Beveik keturis dešimtmečius JAV kariuomenėje tarnavęs generolas Davidas Petraeusas sakė, kad Rusijos režimo lyderis sieks praplėsti Rusijos valdas ir už Ukrainos ribų.
Tiki tuo, ką sako
D. Petreusas, vadovavęs sąjungininkų pajėgoms Irake, sakė, kad Ukrainos sąjungininkai Vakaruose turi dėti daugiau pastangų, kad padėtų laimėti karą prieš V. Putiną. Žinoma, ekspertai ne kartą perspėjo, kad siekdamas susigrąžinti Rusijos imperiją, V. Putinas nusitaikys ir kitur.
Kalbėdamas portalui „The Sun“ D. Petreusas sakė, kad V. Putinas labai aiškiai pareiškė, jog į Europą atneš naują karą. Jis teigė, jog pasaulis turėtų klausytis, nes V. Putinas tiki savo žodžiais.
„Jei Putinui pavyks Ukrainoje, karas gali išsiplėsti ir Baltijos šalių regione. Režimo lyderis nesitenkintų vien laimėjimu Ukrainoje. Aišku, kad po to jis pultų Moldovą. Po to galėtų pulti Lietuvą arba kitas Baltijos šalis“, – kalbėjo į atsargą išėjęs generolas.
Jis pridūrė, jog Vakarai turi daryti viską, kad neleistų Vladimirui Putinui laimėti. Taip pat Ukraina turi siekti didesnių technologinių pasiekimų.
„Ukraina turi daugiau padaryti, kad pati sau suteiktų galimybių, ir, panašu, pagaliau tai daro. Ji turi turėti daugiau atsarginių karių ir papildomų dalinių. Turėkite omenyje, kad tai, ką jie padarė Juodojoje jūroje, padarė ne jų laivai ar jūreiviai – o jų dronai“, – teigė D. Petreusas.
Laivynas nebekelia baimės
Kadaise baimę kėlęs V. Putino Juodosios jūros laivynas per karą liko pažemintas, nes Ukrainos pajėgos jo laivus apšaudė derindamos galingas raketas su jūros dronais kamikadzėmis. Tai sumenkino Rusijos galimybes smogti taikiniams Ukrainoje, be to, svarbiausi uostai, įskaitant Sevastopolį, liko atviri tokiems smūgiams, kokį Kyjivo pajėgos rugsėjo mėnesį sudavė V. Putino karinio laivyno būstinei.
„Karas yra sunkus ir tai dar viena priežastis, kodėl turėtume daryti viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai visais įmanomais būdais“, – teigė į atsargą išėjęs generolas.
D. Petreuso komentarai nuskambėjo po to, kai Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius įvertino neaiškią Europos saugumo ateitį vis agresyvesnės Rusijos akivaizdoje. Jis sakė, kad visos Rusijos karo prieš Ukrainą baigtys greičiausiai sukels dar daugiau kraujo praliejimo, nes Kremlius vadovaujasi apmaudu dėl prarastos imperijos.
Šis plataus masto žemės užgrobimas galėtų apimti tokias šalis kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, taip pat Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas – visos šios šalys yra nuolatiniai Rusijos įtakos taikiniai.
Maskvai vis dažniau grasinant kaimyninėms NATO šalims, šios atsako didindamos savo karines pajėgas. Latvija, kartu su Lietuva ir Estija, yra parengusi didžiulį planą sukurti šimtų bunkerių tinklą, kad sustiprintų rytinį NATO flangą. Ši trijulė taip pat dalyvauja neseniai pasirašytame plane sukurti bepiločių lėktuvų sieną, besitęsiančią nuo Norvegijos iki Lenkijos, kad apsaugotų Europą nuo Rusijos keliamos grėsmės.
Tūkstančiai stebėjimo dronų turėtų patruliuoti prie šalių sienų. Latvijos prezidentas atskleidė, kad bepiločiai orlaiviai stebės Rusijos ir Baltarusijos bandymus panaudoti didelį migrantų skaičių kaip ginklą ir kitas provokacijas.
