Buvo tikimasi, kad prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų (SD) partija, kuri remia Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) vyriausybę, surinks daugiau balsų, aplenks U. Kristerssono konservatyviąją Nuosaikiųjų partiją ir taps antra pagal dydį jėga, kaip ir per 2022 metų šalies visuotinius rinkimus.
Tačiau pirmą kartą per rinkimus partijos istorijoje jos pozicijos susilpnėjo. Ji gavo 13,2 proc. balsų, tai yra 2,1 proc. mažiau nei 2019 metų rinkimuose, rodė rezultatai, paskelbti suskaičiavus daugiau nei 90 proc. balsų.
Partijos lyderis Jimmie Akessonas (Jimis Okesonas) kaltino žiniasklaidą, kad ji sutelkė dėmesį į transliuotojo TV4 pranešimus apie partijos naudojimąsi anoniminėmis „trolių“ paskyromis, dėl kurio šalyje kilo politinis skandalas.
„Mums nebuvo leista kalbėti apie tai, kaip pagerinsime Europą – turėjome atsakinėti į visiškai kitokius klausimus“, – teigė J. Akessonas.
Tačiau jis pabrėžė, kad partija vis tiek išlaikys tris vietas Europos Parlamente.
Žaliųjų partija liko trečia, surinkusi 13,8 proc. balsų – 2,3 procentinio punkto daugiau nei per 2019-ųjų rinkimus.
Palaikymas Kairiųjų partijai taip pat išaugo 4,2 procentinio punkto ir pasiekė 11 procentų.
„Čia mes išsiskiriame“
Danijoje, suskaičiavus visus balsus, nugalėtoja tapo Socialistinė liaudies partija (SF), surinkusi 17,4 proc. balsų, tai yra, 4,2 procentinio punkto daugiau nei 2019-aisiais.
Valdantieji socialdemokratai prarado 5,9 procentinio punkto ir gavo 15,6 proc. balsų.
Penktadienį Daniją sukrėtė išpuolis prieš socialdemokratę ministrę pirmininkę Mette Frederiksen (Metę Frederiksen), kai Kopenhagos aikštėje jai smogė vyras.
M. Frederiksen nedalyvavo jokiame rinkimų nakties renginyje, tačiau socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše teigė, kad „norėtų pasakyti keletą žodžių apie rinkimų rezultatus“.
Ji teigė, kad jos partija išsaugos tris mandatus, tačiau pažymėjo, jog „tikrai apmaudu“, kad socialdemokratai praranda balsus.
M. Frederiksen taip pat pažymėjo, kad SF yra partija, politiškai artimiausia socialdemokratams, ir pasidžiaugė, kad kairiosios partijos vis labiau įsitvirtina.
„Didžiojoje Europos dalyje dešinieji padarė didelę pažangą. Čia mes, Danijoje, išsiskiriame“, – sakė ji įraše platformoje „Instagram“.
Suomijoje didžiausią vakaro staigmeną pateikė socialistinis Kairiųjų aljansas, kuris, suskaičiavus visus biuletenius, surinko 17,3 proc. balsų – 10,4 procentinio punkto daugiau nei per 2019 metų rinkimus.
„Atrodo, kad mane ištiko šokas, – transliuotojui YLE teigė Kairiųjų aljanso partijos lyderė Li Andersson (Li Anderson). – Negalėčiau būti laimingesnė.“
Tai reiškia, kad partija užsitikrino tris iš 15 Suomijos vietų Europos Parlamente. Per ankstesnius rinkimus ji gavo vieną vietą.
Ministro pirmininko Petteri Orpo (Peterio Orpo) Nacionalinės koalicijos partija vis tiek gavo daugiausiai balsų – 24,8 procento. Šiai partijai atiteks keturios vietos EP.
Parama kraštutinių dešiniųjų Suomių partijai, priklausančiai P. Orpo koalicinei vyriausybei, smarkiai sumažėjo.
Jie surinko tik 7,6 proc. balsų, tai yra, 6,2 procentinio punkto mažiau, todėl vietoje dviejų vietų jiems liko tik viena.
