V. Orbanas užsitraukė griežtą Vakarų šalių kritiką, atsisakęs siųsti ginklus Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ir vietoj to pasisakantis už taikos derybas su Maskva. Jis yra vienintelis Europos Sąjungos (ES) lyderis, ir toliau palaikantis glaudžius ryšius su Ukrainą užpuolusiu Kremliumi.
Prieš Europos Parlamento rinkimus birželio 9 d. nacionalistų lyderis dar labiau puola Briuselį ir NATO, kaltindamas, kad teikdami paramą jie dar labiau kursto karą Ukrainoje.
„Absurdiška, kad NATO, užuot mus gynusi, traukia mus, kaip valstybę narę, į pasaulinį karą. Tai taip pat absurdiška, kaip jeigu ugniagesys liepsnosvaidžiu gesintų gaisrą“, – per Vengrijos valstybinį radiją sakė V. Orbanas.
Jis teigė dar kartą peržiūrėjęs rašytinius A. Hitlerio ir Vengrijos Antrojo pasaulinio karo laikų lyderio Mikloso Horthy derybų dokumentus. 1920–1944 m. Vengriją valdęs autokratas M. Horthy priėmė prieš žydus nukreiptus įstatymus ir prižiūrėjo kelių šimtų tūkstančių Vengrijos žydų deportaciją į nacių mirties stovyklas. „Iš šių dokumentų visiškai aišku, kad Vengrija patyrė didžiulį spaudimą kuo greičiau pasiųsti į frontą daugiau kareivių ir (...) deportuoti iš Vengrijos daugiau žydų“, – penktadienį sakė V. Orbanas.
„Neteigiu, jog tai, ką šiuo metu patiriame (...) pasiekė tokį patį lygį, koks buvo tada, tačiau judame ta linkme“, – pridūrė jis.
V. Orbanas sakė, kad Vengrija „nenorėjo dalyvauti nei Pirmajame, nei Antrajame pasauliniame kare“, o „buvo priversta kariauti“. Penktadienį V. Orbanas taip pat kritikavo neseniai priimtus Vakarų valstybių sprendimus leisti Kyjivui jų suteiktais ginklais apšaudyti taikinius Rusijoje.
„Rusai aiškiai pasakė, kad kuo galingesni bus prieš juos panaudoti ginklai, tuo toliau jie žengs į Ukrainą“, – sakė V. Orbanas ir dar kartą pakartojo savo teiginį, kad Rusija užpuolė Ukrainą dėl jos siekio įstoti į NATO.
