraukiami nauji modeliai.

Europos Parlamento rinkimus Estijoje ir Latvijoje laimėjo konservatyvios partijos, rodo pirmadienį rinkimų komisijų Taline ir Rygoje paskelbti rezultatai. Estijoje daugiausiai balsų gavo opozicinė partija „Isamaa“, ji Europos Parlamente turės du atstovus – vienu daugiau nei po rinkimų 2019-aisiais. Tuo tarpu ministrės pirmininkės Kajos Kallas liberali Reformų partija vieną iki šiol turėtų mandatų prarado.

Ministro pirmininko Donaldo Tusko centristinė Pilietinė koalicija laimėjo Europos Parlamento rinkimus Lenkijoje, rodo oficialūs duomenys, kuriuos pirmadienio rytą paskelbė šalies rinkimų komisija. D. Tusko partija surinko 37,1 proc. balsų, o tai reiškia, kad turės 21 EP narį. „Pirmosios vietos ant pakylos laukėme lygiai 10 metų. Esu labai laimingas“, – sakė akivaizdžiai susijaudinęs D. Tuskas sekmadienio vakarą po to, kai pirminės prognozės numatė tokį rezultatą.

Energinius gėrimus dažnai renkasi žmonės, norintys įveikti nuovargį, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šie gėrimai gali būti susiję su rimtomis ligomis. Energiniuose gėrimuose dažnai būna daug cukraus ir kofeino. Gydytojai įspėja, kad jie gali sukelti gyvybei pavojingą būklę, kurią reikia skubiai gydyti. Energinių gėrimų sudėtyje yra nuo 80 iki 300 mg kofeino, palyginimui kavos puodelyje – 100 mg.

Šiaurės šalyse per sekmadienį įvykusius Europos Parlamento rinkimus sustiprėjo kairiųjų ir žaliųjų partijos, o parama kraštutinių dešiniųjų jėgoms smuko, rodo oficialūs negalutiniai rezultatai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį po pralaimėjimo kraštutinės dešinės atstovams Europos Parlamento rinkimuose pareiškė esąs įsitikinęs, kad prancūzai per naujai sušauktus pirmalaikius šalies rinkimus priims teisingą sprendimą. „Tikiu Prancūzijos žmonių gebėjimu priimti teisingą sprendimą sau ir ateities kartoms.

Dabartinė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paskelbė, kad antradienį įvyks pirmasis oficialus ES politinių frakcijų lyderių susitikimas po visuotinių ES rinkimų. R. Metsolos teigimu, naujasis parlamentas „pradės dirbti tuojau pat. Jau antradienį.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vadovaujama partija „Fidesz“, kad ir prasčiausiais kada užfiksuotais rezultatais, laimėjo Europos rinkimus, ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus maždaug 95 proc. balsų pranešė rinkimų komisija. „Fidesz“ pirmoje vietoje atsidūrė surinkusi 44,4 proc. balsų. Pirmąkart rinkimuose dalyvavusiai naujajai buvusio V. Orbáno sąjungininko Péterio Magyaro įsteigtai „Pagarbos ir laisvės“ (TISZA) partijai atiteko 29,8 proc. rinkėjų balsų.

Vokietijoje svarstoma galimybė įrengti rūsius, kuriuose civiliai galėtų slėptis jei įvyktų ataka prieš šalį. Portalas „Der Spiegel“ taip pat pridūrė, kad šalies vyriausybės pareigūnai parengė rekomendacijas, kaip apsaugoti gyventojus galimo karo atveju. Vokietijos žiniasklaida skelbė, jog susirūpinimas dėl saugumo išaugo tiek, kad jog ore tvyrantis nerimas paskatino šalies vietos tarybas paraginti vyriausybę atnaujinti senus bunkerius.

Politologų teigimu, sekmadienį pasibaigusių Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai kai kurioms politinėms jėgoms siunčia įspėjamuosius signalus. Ekspertai mano, po rinkimų tapo akivaizdu, kad iš Lietuvos politinio žemėlapio gresia išnykti „darbiečiams“. Taip pat, pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, nėra kuo džiaugtis ir apie būsimas pergales pastaruoju metu kalbėjusiems socialdemokratams, kurie, nepaisant prezidento paramos, aukštų reitingų ir vadovaujami Vilijos ...

Didžiausia Belgijos kraštutinių dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, pasiekė laimėjimų, bet mažiau nei prognozuota. Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.

Didžiausia Belgijos kraštutinių dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, pasiekė laimėjimų, bet mažiau nei prognozuota. Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.

Per Europos Parlamento rinkimus Čekijoje daugiausiai balsų iškovojo populistinė opozicinė partija ANO. Buvusio premjero ir milijardieriaus Andrejaus Babišo partija surinko 26,1 proc. balsų ir turės septynis mandatus. Tai yra vienu mandatu daugiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.

Per Europos Parlamento rinkimus Vengrijoje ministro pirmininko Viktoro Orbano partija „Fidesz“ prarado pozicijas, sekmadienį parodė daliniai rezultatai. Tai gali būti prasčiausias partijos pasirodymas per 14 jos valdymo metų. Suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, „Fidesz“ gavo daugiau nei 43 proc. balsų, per rinkimus 2019 m. už ją balsavo 52 proc. rinkėjų. Remiantis daliniais rezultatais, rinkėjai buvo kaip niekada aktyvūs – balsavo daugiau nei 50 proc.

Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose aiškia persvara laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas. PvdA ir „GroenLinks“ iškovojo aštuonis mandatus iš 31 – tai yra vienu mažiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai. Antroje vietoje liko radikalaus dešiniojo populisto Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija (PVV), kuri smarkiai pagerino savo rezultatą ir turės šešis mandatus.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus opozicijoje esantiems liberalams, praėjus kelioms savaitėms, kai buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, sekmadienį pranešė jo partija. R. Fico kairiųjų nacionalistų partija „Smer-SD“ feisbuke paskelbė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai Progresyviosios Slovakijos partijai“ ir jos naujiesiems Europos Parlamento nariams.

Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja valdančioji konservatorių Naujosios demokratijos partija (ND). Remiantis preliminariais daliniais rezultatais, suskaičiavus daugiau kaip 45 proc. balsų, premjero Kyriakoso Mitsotakiso partija surinko 27,6proc. balsų. Tai reiškia, kad ji į Europos Parlamentą tikriausiai deleguos septynis savo atstovus. Antroje vietoje smarkiai atsilikęs nuo ND yra kairysis aljansas „Syriza“. Jis, gavęs 14,6 proc. balsų, turės keturis europarlamentarus.