Gegužę Varšuva ir Vakarų šalys apkaltino Baltarusiją, kad ji kartu su savo sąjungininke Rusija organizuoja afrikiečių migrantų antplūdį, kuris yra hibridinės atakos, skirtos destabilizuoti regioną ir Europos Sąjungą, dalis.
Tikslas – „apsunkinti nelegalių migrantų galimybes kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir sudaryti geresnes veiklos sąlygas pasieniečiams, kariuomenei ir policijai“, dislokuotiems toje vietoje, žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Buferinė zona pradės veikti nuo ketvirtadienio.
Praėjusią savaitę mirė lenkų karys, kurį gegužę prie Baltarusijos sienos peiliu sužalojo migrantas.
Televizijai TVN24 vidaus reikalų viceministras Czeslawas Mroczekas sakė, kad buferinė zona bus sukurta dviejuose ruožuose ir tęsis daugiau nei 60 km teritorijose, kuriose užfiksuota daugiausia neteisėto sienos kirtimo atvejų.
„Maždaug 45 km tęsis maždaug 200 m pločio teritorija. Dalyje, kuri kerta gamtos draustinius, didžiąją (Belovežo) girią, zona bus šiek tiek platesnė“, – pridūrė Cz. Mroczekas.
2021 metais ankstesnė Lenkijos vyriausybė palei visą sieną įrengė 3 km pločio buferinę zoną, į kurią uždrausta patekti nevietiniams gyventojams, įskaitant humanitarines organizacijas ir žurnalistus.
2022 metais Lenkija palei 186 km sieną su Baltarusija pastatė 5 m aukščio plieninę užtvarą. Ji yra pagrindinė sienos apsauga nuo nelegalių migrantų antplūdžio. Ją papildo tūkstančių kamerų ir jutiklių sistema.
Panašių priemonių imtasi ir pasienyje su Rusija.
D. Tuskas gegužę teigė, kad daugiau kaip 90 proc. neteisėtai Lenkijos sieną kertančių asmenų yra asmenys, turintys Rusijos vizas.
Lenkijos sienos apsaugos agentūros duomenimis, nuo metų pradžios užfiksuota daugiau kaip 17 tūkst. mėginimų nelegaliai kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną.
