Redakcija rekomenduoja

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Lietuva imasi kovoti su klimato krize ir pagrindinį dėmesį kreipia į labiausiai aplinką teršiančius automobilius. Valdžia siekia didžiausius teršėjus suvaldyti kurdami naujus mokesčius, užverdami jiems miestų centrus, o galiausiai – išgujant visus automobilius su vidaus degimo varikliais iš Lietuvos kelių. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais pokyčiais, kurie numatomi transporto sektoriuje kovoje su klimato krize.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Lietuva yra priėmusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris iš esmės užkerta kelią visuomenės sąmoningumo didinimui apie LGBT, bet mūsų valstybė, skirtingai nei Vengrija, išvengė Europos atstumtosios likimo. Ar prieš LGBT nukreipti teisės aktai Lietuvoje ir Vengrijoje turi panašumų? Jeigu taip, kodėl Vengrija skamba visoje Europoje, o Lietuva – ne? „Viktoras Orbanas drąsesnis, o Lietuva buvo gudresnė. (...) Lietuvoje buvo padaryta taip, kad niekas nieko nesuprastų.

Tomas Tomilinas yra ilgametis Ramūno Karbauskio bendražygis, tačiau dabar tapo pagrindiniu valstiečių lyderio taikiniu. T. Tomilinas tikina, kad R. Karbauskis valstiečius stumia į kraštutinę dešinę, pirmininką apspitusi pataikūnų minia, o pats R. Karbauskis kalba viena kalba – galios. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) liepsnoja nesantaikos laužai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės. Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.

Lietuvoje – keista situacija: valdžia suka galvą, kaip įtikinti gyventojus skiepytis, bet kai kurie norintieji gauti vakciną susiduria su kliūtimis. Farmacijos įmonėje Vilniuje dirbanti Milda, paprašiusi neatskleisti savo tapatybės, negali nuslėpti pasipiktinimo: balandžio mėnesį koronavirusu persirgusi moteris nori pasiskiepyti nuo COVID-19, bet negali, nes nuo diagnozės patvirtinimo nėra praėję 150 dienų. Taip nustatyta operacijų vadovo sprendime.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Dar prieš daugiau nei metus visą pasaulį užklupusi pandemija sukėlė didžiausią pastarųjų laikų sveikatos krizę. Kol neturėsime vakcinų ir efektyvių vaistų prieš COVID-19, tol iš šios sudėtingos situacijos neišeisime, vis kartojo specialistai.

„Ramūno Karbauskio problema – per daug demokratijos“ – kadaise tokia frazė nuskambėjo apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką. Tačiau visai neseniai dalį partijos narių nustebino R. Karbauskio sprendimas iš šešėlinio ministrų kabineto ir partinių postų už jo pažiūras pašalinti Tomą Tomiliną. Dėl tokio žingsnio stebisi ir ilgametė valstietė, Seimo narė Rima Baškienė. Birželio viduryje LVŽS pašalino T. Tomiliną iš partinių postų.

Specialistai su nerimu skaičiuoja išaugusius COVID-19 atvejus ir padidėjusį pandemijos pagreitį, o valdžia neatmeta galimybės imtis naujų ribojimų. Nors sutariama, kad didesnės ar mažesnės ketvirtosios bangos neišvengsime, tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuo šiol ne naujų atvejų skaičius turėtų būti pagrindinis rodiklis vertinant situaciją.  Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, kurį laiką gerėjusi epidemiologinė situacija jau ne tik „įstrigo“, bet ir pradėjo blogėti.

Į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstantys prieglobsčio prašytojai – skirtingi žmonės su skirtingomis istorijomis. Kasdien su jais susiduriantys pasieniečiai pasakoja, kad vieni jų į Lietuvą keliauja po vieną, kiti – šeimomis, vieni – tuščiomis kišenėmis, o kiti – su tuo, ką gali panešti, vieni ramiai prašo pagalbos, o kiti nepabūgsta ir veltis į konfliktus su pareigūnais. Nuo metų pradžios pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1738 neteisėti migrantai – didžioji dalis jų – per vasaros mėnesius.

Besitęsianti kaitra šalyje didina krūvius ir medikams priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Ten plūsta ne tik nudegę saulėje ar perkaitę, vabzdžių sugelti tautiečiai. Dalis jų dėl šilumos smūgio ar paūmėjusių lėtinių ligų atsiduria ir reanimacijoje. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Vaida Vaitkeliūnaitė, šalį jau užplūstant ne pirmai karščio bangai akivaizdžiai išaugo pacientų srautas. „Vidutiniškai per parą šiuo metu sulaukėme apie 220 pacientų.

Nors COVID-19 skaičiai vasarą leidžia labiau atsipalaiduoti, dalis ekspertų nuogąstauja, kad, niekaip nepavykus pasiekti pakankamo visuomenės imuniteto, rudenį teks neišvengiamai užsidaryti į karantiną. Kiti specialistai gi tvirtina, kad daug proto karantinui paskelbti nereikia ir siūlo mokytis iš jau padarytų klaidų. Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę pasiuntė žinią, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo.

COVID-19 pandemijos „išvirkščioji pusė“ – apleistos ir laiku nenustatytos lėtinės ligos. Manoma, kad vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o artimiausius penkerius metus numatomas mirtingumo nuo vėžio didėjimas dėl laiku nenustatytos ligos ar laiku nesuteikto gydymo. Tokias prognozes pateikusi genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė apžvelgia vėžio diagnostikos galimybes, kurios leidžia paskirti efektyvesnį gydymą.

Lygiai dveji metai – tiek laiko praėjo nuo Gitano Nausėdos inauguracijos į Lietuvos Respublikos prezidentus. Politologai skeptiškai vertina tai, kaip G. Nausėdai per šį laiką pavyko tesėti savo rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, Lietuvoje kurti gerovės valstybę ar būti besiriejančių politikų vienytoju. Ekspertų akimis, prezidentas per šiuos porą metų nemažai klydo, tačiau nusipelnė pagyrų už savo darbą užsienio politikoje.

Per Baltarusiją plaukiant migrantų srautams, Lietuva greito recepto, kaip išspręsti problemą, neturi. Tačiau mūsų šalis ėmėsi dvilypės strategijos. Viena vertus, suskubo ieškoti pinigų išmanioms sienos stebėjimo sistemoms, prakalbo apie fizinį barjerą ties Baltarusija, kita vertus – ketina trumpinti prieglobsčio prašymo svarstymo procedūras ir pradėjo pokalbius su Turkija dėl pagalbos nustatant migrantų tapatybes bei Iraku dėl asmenų grąžinimo, jeigu jiems nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Lietuvos pareigūnai stipriai išaugusį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vadina Minsko režimo hibridine ataka prieš Lietuvą. Karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tikina, kad apie grėsmes mes kalbame daug, tačiau joms niekada nesame pasiruošę, o netikėtam migrantų antplūdžiui galėjome būti pasiruošę jau nuo 2015 metų, kai Europoje siautė pabėgėlių krizė.

Labai gali būti, kad po kelerių metų Seimo viešbutis parlamentarams liks tik nostalgišku prisiminimu. Seimas pasiryžęs parlamentarus iš ten iškraustyti ir vietoj to kompensuoti seimūnų būstų nuomą Vilniuje. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad tokiu atveju kompensacijoms reikės atriekti riebią sumelę, antraip Seimo nariams iš prestižinio Gedimino prospekto teks keltis į sostinės pakraščius.

Sunkia psichikos liga sergančio lietuvio Artūro giminaičiai iš Lietuvos ambasados Naujajame Delyje sulaukė nuviliančių naujienų: Indijos užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendintas vyras nebus guldomas į vietos ligoninę psichiatriniam gydymui, nors jo sveikatos būklė itin prasta. Taip ambasadai pranešė pats centras, kuriame apgyvendinami legalaus statuso Indijoje neturintys asmenys.

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Nors dar nemažai koronavirusine infekcija nepersirgusių lietuvių nėra pasiskiepiję nė pirma COVID-19 vakcinos doze, vis dažniau, ypač artėjant rudeniui, keliamas revakcinacijos klausimas. Ypač jis aktualus pirmiesiems skiepą gavusiems medikams, taip pat – labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Nors oficialių rekomendacijų dėl trečiosios skiepo dozės nėra, ministerija neatmeta galimybės, kad gali būti priimti nacionalinio lygio sprendimai.

Oficialiais duomenis, pandemija Rusijoje jau turėjo būti nugalėta jeigu ne dabar, tai labai greitu metu. Tačiau Kremliaus propaganda per pastaruosius metus pridarė tiek, kad kilo atvirkštinis rezultatas, o Rusijos valstybinėms televizijoms savo žiūrovams tenka rodyti „sėkmingai vakcinaciją įgyvendinusias“ Vakarų šalis. Dar prieš mėnesį Kremlius aiškino, kad pandemija bus įveikta iki rudens.

Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.

Lietuvoje netrukus turėtų atsirasti automobilių taršos mokestis. Valdžia taip planuoja skatinti gyventojus persėti į mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, viešąjį transportą ar elektromobilius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, taip bus stengiamasi pažaboti didžiausią aplinkos teršėją Lietuvoje – transportą, kurio tarša per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai. Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Seimas baigė pirmąją pilną savo darbo sesiją. O joje tikrai netrūko aistrų – karštos diskusijos dėl partnerystės, žiežirbos tarp valdančiųjų ir opozicijos, atsiradusi trintis tiek daugumos, tiek mažumos gretose. Kol valdantieji džiaugiasi pristabdę įstatymų priėmimo mašiną ir įnešę kokybės į Seimo darbą, opozicija atkerta, kad pavasarį buvo sprendžiami neesminiai klausimai, o valdantieji savo elgesiu suskaldė visuomenę.

Su žmona didelę šeimą sukūręs Vytenis Išganaitis išsiskiria pasitikėjimu aplinka ir aiškiu požiūriu, kad tai, kas yra, taip ir turi būti. Viskas, ką jis pasakoja apie 6 auginamus ar jau išaugintus vaikus, buitį, santykius šeimoje, problemas ir jų sprendinius, atrodo tarsi natūrali gyvenimo tėkmė, kuri būtų per sunki perfekcionistams, bet įmanoma laisvesnės dvasios žmonėms. Vytenis sako neplanavęs tokios didelės šeimos.

Vasarą į Lietuvos pajūrį plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir nusikaltėliai iš visos Lietuvos. Policija įspėja, kad ilgapirščių taikiniu tampa neatsargūs poilsiautojai, kurie per apdairumą patiria nuostolių ir už kelis tūkstančius eurų. Pareigūnai perspėja ir dėl sukčių, kurie kėsinasi į žemomis nuomos kainomis susiviliojusius poilsiautojus.

Jūra yra klastinga ir gali žiauriai nubausti, sako Klaipėdos gelbėtojų vadas. Jo teigimu, poilsiautojai dažnai nekreipia dėmesio į įspėjamuosius ženklus ar gelbėtojų raginimus, pervertina savo jėgas ir net veliasi į konfliktus su gelbėtojais. O toks elgesys neretai gali baigtis ir tragedija.

Dar anksčiau kilę svarstymai dėl galimybės skiepijantis dviem vakcinos dozėmis naudoti skirtingų gamintojų skiepus įgauna vis daugiau mokslinio pagrindimo. Svarstoma, kad taip galbūt netgi būtų sukurtas įvairiapusiškesnis imuninis atsakas. Visgi kol kas toks vakcinavimo būdas lieka atskirų valstybių apsisprendimo klausimu, mat gamintojas dėl to jokių rekomendacijų neteikia.

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis – apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo. Šių metų birželio pradžioje bendras registruoto nedarbo lygis Lietuvoje siekė 13,8 proc.

Lietuvą pasiekė džiugi žinia – sparčiai mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiams šalis trečiadienį pateko į žaliąją epidemiologinę zoną. Tačiau specialistai mano, kad tai nėra ženklas atsipalaiduoti ir pereiti į gyvenimą be jokių ribojimų. Anot jų, ypač didelį nerimą kelia Delta atmainos plitimas, kuris, nepasiekus bent 70 proc. visuomenės imunizacijos, rudenį gali vėl sukelti naują koronaviruso bangą.

Daugelį metų pervesti pinigus kitam žmogui arba išleisti juos elektroninėje parduotuvėje užtrukdavo nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dabar tą padaryti galima akimirksniu. Tačiau akimirksniu galima ir prarasti sunkiai uždirbtus pinigus. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytoja Dalia (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praradusi 2 tūkst. eurų, buvusių jos „Swedbank“ sąskaitoje.

Naujausi reitingai rodo, kad populiariausiu šalies politiku išliekantis prezidentas Gitanas Nausėda po truputį augina savo populiarumą, o premjerė Ingrida Šimonytė barsto reitingo taškus. Ekspertų nuomone, populiarumo taškų prezidentas galėjo sulaukti ir flirtuodamas su Šeimų maršu, o premjerė gyventojų akyse atsakinga už visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, tad ir bet kokia valdančiųjų klaida kerta per premjerės populiarumo sąskaitą.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkės rodo, kad valstybės vadovai jau beveik du mėnesius neturi tiesioginio kontakto, nerengia darbinių susitikimų, nekalba telefonu. Prezidentūra tvirtina, kad susitikimai vyksta tada, kai yra klausimų, kuriuos reikia aptarti. Ekspertai svarsto, kad taip galėjo atsitikti ir dėl įtemptų šalies vadovų darbotvarkių, ir dėl tvyrančios įtampos bei bręstančio konflikto.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) nuogąstauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir vėl bando keisti NVI pavaldumą. Teigiama, kad tokiu būdu ketinama suardyti vienintelę Lietuvoje specializuotą vėžiu sergančius pacientus gydančią įstaigą. Tačiau politikai siūlo situacijos nedramatizuoti, nors ir sutinka, kad pavaldumas SAM būtų logiškas.

Niekam nepatinka mokėti už prekę ar paslaugą, kurios negauni. Tačiau kartais kitos išeities nėra. Ypač, kai mokėti reikia valstybės institucijai, kuri bet kada gali užblokuoti sąskaitą ar pati nuskaičiuoti pinigus. Vis dėlto, kiek tai yra pateisinama ir teisinga? Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.

Buvęs premjeras, opozicijos lyderis Saulius Skvernelis procesus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje apibūdina žodžiais „gaila“ ir „baugu“. Su šia partija rinkimuose dalyvavęs, jos vardu Vyriausybės vairą valdęs politikas niekad taip ir netapo partijos nariu, bet pamatęs, kaip buvo auklėjamas ilgametis partijos narys Tomas Tomilinas, sako nė nebenorintis to daryti.

Jau nuo šio ketvirtadienio, liepos 1 d., gyventojai gali teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio. Išplatintame pranešime „Sodra“ primena, ką daryti, kad išmokos tikrai būtų paskirtos ir išmokėtos. Būtina pateikti prašymą išmokai „Sodros“ pasirengusi prašymų priėmimui – juos pateikti bus galima keliais būdais: per asmeninę paskyrą www.sodra.

Mokėdami įmokas „Sodrai“ gyventojai tikisi užsitikrinti orią pensiją. Nuolat aiškinama, kad kuo daugiau įmokų bus sumokėta, tuo didesnės išmokos lauks senatvėje. Tačiau taip toli gražu nėra. Kai kuriais atvejais iki šių metų pradžios visiškai neapsimokėjo įmokų mokėti daugiau, nes nuo to pensija nė centu nebus didesnė. Kaip žinoma, pensijos dydį iš dalies lemia per karjerą sukauptas apskaitos vienetų kiekis. Kuo didesnė žmogaus oficiali alga, tuo daugiau jų galima sukaupti.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjui skyrus dėmesio po prezidentūros langais mitingavusiems „Šeimos maršo“ dalyviams, LGBT bendruomenės nariai jaučiasi nustumti į paraštes. Jie viešai kelia klausimą, kodėl prezidentas nesileidžia į dialogą. Politologai įspėja, kad G. Nausėda žaidžia pavojingą žaidimą diskusijose dėl šeimos politikos rodydamas palaikymą vienai grupei žmonių.  „Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.