„Fidesz“ pirmoje vietoje atsidūrė surinkusi 44,4 proc. balsų. Pirmąkart rinkimuose dalyvavusiai naujajai buvusio V. Orbáno sąjungininko Péterio Magyaro įsteigtai „Pagarbos ir laisvės“ (TISZA) partijai atiteko 29,8 proc. rinkėjų balsų.
P. Magyaras šiemet sukėlė daug triukšmo, pasitraukdamas iš V. Orbáno partijos „Fidesz“, kad į savo rankas paimtų mažai kam žinomos centro dešiniųjų partijos „TISZA“ vadžias.
Preliminariais duomenimis, „Fidesz“ Europos Parlamente laimėjo 11 vietų, prarasdama dvi vietas. Partijai „TISZA“ atiteks 7 mandatai.
Dvi vietos turėtų atitekti socialdemokratų sąjungai, dar viena – kraštutinių dešiniųjų partijai „Mi Hazank“.
Be Europos rinkimų visoje Vengrijoje sekmadienį vyko ir vietos rinkimai. Beveik visuose didžiuosiuose miestuose opozicijai pavyko išsaugoti 2019 m. laimėtus merų postus.
Preliminariais duomenimis, suskaičiavus 95 proc. balsų, žaliųjų kairiųjų pažiūrų Budapešto meras Gergely‘is Karacsony‘is nedidele balsų persvara laimėjo prieš partijos „Fidesz“ remiamą pagrindinį savo varžovą Davidą Vitezy.
Švedijoje rinkimus į Europos Parlamentą vėl laimėjo socialdemokratai
Švedijos socialdemokratų partija Europos rinkimuose dar kartą pasirodė esanti galingiausia jėga, surinkdama 24,9 proc. rinkėjų balsų, ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus 90 proc. biuletenių pranešė rinkimų komisija.
Daugiausiai naujų balsų atiteko trečioje vietoje atsidūrusiai žaliųjų partijai – preliminariais duomenimis, už ją balsavo 13,8 proc. rinkėjų – daugiau nei 2 proc. daugiau nei per 2019 m. rinkimus.
Nuosaikiųjų liberalų konservatorių partija užėmė antrąją vietą, nusileisdama socialdemokratams.
Švedijos dešiniųjų populistinė demokratų partija buvo ketvirta su 13,2 balsų – 2 proc. mažiau nei per 2019 m. Europos rinkimus.
Švedijai Europos Parlamente priklauso 21 vieta.
Slovėnijoje ES rinkimus laimėjo konservatyvioji opozicija
Buvusio Slovėnijos dešiniųjų nacionalistų pažiūrų prezidento Janezo Janšos vadovaujama demokratų partija (SDS) laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą, sekmadienį vakare suskaičiavus beveik 90 proc. balsų pranešė rinkimų komisija.
SDS surinko 31,3 proc. balsų ir užsitikrino keturias iš šaliai priklausančių devynių vietų Europos Parlamente.
Valdančiajam ministro pirmininko Roberto Golobo liberaliam kairiųjų Laisvės sąjūdžiui (GS) atiteko 21,9 proc. balsų ir dvi vietos parlamente.
Po vieną vietą gavo socialdemokratai – naujoji žaliųjų partija „Vesna“ – ir konservatyvioji „Naujosios Slovėnijos“ partija.
Slovėnijoje sekmadienį taip pat vyko keletas referendumų, tarp kurių – referendumas dėl kanapių legalizavimo, už kurį medicininiais tikslais balsavo 66,5 proc. gyventojų, o už rekreaciniais tikslais – 51,5 proc. balso teisę turinčių asmenų.
Maždaug 54,5 proc. gyventojų balsavo už teisės aktus, numatančius galimybę nepagydomomis ligomis sergantiems asmenims savo noru su kitų pagalba pasitraukti iš gyvenimo.
Šių referendumų rezultatai nėra įpareigojantys.
Danijoje liberalai nusileido rinkimus laimėjusioms kairiųjų partijoms
Preliminariais galutiniais duomenimis, Danijoje po apylygės kovos su socialdemokratais rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo Socialistinė liaudies partija, surinkusi 17,4 proc. balsų.
Abiem partijoms atiteko po tris iš Danijai priklausančių 15 vietų Europos Parlamente.
Ministrės pirmininkės Mette Frederiksen vadovaujami socialdemokratai atsidūrė antri, tuo tarpu Danijos liberalioji partija „Venstre“ nuo 2019 m. rinkimų prarado maždaug 9 proc. rinkėjų palankumą.
Prognozuojama, kad ši partija neteks dviejų iš jos užimamų keturių vietų Europos Parlamente.
Preliminariais duomenimis, populistinė dešiniųjų pažiūrų Danijos „Liaudies partija“ surinko 6,4 proc. rinkėjų balsų – daugiau nei 4 proc. mažiau nei per 2019 m. rinkimus.
Portugalijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo socialistų partija
Portugalijoje pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą šventė opozicinė socialistų partija (PS), sekmadienį vakare suskaičiavus beveik 99 proc. biuletenių pranešė rinkimų komisija.
Socialistams atiteko 32,12 proc. balsų – kiek daugiau nei antroje vietoje likusiam valdančiųjų konservatorių „Demokratinis aljansui“, kuris surinko 31,31 proc. balsų.
Populistinei dešiniųjų pažiūrų partijai „Chega“ teko 9,81 proc. balsų. Ši 2019 m. įsteigta partija Europos rinkimuose dalyvavo pirmą kartą.
Per kovą įvykusius parlamento rinkimus „Chega“ surinko 18,7 proc. balsų.
Sekmadienį vykusiuose ES rinkimuose Portugalijos liberalai, kovą surengtuose nacionaliniuose rinkimuose gavę 4,9 proc. balsų, sulaukė 8,95 proc. rinkėjų palankumo.
Rinkėjų aktyvumas Portugalijoje siekė maždaug 37 proc. ir buvo didesnis nei 2019 m. (30,75 proc.).
Vokietijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo centro dešinieji, kraštutinių dešiniųjų partija AfD – antra
Vokietijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo centro dešiniųjų partijų CDU / CSU sąjunga, antroje vietoje palikdama kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „Vokietijos alternatyvą“ (AfD), ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus visus balsus patvirtino nacionalinė rinkimų komisija.
Preliminarūs rezultatai atitiko prognozes.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo koalicijai rinkimuose sekėsi prastai – partijai AfD nusileido tiek jo vadovaujami socialdemokratai (SPD), tiek pagrindiniai jų koalicijos partneriai žalieji.
Opozicijos krikščionys demokratai (CDU) ir jiems gimininga Bavarijos „Socialistinė krikščionių sąjunga“ (CSU) drauge surinko 30 proc. balsų.
Prieš imigrantus pasisakanti ir Europos Sąjungos atžvilgiu skeptiškai nusistačiusi AfD, 2019 m. įvykusiuose Europos rinkimuose gavusi 11 proc. balsų, šiemet sulaukė 15,9 proc. rinkėjų palankumo.
Jai nusileido O. Scholzo vadovaujama SPD, surinkusi 13,9 proc. rinkėjų balsų. Tai – prasčiausias šios centro kairiųjų partijos – nuo seno vienos iš stipriausių Vokietijos politinių partijų – rezultatas šalyje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose per daugiau nei šimtmetį.
Žaliuosius, 2019 m. rinkimuose surinkusius 20,5 proc. balsų, dabar palaikė vos 11,9 proc. rinkėjų, tuo tarpu jaunesnioji koalicijos partnerė FDP gavo 5,2 proc. balsų.
Naujai įsteigta populistinė partija „Sahros Wagenknecht aljansas“ (BSW) užsitikrino 6,2 proc. balsų, tuo tarpu kraštutinių kairiųjų partija „Kairė“ jų tegavo vos 2,7 proc.
Rytinėje Vokietijos dalyje, kur AfD turi daugiausiai rėmėjų, ši populistinė kraštutinių dešiniųjų partija aiškiai pirmavo Europos rinkimuose.
Apžvalgininkai prognozavo, kad dešiniųjų partijos didelio palaikymo šiuose Europos Parlamento rinkimuose sulauks ne tik Vokietijoje, bet ir daugelyje kitų ES šalių. Prieš keletą mėnesių surengtose apklausose partiją AfD rėmė daugiau nei 20 proc. respondentų, tačiau po pastaruoju metu įvykusių keleto su šia partija susijusių skandalų jos rėmėjų skaičius gerokai sumažėjo.
