Europa

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį paskelbė savo centristinės partijos pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą. TVP, TVN ir „Polsat“ užsakymu atlikta balsavusiųjų apklausa parodė, kad D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) gavo 38,2 proc. balsų. Antra lieka pernai iš nacionalinės valdžios išstumta „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija su 33,9 proc. balsų. Trečioje vietoje liko kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ su 11,9 proc. balsų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją. Apie tai paskelbta balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento stovyklą.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tikisi, kad kaip įmanoma daugiau europiečių pasinaudojo teise balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, šio balsavimo rezultatai parodys, kuria kryptimi Bendrija turės sukti ateinančius penkerius metus. „Per pastarąsias dienas ir šiandien 360 mln. europiečių pasisakė, kuria kryptimi Europos Sąjunga turėtų pasukti per ateinančius penkerius metus.

Suomijoje per Europos Parlamento rinkimus savo pozicijas smarkiai pagerino kairieji. Pirmosios prognozės rodo, kad Kairiųjų aljansas surinko 17,4 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Tai 10,5 procentinio punkto daugiau, lyginant su 2019 m. EP rinkimais, pranešė suomių storis „Yle“. Tai yra didžiausias prieaugis tarp visų partijų. Stipriausia jėga liko ministro pirmininko Petterio Orpo konservatyvi Koalicijos partija, kuri, remiantis prognozėmis, gavo 24,4 proc. balsų.

Čikagoje svirpiančių cikadų elgesį paveikia ant medžių augantis grybelis. Na, o jūrų gyvūnai Britanijos vandenyse narkotinių medžiagų prisiragauja iš žmonių nuotekų vandens. Seksualiai hiperaktyvios cikados ar nuo kokaino apsvaigę krabai skamba lyg pokštas? Amerikos ir Britanijos mokslininkai tikina, kad tai – tiesa. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Zvimbesio aidas Čikagoje, tai – medį nugulusios cikados rengia kasdienius svirpimo koncertus.

Kelionės po įvairius pasaulio miestus ir jų išskirtinių patiekalų ragavimas yra populiari ir įdomi veikla, skirta tiems, kurie itin mėgaujasi kulinariniais atradimais. Šie keliautojai ieško ne tik žymių lankytinų vietų ar pramogų, bet ir unikalių gastronominių patirčių, kurios dažnai tampa svarbiausia jų kelionės dalimi. Kai kurie keliautojai renkasi miestą pagal kultūrinę pasiūlą – išsirenka geriausius muziejus ir galerijas, kuriuos verta aplankyti.

Trys rudieji lokiai surengė tikrą puotą poilsiavietėje: valgė zefyrus, vertė krepšius ir net ilsėjosi palapinėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Atrodo, tarsi būtų atgijusi visiems gerai žinoma pasaka apie tris meškinus. Tik ne mergaitė, neprašyta prasibrovė į lokių namus, o atvirkščiai – rudieji lokiai nusprendė pasismaginti žmonių pikniko vietoje. Gyvūnai elgėsi kaip maži vaikai – vedini smalsumo tyrinėjo aplinką ir ieško skanėstų.

Prancūzijos technologijų grupė „Thales“ paskelbė, kad Ukrainos gynybos ministerija iš jos perka antrąją oro gynybos sistemą po to, kai pirmoji tokia sistema buvo pristatyta 2023 m. Šio pirkimo suma nebuvo nurodyta, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Le Monde“. „Ši antroji oro gynybos sistema sustiprins Ukrainos teritorijos apsaugą ir leis anksčiau aptikti esamas grėsmes.

JAV ir Prancūzija remia Ukrainą jos kare prieš Putino agresiją, parodydamos pasauliui sąjungininkų galią. Tai pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Šią savaitę mes dar kartą parodėme pasauliui mūsų sąjungininkų galią – ką galime pasiekti, kai esame kartu, – sakė J. Bidenas. – Štai ką rodo santykiai tarp Prancūzijos ir kitų šalių.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pažadėjo Vašingtono paramą Kyjivui kovojant su Rusijos invazija ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas nesustos ties Ukraina. „Putinas nesiruošia sustoti ties Ukraina... visai Europai iškils grėsmė, mes neleisime, kad tai įvyktų, – Paryžiuje kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė J. Bidenas. – Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas keturių Izraelio įkaitų paleidimą iš Gazos Ruožo šeštadienį apibūdino kaip „svarbų vilties ženklą“. Rašydamas apie tai socialiniame tinkle X, jis sakė, kad tai „suteikia vilties daugeliui šeimų Izraelyje, kurios ir toliau bijo dėl savo artimųjų“. „Keturi įkaitai dabar yra laisvi. „Hamas“ pagaliau turi paleisti visus įkaitus. Karas turi baigtis“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino Joe Bideną prie Paryžiaus Triumfo arkos šeštadienį prasidėjus Jungtinių Valstijų lyderio valstybiniam vizitui Prancūzijoje. J. Bidenas Prancūzijoje lankosi nuo trečiadienio ir dalyvavo minėjimuose, skirtuose 80-osioms D dienos išsilaipinimo, pakeitusio Antrojo pasaulinio karo eigą, metinėms. Į darbotvarkę įtrauktos J. Bideno derybos su E. Macronu Eliziejaus rūmuose Paryžiuje, kurių pagrindinė tema – Ukrainos kova su Rusijos invazija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, penktadienį Miunchene, baigdama rinkimų kampaniją, apkaltino kraštutinių dešiniųjų partijas mėginant sugriauti Europą. „Šiandienos Europa yra didelė dovana“, – sakė U. von der Leyen per paskutinį savo vadovaujamos Vokietijos centro dešinės CDU ir jos seserinės partijos Bavarijoje CSU kampanijos renginį prieš birželio 6–9 dienomis vykstančius Europos Parlamento rinkimus.

Politologai sutaria, kad šį sekmadienį vykstantys rinkimai į Europos Parlamentą (EP) yra ypač svarbūs, nes nuo jų baigties priklausys, kokią įtaką naujos sudėties parlamente įgis prorusiškos jėgos. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šias Rusijai rinkimuose simpatizuojančias politines jėgas vienijančios idėjos aiškiai pastebimos ir Lietuvoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis norėtų užbaigti karinių instruktorių koalicijos Ukrainai kūrimą, ir išreiškė norą paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas. „Ateinančiomis dienomis užbaigsime kurti kuo didesnę koaliciją, kad įvykdytume Ukrainos reikmes“, – sakė E. Macronas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris ketvirtadienį dalyvavo D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje.

Penktadienį vienoje Kopenhagos aikštėje vyras smogė Danijos ministrei pirmininkei Mettei Frederiksen, pranešė jos biuras. Europos Sąjungos (ES) vadovai greitai pasmerkė šią ataką. Premjerės biuras naujienų agentūrai AFP nusiųstame pareiškime nurodė, kad „incidentas šokiravo“ M. Frederiksen, tačiau nepateikė daugiau detalių. „Penktadienio vakarą Kultorveto (aikštėje) Kopenhagoje vyras smogė ministrei pirmininkei Mettei Frederiksen. Vyras po to buvo sulaikytas“, – sakoma pareiškime.

Japonijos mieste Tokijuje buvo pastatyta didelė juoda skraistė tam, kad turistai negalėtų nufotografuoti Fudzijamos kalno. Tačiau skraistėje galima pamatyti skylių, specialiai pritaikytų fotoaparato objektyvui.  Taip pasielgta, nes miestas siekė užkirsti kelią turistų pertekliui. Miestas išleido 1,3 mln. jenų (7 tūkst. eurų ) 2,5 metro ir 20 metrų ilgio tinklui įrengti. Tačiau kitą dieną medžiagoje buvo aptikta skylė.

Penktadienį Danijos sostinės Kopenhagos centre užpulta Danijos premjerė Mette Frederiksen, praneša „Reuters“. „Ministrę pirmininkę Mette Frederiksen penktadienio vakarą prie Kultorvet (aikštės – red. past.) Kopenhagoje sumušė vyras, kuris vėliau buvo suimtas. Ministrė pirmininkė yra sukrėsta šio incidento", – teigiama jos biuro pareiškime, nepateikiant daugiau detalių. Danijos policija pranešė suėmusi vyrą, tačiau daugiau apie tai nekomentavo.

Likus 50 dienų iki olimpinių žaidynių, ant Paryžiaus Eiffelio bokšto naktį į penktadienį buvo pakabinti didžiuliai olimpiniai žiedai.  Darbininkai sumontavo surenkamus plieninius žiedus ir ketvirtadienį sutemus pakėlė 30 tonų sveriantį 29 metrų ilgio logotipą virš pirmosios aikštelės.

Prancūzijoje penktadienį pareikšti kaltinimai sulaikytam Ukrainos ir Rusijos piliečiui, planavusiam smurto aktą, pranešė  Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra (PNAT). Pasak prokurorų, vyras į Prancūziją atvyko prieš kelias dienas. Anksčiau šią savaitę jie pranešė, kad Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra sulaikė 26 metų Ukrainos ir Rusijos pilietį, įtariamą planavus smurto aktą ir susižeidusį per sprogimą.

Pakarpatės vaivadijos (Lenkija) policijos pareigūnai rado baldų magnato, vieno turtingiausių Lenkijos žmonių, 54-erių Jerzy Krzanowskio kūną. Prieš mirtį jis buvo laikomas dingusiu be žinios. Ketvirtadienį po pietų policija gavo pranešimą apie 54 metų Krošenko Vyžnės gyventojo dingimą. Paieška tęsėsi iki 1 val. nakties, kai gelbėtojai rado vyro kūną. Paaiškėjo, kad mirusysis yra dingęs be žinios lenkų milijonierius Jerzy Krzanowskis.

Kipre tęsiasi karščio banga – termometrų stulpeliai kyla gerokai aukščiau 40 laipsnių padalos. Sostinės Nikosijos regione penktadienį prognozuota 44 laipsnių kaitra. Karštis šalį apglėbė pirmadienį ir tęsis dar iki kitos savaitės, Kipro radijui teigė meteorologai. Net naktimis termometrai rodo tik kiek mažiau nei 30 laipsnių. Anot medikų, tai labai pavojinga, nes organizmas negali pailsėti nuo karščio. „Karštis yra didžiulis“, – penktadienį Kipro televizijai sakė viena turistė.

Europos Komisija (EK) penktadienį informavo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius, kad Ukraina ir Moldova atitinka visus reikiamus kriterijus, jog būtų galima pradėti derybas dėl stojimo į bloką. „Manome, kad abi šalys žengė visus žingsnius, – penktadienį žurnalistams sakė Komisijos atstovė. – Dabar sprendimas yra šalių narių rankose.“ ES lyderiai gruodį sutiko pradėti derybas su abiem šalimis, tačiau su sąlyga, kad jos įvykdys tam tikrus reikalavimus, tokius kaip kova su korupcija.

Keleivinis TUI lėktuvas „Boeing 737-800“ su 163 keleiviais ir devyniais įgulos nariais kovo 4 d. šiaip ne taip pakilo nuo žemės likus vos 260 metrų iki tako pabaigos. Dėl programinės įrangos gedimo lėktuvas pakilo naudodamas per mažai galios, skelbia portalas „Daily Mail“. Orlaivis, kurio maršrutas vedė į Gran Kanariją, kilo iš Bristolio oro uosto (Jungtinė Karalystė) 1,93 kilometro ilgio 9-ojo kilimo ir tūpimo tako, tačiau jam labai sunkiai sekėsi pakilti.

Rumunijos šiaurės rytuose esančioje tinklinėje statybos ir namų apyvokos prekių parduotuvėje penktadienį driokstelėjus sprogimui buvo sužeista mažiausiai 13 žmonių, iš kurių keturi – sunkiai, pranešė pareigūnai.  Į įvykio vietą Botošanyje Sučavos apskrityje buvo išsiųsti gelbėtojai. Keturių sužeistųjų būklė sunki, o kiti yra sąmoningi, tačiau dėl „įvairių traumų ir nudegimų“ jiems teikiama medicininė pagalba.

Rinkimai į Europos Parlamentą jau šį savaitgalį ir jie gali atnešti politinių permainų. Ekspertai sako, kad didesnės įtakos gali tikėtis kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai. Dabar visoje Europoje populiarėja nacionalistinės idėjos, raginimai deportuoti migrantus, bandymai blokuoti paramą Ukrainai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žiniasklaidos pranešimai apie pasienyje su Baltarusija šūvius paleidusių karių sulaikymą sukėlė Lenkijos politikų pasipiktinimo audrą – opozicija paragino vyriausybę atsistatydinti, o gynybos ministras jų suėmimą pavadino „nepriimtinu“. Tačiau penktadienį gynybos viceministras Pawelas Zalewskis atskleidė naujų faktų apie incidentą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, pareiškė, kad dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas. „Deja, gyvename laikais, kai Europa vėl nustojo būti taikos žemynu. Laikais, kai grįžta nacizmas. Laikais, kai Europoje griaunami miestai, deginami kaimai. Kai į Europą grįžta filtravimo stovyklos, trėmimai ir neapykanta, tapusi nauju Rusijos kultu“, – sakė V. Zelenskis.

Jungtinė Karalystė ruošiasi pirmajai šiais metais karščio bangai, o meteorologai prognozuoja, kad termometrų stulpeliai gali šoktelti ir gerokai virš 30 laipsnių, skelbia portalas „Mirror“. Šie metai gali būti karščiausi per visą istoriją.

Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas penktadienį atsiprašė už tai, kad dėl savo šalies visuotinių rinkimų kampanijos išvakarėse anksčiau išvyko iš D dienos metinių minėjimo Šiaurės Prancūzijoje. Opozicijos politikai apkaltino R. Sunaką, kad jis, ketvirtadienį praleidęs svarbią tarptautinę ceremoniją su kitais pasaulio lyderiais Normandijoje, padarė gėdą premjero pareigoms.

Lenkija kartu su sąjungininkėmis penktadienio naktį pakėlė į orą naikintuvus dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą. Apie tai X paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Dėmesio, Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai pradėjo veikti mūsų oro erdvėje, o tai gali būti susiję su padidėjusiu triukšmo lygiu, ypač pietrytinėje šalies dalyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalis perduos Ukrainai naikintuvus  „Mirage 2000-5“.  Apie tai praneša UNIAN.  Pradės bendradarbiavimą E. Macronas teigė, kad jau penktadienį dėl šių naikintuvų perdavimo pradės bendradarbiavimą.  „Rytoj pradėsime naują bendradarbiavimo programą ir paskelbsime apie prancūzų kovinių lėktuvų „Mirage 2000-5“ perdavimą, kad Ukraina galėtų apginti savo žemę ir oro erdvę“, – pažymėjo E. Macronas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda birželio 10 d. sušauks Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti padėtį prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos bei skandalą dėl kareivių, sulaikytų po to, kai į nelegalių migrantų grupę paleido perspėjamuosius šūvius. „Atsižvelgdamas į tai, kas vyksta pastaruoju metu ir pastaraisiais mėnesiais, aš nusprendžiau sušaukti Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Sankt Peterburge viešintis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį patvirtino, kad dalyvaus šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. P. Szijjarto anksčiau išreiškė abejonių dėl dalyvavimo pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį nepakviesta Rusija.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį aptarė galimus apribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą, kurie galėtų būti įvesti dėl nacionalinio saugumo priežasčių, sakė vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė palaikysiantis kadenciją baigiančio Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos. M. Rutte turi atsiprašyti už Vengrijos atžvilgiu išsakytas „užgaulias remarkas“, duodamas trečiadienį vakare pasirodžiusį interviu valstybės finansuojamam naujienų portalui „Mandiner“ kalbėjo V. Orbánas.

Ligoninėje mirė sunkiai bandžiusio nelegaliai sieną kirsti migranto sužalotas lenkų karys. Išpuolis įvykdytas gegužės 28-ąją Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, Dubičės-Čerkevnės kaimo apylinkėse. Grupė migrantų bandė prasilaužti pro geležinę tvorą, vienas jų smogė peiliu situacijos suvaldyti atvykusiam kariui.

Dėl neplanuotų streikų Paryžiuje „Ryanair“ šiandien (birželio 6 d.) buvo priversta atšaukti beveik 100 skrydžių iš Jungtinės Karalystės oro uostų. Skrydžių bendrovė atšaukia skrydžius iš Birmingemo, Mančesterio, Lydso, Edinburgo ir Belfasto, o tai gali paveikti tūkstančius Didžiosios Britanijos poilsiautojų.

Turkijoje žmonos ir dukros nužudymu įtariamas lietuvis Andrejus Kušlevičius buvo sulaikytas Vokietijoje.  Andrejus Kušlevičius Vokietijoje buvo sulaikytas dar gegužės pradžioje.

Naujai atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Europos Sąjungos piliečiai jaučiasi vis labiau prisirišę prie sąjungos, kurios rinkėjai šią savaitę balsuoja Europos Parlamento rinkimuose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaikymas kraštutinių dešiniųjų partijai AfD yra „gėdingas“, prieš ES rinkimus verdant ginčams aplink šią partiją. „Gėdinga, kad sulaukėte didelio Rusijos prezidento pagyrimo“, – sakė O. Scholzas po to, kai AfD įstatymų leidėjai užsipuolė jį per kalbą parlamente.

„Tai paprastai įvyksta tik kartą per šimtmetį“, – pasakoja lietuvis, gyvenantis Pietų Vokietijoje, kur šiuo metu šalį siaubia didžiuliai potvyniai. Lietuvis pasakoja, kad gyventojai, ypač ūkininkai, patyrė didžiulių nuostolių, o situacija – vis dar kritinė, be to, prognozuojama, kad artimiausiu metu vis dar numatomos liūtys.

Britų karalius Karolis III ketvirtadienį ragino puoselėti vienybę minint 80 metų nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje, pakeitusio Antrojo pasaulinio karo baigtį. „Tautos turi vienytis, kad pasipriešintų tironijai“, – sakė jis, pagerbdamas žuvusius sąjungininkų karius, žuvusius civilius prancūzus ir prancūzų pasipriešinimo dalyvius. „Melskimės, kad tokios aukos daugiau niekada nebereikėtų“, – kalbėjo jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino savo šalies piliečius, jog darys viską, kad Vokietija nebūtų įtraukta į Rusijos karą prieš Ukrainą – ypač turint omenyje tai, kad Ukrainai buvo duotas leidimas naudoti vokiškus ginklus atakoms prieš Rusijos teritoriją. „Glaudžiai derinome pozicijas su savo sąjungininkais (...). Taip, kaip darome visuomet“, – kalbėjo socialdemokratų politikas Bundestage, komentuodamas pasikeitusį vyriausybės kursą.

Turkijos teismas trečiadienį nuteisė prokurdiškų pažiūrų merą už terorizmą, skirdamas jam 19 su puse metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė jo advokatas. Vos prieš dvi dienas Mehmetas Siddikas Akisas (Mechmetas Sidikas Akišas) buvo nušalintas nuo pareigų ir uždarytas į areštinę. Dėl to Turkijos parlamente kilo pasipiktinimas ir įsiplieskė muštynės.  M. S. Akisas pasmerkė, anot jo, politinį teismą ir sakė: „Aš esu 53 metų amžiaus, kovoju visus šiuos metus ir toliau kovosiu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad sunkius nusikaltimus įvykdę svetimšaliai turėtų būti deportuojami, net jei jie yra iš Sirijos ar Afganistano. Kancleris taip kalbėjo kelios dienos po to, kai afganistanietis prieglobsčio prašytojas peiliu nužudė policijos pareigūną. Jis taip pat teigė, kad teroro aktų šlovinimas prieštarauja „visoms mūsų vertybėms“ ir ateityje už tai gali būti baudžiama deportacija.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, praėjusį mėnesį sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, pareiškė, kad tikisi iki birželio pabaigos atnaujinti darbą, kaltę dėl užpuolimo suvertė opozicijai. Kairiojo sparno populistas ministras pirmininkas gegužės 15 d. buvo sunkiai sužeistas keliais šūviais, po vyriausybės posėdžio mažame Handlovos miestelyje išėjęs į lauką ir stabtelėjęs pasikalbėti su šalininkais.

Lenkijoje kilo skandalas paviešinus informaciją apie sulaikytus pasienyje su Baltarusija dirbusius karius, kurie atidengė perspėjamuosius šūvius į juos užpuolusią migrantų grupę. Šią savaitę Lenkijos žiniasklaida sužinojo, kad kelis karius, kurie buvo pasitelkti saugoti Baltarusijos sieną, nušalino nuo pareigų ir pateikė jiems kaltinimus dėl įgaliojimų viršijimo bei „pavojaus gyvybei kėlimo“. Kaltinimai pateikti dėl įvykių, kurie vyko kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.

Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra sulaikė 26 metų Ukrainos ir Rusijos pilietį, įtariamą planavus smurto aktą ir susižeidusį per sprogimą, trečiadienį paskelbė prokuratūra. Ugniagesių brigada padėjo šiam vyrui pirmadienio vakarą, „kai jis per sprogimą patyrė rimtų nudegimų“, sakė Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra (PNAT). Šio asmens viešbučio kambaryje rasta „produktų ir medžiagų, skirtų sprogstamiesiems užtaisams gaminti“, nurodė PNAT.