• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tikisi, kad kaip įmanoma daugiau europiečių pasinaudojo teise balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, šio balsavimo rezultatai parodys, kuria kryptimi Bendrija turės sukti ateinančius penkerius metus.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tikisi, kad kaip įmanoma daugiau europiečių pasinaudojo teise balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, šio balsavimo rezultatai parodys, kuria kryptimi Bendrija turės sukti ateinančius penkerius metus.

REKLAMA

„Per pastarąsias dienas ir šiandien 360 mln. europiečių pasisakė, kuria kryptimi Europos Sąjunga turėtų pasukti per ateinančius penkerius metus. Tikiuosi, kad kaip įmanoma daugiau žmonių pasinaudojo šia teise, pareiga ir galimybe“, – sekmadienio vakarą EP posėdžių salėje susirinkusiems žurnalistams sakė R. Metsola.

EP pirmininkei kreipusis į spaudos atstovus, paviešintos ir pirmosios būsimo parlamento sudėties projekcijos. Remiantis 11 valstybių prognozėmis bei kitomis apklausomis, daugiausiai mandatų EP turėtų iškovoti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos (EPP) atstovai – manoma, jog jiems teks 181 vieta EP. Tuo metu Socialistų ir demokratų frakcija (S&D), spėjama, turės 135 mandatus. 82 vietas turėtų iškovoti frakcija „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“), 71 – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR), 62 – Identiteto ir demokratijos frakcija (ID), 53 – Žaliųjų frakcija, Europos laisvasis aljansas (Greens/EFA), 34 – Kairiųjų frakcija (The Left). 51 mandatas turėtų atitekti jokiai frakcijai nepriklausantiems politikams (NI), dar tiek pat turėtų atitekti EP „naujokams“ – pirmą kartą į EP renkamiems kandidatams ir partijoms.

„Europiečiai dar balsuoja, todėl tai – tik pirmoji projekcija“, – priminė R. Metsola.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.

Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

REKLAMA

Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.

Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų