Tai reiškia, kad paranoidine šizofrenija sergantis vyras neribotam laikui įstrigo tolimoje Azijos šalyje, nes nuo savęs drabužius plėšiančio, prie kitų keleivių besikabinėjančio Artūro į lėktuvą negali įleisti nė vienos avialinijos. Bent taip nutiko praėjusį kartą, kai balandžio mėnesį buvo bandoma parskraidinti lietuvį iš Indijos. Tuo metu Artūro sesuo Gerda ir jos vyras Vytenis nė nežino, ar jiems skristi į Indiją, nes nenutuokia, kaip galėtų pargabenti savo brolį be medikų pagalbos.
„Artūrui Indijos migracija yra panaikinusi teisines pretenzijas dėl migracijos įstatymo pažeidimo, todėl jam negresia jokios sankcijos. Indija niekaip neriboja Lietuvai suteikti jam medicininę pagalbą. Indijos migracijos tarnyba yra atsiuntusi savo sprendimą, kurio esmė – imkite savo pilietį, Indija neturi jam pretenzijų ir skraidinkite į Lietuvą. Bet Lietuvos įstatymai neįpareigoja jokios institucijos vykdyti savo piliečių medicininės repatriacijos. Ką daro mūsų institucijos? Iš esmės nieko: rašo notas, žinodamos, kad Indija neprivalo gydyti Lietuvos piliečio“, – nusivylimo neslepia Artūro sesers sutuoktinis Vytenis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad mūsų šalies ambasada Indijoje birželio 29 dieną sulaukė Užsieniečių registracijos centro atsakymo, kuriame centras teigia neturintis galimybių ir tinkamos medicininės įstaigos Lietuvos piliečio gydymui atsižvelgiant į jo būklę.
„Kadangi piliečio dabartinė sveikatos būklė nėra stabili ir jam vienam nepavyktų parskristi į Lietuvą, ambasada dar kartą kreipėsi į Indijos išorės reikalų ministeriją dėl Lietuvos piliečio gydymo Indijoje ir medicininės palydos galimybių“, – portalą tv3.lt informavo Užsienio reikalų ministerija.
Ministerija taip pat pažymi, kad „sprendimus dėl piliečio tolesnio gydymo Indijoje ar artimųjų atvykimo į Indiją tikslingumo turėtų priimti artimieji“.
Pirmasis straipsnis: Sunki liga įkalino lietuvį Indijoje: giminaičiai nežino, kaip jį susigrąžinti
Yra asmenų, kurie Indijos užsieniečių centre lieka dešimtmečiams
Artūro svainis Vytenis pasakoja, kad jie su sutuoktine nežino, kaip elgtis. Iš pradžių jie nupirko bilietą Artūrui namo ir sumokėjo už kelionės dokumentus, nes vyro paso galiojimas, kaip ir vizos, yra pasibaigęs. Tačiau kelionė į Lietuvą balandžio 23 dieną neįvyko, nes psichikos liga sergantis Artūras pradėjo neadekvačiai elgtis, nebuvo įleistas į lėktuvą, todėl vėl atsidūrė Indijos užsieniečių registracijos centre.
Vytenio teigimu, Lietuvos ambasada Indijoje iš pradžių nerekomendavo giminaičiams atvykti ir bandyti gabenti sergantį vyrą savo jėgomis, nes Artūro „būklė nėra stabili ir būtų sudėtinga jį suvaldyti skrydžio metu“. Tikėtasi, kad pavyks vyrą paguldyti į ligoninę ir bent šiek tiek stabilizuoti būklę – bent jau tiek, kad būtų galima jį įsodinti į orlaivį.
Tačiau nepavykus planui dėl ligoninės, ambasada jau pranešė, esą centras neprieštarauja, kad Artūras būtų atiduodamas giminaičių priežiūrai arba perkėlimui į ligoninę giminaičių iniciatyva, nors jo statusas iš nelegalaus į legalų tarsi nepasikeitė. Ambasada pateikė giminaičiams privačių ir valstybinių ligoninių sąrašą, kur vyras galėtų būti gydomas. Tiesa, su gydymo įstaigomis kontaktas lig šiol nėra užmegztas.
Su Artūru pabendravusi Lietuvos ambasados darbuotoja sergančio vyro seseriai pranešė, kad jam yra išrašyti raminamieji vaistai, bet negalėjo detalizuoti, kokie tiksliai. Pasak ambasados darbuotojos, Artūras jau geba užmegzti normalų pokalbį telefonu, naktį išsimiega ir pailsi, todėl bendrauti buvo kiek lengviau.
„Kalbėjau telefonu su ambasada. Realybė tokia, jog – niekas neaišku. Indijos migracijos tarnyba atsisako Artūrą perkelti į ligoninę, bet suteikia galimybę atvažiavus artimiems žmonėms patiems perkelti jį į ligoninę, tačiau čia atsiranda klausimai dėl Artūro dokumentų. Reikalingas pasas ir viza, kad patektų į ligoninę. Galbūt tai būtų suteikta, o galbūt ne... bet galbūt būtų galima suteikti kokį kitokį dokumentą, kuris galiotų, bet tai neaišku. Arba migracijos tarnyba atsakyme vėl rašo – centras jo nelaiko, pirkite bilietą ir vežkitės“, – pasakoja Indijoje įstrigusio Artūro sesuo Gerda.
Pasak jos, ambasada parašė notą Indijos išorės reikalų ministerijai, prašydama perkelti Lietuvos pilietį į ligoninę, taip pat paprašė palydos oro uoste, bet kartu informavo Artūro giminaičius, kad garantijų neduoda ir apskritai mini, jog Indijos institucijos nelinkusios reaguoti į notas.
„Klausiau, ar gali būti taip, kad Artūras liks centre ar Indijoje kažkaip bus išleistas? Ambasada mini, kad tokių žmonių labai daug. Pačiame centre gyvena asmuo, rodos, 13 metų savo noru.... O gal gali Artūrą išleisti, Indijoje daug vietų, kur žmonės slapstosi be vizos, čia žmonių asmeninis reikalas. Žodžiu, absoliuti nežinia. Gerai, jei kažkam tinka slapstytis Indijos provincijose be vizų, tačiau ne Artūro atveju – nes dėl savo ligos Artūras įsivels į situacijas, kuriose nukentės. Ne kartą Lietuvoje buvo, kai riba buvo tarp gyvybės ir mirties. Arba nukentės kiti žmonės...“, – sako Gerda.
Gerda apgailestauja, kad Lietuva savo piliečiui negali suteikti jokios realios pagalbos, o procesas tęsiasi nuo kovo mėnesio. Ji labiausiai norėtų, kad brolis Indijoje būtų bent kažkiek gydomas, tuomet galbūt jį pavyktų pargabenti su palyda, o Lietuvoje psichiatrinis gydymas broliui jau būtų prieinamas įprasta tvarka. Tačiau kol kas pasiūlymas yra atvyti ir guldyti brolį į ligoninę patiems, o paskui patiems išgabenti į Lietuvą.
Negali nuvykti, nes gyvena iš išmokų
Klausiama, ar ketina vykti į Indiją, Gerda buvo atvira – tai būtų labai sudėtinga. Pati moteris augina du mažus vaikus, su vienu jų šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Jos ir Indijoje įkliuvusio Artūro mama yra serganti ir nemoka anglų kalbos.
Galvos skausmą kelia ir finansai. Vytenis gauna dvi išmokas – nedarbo ir neįgalumo, prieš kurį laiką jis dėl sveikatos bėdų išėjo iš darbo, tačiau šiuo metu ieško naujo. Gerda gauna vaiko priežiūros išmoką, o Gerdos mamos darbai per pandemiją buvo sustabdyti, ji turi skolų, kurias po truputį grąžina.
Tuo metu visiškai nėra aišku, kiek laiko reiktų praleisti atvykus į Indiją, kiek kainuotų Artūro psichiatrinis gydymas valstybinėje ar privačioje ligoninėje, kiek atsieitų dokumentai, testavimasis dėl COVID-19 ir panašiai.
Indija šiuo metu apskritai yra ištikta COVID-19 pandemijos bangos, šioje šalyje išplitusi kur kas užkrečiamesnė delta atmaina, šalies sveikatos apsaugos sistema yra prie žlugimo ribos, daugelis šalių yra pritaikiusios kelionių ribojimus, turistai į Indiją irgi neįleidžiami – galima atvykti tik gavus vizas kitais, bet ne turistiniais, pagrindais.
Įprastai šalys pačios deportuoja nelegaliai šalyje esančius asmenis, bet Indija to neatlieka. Vakarų šalyse taip pat įprasta, kad jeigu asmuo sunkiai serga, jam suteikiama pradinė būtinoji medicininė pagalbą ir asmuo su palyda, jeigu jos reikia, transportuojamas į savo kilmės šalį.
Kaip portalui tv3.lt anksčiau pasakojo Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, įvairiomis ligomis, tarp jų ir psichikos, sergančių asmenų medicininė repatriacija yra gana įprasta Europos Sąjungoje arba tais atvejais, kai žmogus būna išvykęs į kitas Europos šalis, tačiau tai grindžiama susitarimais dėl sveikatos draudimo. Vykstant į tokias šalis kaip Indija, paprastai patariama draustis privačiose draudimo bendrovėse.
