Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.
Prieš rinkimus kelis mėnesius tirti rinkėjų ketinimai rodė, kad „Vlaams Belang“ turi tapti didžiausia Flandrijos partija, laimėjusi daugiausiai mandatų 150 vietų federaliniame parlamente. Tačiau pirminiai rezultatai parodė, kad pirmauja Flandrijos valdančiajai koalicijai vadovaujanti N-VA. Po pastarųjų rinkimų 2019 m. kalbiškai padalytai šaliai prireikė 493 dienų, kad suburtų septynių partijų valdančiąją koaliciją.
„Vlaams Belang“ siekia, kad Flandrija būtų nepriklausoma. Kitos Flandrijos partijos, įskaitant N-VA, yra susitarusios neįsileisti kraštutinių dešiniųjų į regiono vyriausybę. Su jais bendradarbiauti nacionaliniu mastu atsisako ir kitos šalies partijos.
Atėjęs balsuoti, „Vlaams Belang“ lyderis Tomas van Griekenas sakė: „Belgija yra praeitis, Flandrija – ateitis“. Gana stiprus jo partijos pasirodymas atitinka platesnį kraštutinių dešiniųjų laimėjimų visoje Europoje modelį, pernai kaimyniniuose Nyderlanduose pergalę šventė ir jo sąjungininkas Geertas Wildersas .
Politinė „kryžkelė“
Panašu, kad dabartinei ministro pirmininko Alexandero De Croo septynių partijų valdančiajai koalicijai nepavyks išlaikyti daugumos parlamente. Balsuodamas A. De Croo žurnalistams sakė, kad Belgija ir Europa yra „kryžkelėje“. Jis paliko atviras duris potencialiam ryšiui su N-VA, kuriai greičiausiai būtų sunku įveikti kairiąsias prancūzakalbes partijas, prieštaraujančias jos pastangoms apriboti pašalpas bedarbiams.
Pagrindinį vaidmenį sudarant bet kokią koaliciją greičiausiai vaidins prancūzakalbiai Reformistų judėjimo (MR) liberalai ir centristai iš „The Engaged“, sustiprinę savo pozicijas, kaip rodė apklausos.
Balsavimas Belgijoje yra privalomas.
Sekmadienį rinkėjai rinko ir Belgijos įstatymų leidėjus, dirbsiančius Europos Parlamente, o taip pat atstovus regioniniuose Flandrijos, Valonijos, Briuselio regiono ir nedidelės vokiškai kalbančios bendruomenės parlamentuose. Flandrijos visuomeninės televizijos tinklas VRT pranešė, kad A. De Croo partija „Open VLD“ Flandrijos parlamente neteks devynių iš 16-os turėtų vietų. „Vlaams Belang“ pridės dar aštuonis įstatymų leidėjus prie 23, tad iš viso turės 31 atstovą – mažiau nei 32 mandatus laimėjusi N-VA.
