Apie iškylančius pavojus paplūdimiuose, ką daryti skęstant ir kaip elgtis, jei matai skęstantį žmogų naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas, Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.
Ragina įvertinti temperatūrą ir vėliavas
Pasak Klaipėdos gelbėtojų vado, kai startavo vasaros sezonas, gelbėtojams darbo buvo labai daug.
„Iškart saulėti ir geri orai, žmonės išsiilgo šilumos, nes pavasaris pas mus šaltas buvo. Ir visi ėjo į paplūdimius, kurie buvo pilni poilsiautojų.
Labai greitai įšilo Baltijos jūros vanduo, iki 25 laipsnių, tai ir maudosi, ir deginasi, ir žaidžia. Labai daug traumų buvo, buvo, kas labai toli į jūrą norėjo nuplaukti. Dėl to visą birželį gelbėtojai turėjo labai daug darbo“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Siakki.
Pašnekovas poilsiautojams, nusprendusiems eiti į paplūdimį, patarė įvertinti oro temperatūrą. Pasak jo, jei turite sveikatos problemų, kai šiluma pakyla iki 28 laipsnių ir paplūdimiuose pats poilsiautojų pikas, ten geriau neiti. Šiems poilsiautojams A. Siakki pataria prie jūros patraukti ryte arba link vakaro.
„Atėję į paplūdimį, pirmiausia pažiūrėkite į gelbėtojų postą, kokia vėliava plevėsuoja“, – aiškino A. Siakki.
Viršutinė raudonos-geltonos spalvos vėliava reiškia, kad gelbėtojai budi savo poste. Jei apatinė vėliava yra raudona, reiškia, kad maudytis yra draudžiama, geltona – maudytis galima, tačiau tai yra pavojinga.
Žmonės ignoruoja perspėjimus
Gelbėtojų vadas taip siūlė poilsiautojams susipažinti su visa informacija, kaip saugiai elgtis vandenyje, perskaityti informaciniuose stenduose, kuriuos galima rasti prie įėjimo į paplūdimius, ant persirengimo kabinų.
„Atėję į paplūdimį, nepamirškite apie savo saugumą, jeigu ką, galite ir gelbėtojų paklausti, kur galima saugiai maudytis, ką reiškia raudona ar geltona vėliavos, jei nežinote ir nematėte informacijos. Kiekvienas poilsiautojas turi pasirūpinti savo saugumu.
Yra daug informacijos yra ant smėlio, pavyzdžiui, kur yra duobės ir atgalinė trauka į jūrą, visur gelbėtojai pastato ženklus „Duobė. Maudytis draudžiama“. Bet pastebėjau, kad poilsiautojai tų ženklų nepaiso, nors prie tų ženklų [įvyksta] 95 proc. visų skendimų“, – kalbėjo A. Siakki.
Pasak jo, kita problema, kad tėveliai ne tik, kad nepaiso ženklų, bet ir palieka savo vaikus be priežiūros maudytis pavojingose vietose.
„Atėję į paplūdimį atsipalaiduoja, deginasi, užmiega, kol vaikai maudosi jūroje. <...> Kiekvienais metais gelbėtojai kartoja žmonėms, kad jie saugotų savo gyvybę, saugotų savo vaikus. Bet kiekvienais metais žmogus galvoja, kad jeigu skęs, tai ne jis, o kažkas kitas. Dėl to jie labai klysta, dėl to daug ir nelaimių įvyksta“, – pasakojo gelbėtojų vadas.
Anot A. Siakki, kai būna iškeliama raudona vėliava, gelbėtojai per garsiakalbius skelbia, kad maudytis draudžiama, poilsiautojai tai ignoruoja. Pašnekovas teigia, kad pasitaiko, kad poilsiautojai po perspėjimo palaukia, kol gelbėtojas išeis ir toliau eina maudytis.
„Dėl to ir įvyksta nelaimės. <...> Žmonės atėję į paplūdimį ir pamatę jūrą dažniausiai atsipalaiduoja iki tiek, kad pamiršta, kad jūroje maudytis visada pavojinga. Yra ir povandeninės srovės, ir duobės, ir bangos. Žmonės į bangas žiūri kaip į pramogą. Jūra iš tikrųjų yra klastinga ir gali žiauriai nubausti“, – pripažino A. Siakki.
Svarbiausia taisyklė skęstant – neeikvoti energijos plaukiant tiesiai į krantą
Gelbėtojų vadas davė patarimų, ką daryti, jei jau pradėjote skęsti. A. Siakki teigimu, jei pakliuvote į duobę ir jus į jūrą tempia atgalinė srovė, svarbiausia yra nepanikuoti ir plūduriuoti ant vandens.
„Pagrindinė taisyklė – neplaukti į krantą toje vietoje, iš kurios negalite grįžti. Čia tas pats, kas jūroje plaukti prieš srovę. Svarbiausia ramiai laikytis ant vandens ir neskubėti. Kuo ilgiau išsilaikysite ant vandens paviršiaus, tuo ir gelbėtojai greičiau ateis į pagalbą“, – teigė A. Siakki.
Pasak jo, geriausia yra plaukti ne į krantą, o į šoną, nes jūra visada išmeta į krantą.
„Plaukdami į šoną, jūs galite pagauti lūžtančias bangas ir jų pagalba išplaukti į krantą. Svarbiausia neplaukti į krantą prieš srovę.
Dažniausiai, kai negali grįžti, patenka į tą srovę, pradeda panikuoti, plaukti į krantą ir išeikvoja labai daug energijos. Po to energija senka ir įvyksta nelaimė. Svarbiausia – plūduriuoti vandens paviršiuje ir stebėti bangavimą“, – pasakojo A. Siakki.
Pasakė, kaip elgtis, kai pamatai skęstantį žmogų
„Jeigu poilsiautojas pamato, kad skęsta žmogus, pirmas žingsnis – iškviesti gelbėtojus, paskambinti 112 arba, jei paplūdimyje budi gelbėtojai, pranešti jiems, pasakyti tikslią vietą, kur skendimas. Jei toje vietoje gelbėtojų nėra, jūs pranešite 112 apie skendimą ir gelbėtojai atvyks į pagalbą.
Jei matote skęstantį žmogų ir norite jam padėti, įvertinkite save, kaip gerai jūs mokate plaukti. Jei jūs įvertinate save, kad jūs gerai mokate plaukti, tada ieškokite ant kranto neskęstančio daikto, pavyzdžiui, čiužinį, kamuolį, kažką tokio, kas neskęsta. Tai padės jums išsaugoti savo gyvybę ir labai padės gelbėti žmogų.
Jei jūs nemokate plaukti ar labai silpnai mokate plaukti, geriau neiti gelbėti žmogaus. Nes, kai žmogus nemoka plaukti ir eina į pagalbą, jie abu nuskęsta.“, – patarimais dalijosi A. Siakki.
Poilsiautojai nevengia konfliktų su gelbėtojais
Klaipėdos gelbėtojų vadas pripažino, kad dažna problema poilsiautojų gretose – alkoholis. Jei vartojami svaigieji gėrimai, sutrinka koordinacija.
„Apsvaigęs nuo alkoholio žmogus, kuris eina maudyti, 50 ant 50, kad jis gali nuskęsti“, – teigė pašnekovas.
Anot A. Siakki, dėl šios priežasties gelbėtojai itin akylai stebi, kas paplūdimiuose vartoja alkoholinius gėrimus ar, jau pavartoję, eina maudytis. Tokiu atveju, pasak pašnekovo, gelbėtojas dažniausiai prieina prie apsvaigusio žmogaus ir išprašo jį iš paplūdimio.
„Jie ne tik gali nuskęsti, bet ir trukdo ramiai ilsėtis kitiems poilsiautojams“, – teigė A. Siakki.
Gaudyt besisvaiginančius, anot gelbėtojų vado, padeda ir kiti poilsiautojai. Jie neretai praneša, kur rasti asmenis, kurie vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus. Tuomet gelbėtojai perspėja, jei žmonės atsisako paklusti draudimui nevartoti alkoholinių gėrimų, tuomet kviečiama policija.
„Policijos pareigūnai mums labai padeda, kai iškyla problemų su poilsiautojais, pareigūnai mums visada ateina į pagalbą. Dažnai su jais ir patruliuojame, iš policijos labai gerai pagalba gelbėtojams“, – kalbėjo A. Siakki.
Tačiau, anot pašnekovo, nereikia ir alkoholio, kad poilsiautojai nemandagiai bendrautų su gelbėtojais. A. Siakki teigimu, dažnai po gelbėtojo perspėjimo, poilsiautojai būna nepatenkinti ir konfliktiški.
„Nežinau, gal karantinas kaltas, kad visi sėdėjome namuose, bet labai daug piktų poilsiautojų, kurie gelbėtojus ir pasiunčia, pyksta. Paskui dėl to gali įvykti ir nelaimė“, – teigė A. Siakki.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ įrašą rasite straipsnio pradžioje.
