„Viktoras Orbanas drąsesnis, o Lietuva buvo gudresnė. (...) Lietuvoje buvo padaryta taip, kad niekas nieko nesuprastų. Bet tie, kurie supranta, žino, jog kalbama apie LGBT bendruomenę“, – sako Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.
Kaip yra Lietuvoje?
Lietuvoje bet kokia informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniams kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“ priskiriama prie informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, ir todėl yra draudžiama. Taip nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatyme, jo įgyvendinimą prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Nors ši nuostata pažodžiui neatrodo nukreipta prieš LGBT, bet, kaip ne kartą pažymėjo žmogaus teisių padėtį šalyse narėse stebinti Europos Komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI), šis teisės aktas užkerta kelią sąmoningumo didinimui LGBT atžvilgiu ir veikloms, skatinančioms toleranciją.
Lietuva jau yra turėjusi ir praktinių atvejų. Pavyzdžiui, 2014 metais iš knygynų buvo pašalinta Neringos Dangvydės knyga vaikams „Gintarinė širdis“, kurioje vaizduojamos socialiai pažeidžiamos grupės – tos pačios lyties poros, romai, neįgalūs asmenys. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba anuomet nusprendė, kad knygoje pateikiama informacija žalinga nepilnamečiams ir rekomendavo ją platinti specialioje pakuotėje su žyma N-14.
Mūšiai dėl knygos vyksta net po autorės mirties 2020 metais: išnaudojus visas teisines galimybes Lietuvoje klausimas persikėlė į Europos žmogaus teisių teismą.
2013 ir 2014 metais įvairūs Lietuvos televizijų kanalai atsisakė transliuoti Lietuvos gėjų lygos parengtas reklamas, kurių viena kvietė dalyvauti artėjančiose eitynėse, o kita kalbėjo apie toleranciją LGBT žmonių atžvilgiu. Priežastis – baimė pažeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą.
Taigi nors Lietuvoje teisės aktuose nėra tiesiogiai prieš LGBT nukreiptų nuostatų, o labiau kalbama apie „šeimos vertybes“, bet praktikoje tai veikia taip, kaip to norėjo konservatyviausi šeimos vertybių gynėjai: organizacijos, visuomenė, įvairios institucijos pačios pritaiko savicenzūrą ir tokiu būdu vengia kalbėti apie LGBT, tarsi homoseksualių žmonių nė nebūtų. Tai ypač akivaizdu šalies švietimo sektoriuje.
„Šitas įstatymas paveikė daug mokytojų ir mokyklose juo labai daug kas remiasi bei nenori jokių paskaitų apie homoseksualumą. Jis turėjo didelį poveikį būtent mokyklose. Viena mūsų darbuotoja turi projektą ir dirba su mokyklomis bei LGBT mokiniais ir jie skundžiasi, kad mokytojai nenori klabėti apie LGBT, nes bijo dėl šio įstatymo. Suprantate, mokytojai ir mokyklos pradeda save cenzūruoti. Daug mokyklų atsisakė pasiūlymo, kad mes dirbtume su mokytojais, taip švelniai sakydami, kad jiems tai neaktualu, nes esą nėra LGBT mokinių“, – pasakoja V. Simonko.
Tačiau ir Lietuva iš pradžių nuėjo kietakaktišku keliu. Iš pradžių Seimas buvo priėmęs kitokį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo variantą, kuriame buvo draudimas agituoti „už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius“. Jį pasiūlė tuometinis parlamentaras, konservatorius Gintaras Songaila, pritarė ir kiti parlamentarai. Kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus teisės aktą vetavo, bet parlamentas šalies vadovo veto įveikė.
Kadangi Lietuva sulaukė daug tarptautinės kritikos, prezidento rinkimus laimėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė darbo grupę įstatymo tobulinimui ir tuomet atsirado gudri frazė, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams daro ne informacija apie LGBT ar homoseksualumą, o šeimos vertybių niekinimas bei kitokios nei Konstitucijoje bei Civiliniame kodekse įtvirtintos santuokos ir šeimos skatinimas. Kitaip tariant, įstatyme pereita nuo požiūrio „prieš LGBT“ į „už šeimą“, nors esmė liko visiškai ta pati.
Tačiau net ir pakeitus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatą į ne tokią tiesmuką Lietuva vis tiek sulaukia kritikos iš žmogaus teises ginančių organizacijų ar tarptautinių institucijų, tik kaskart argumentuoja, kad praktikoje ji iš esmės netaikoma.
„Aš laikyčiau, jog tai, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba praktikoje nebuvo pritaikiusi šios nuostatos nuo 2014 metų, tai nereiškia, kad ji neveikia savicenzūros būdu. Man teko girdėti iš pedagogų, kad jie tiesiog bijo pateikti mokiniams kokią nors mokslu pagrįstą informaciją, bijodami persekiojimo ar susidorojimo. O mes turėtume atsigręžti į tai, ką rodo keletas atliktų tyrimų, kad mokyklose vaikai patiria homofobines ir transfobines patyčias. Tiesą pasakius, jas patiria ne tik homoseksualūs, translyčiai ar biseksualūs vaikai, bet ir heteroseksualūs vaikai, nes homofobiniai komentarai ar frazės dažnai naudojami įžeisti kitam asmeniui, o tai sukuria bauginančią ir nesaugią mokymosi aplinką“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Laisvės partija po EŽTT sprendimo ketina panaikinti nuostatą
Valdančiojoje koalicijoje dirbanti Laisvės partija savo rinkimų programoje yra pažadėjusi panaikinti ginčijamą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos nuostatą, nukreiptą prieš LGBT bendruomenę.
Kaip portalui tv3.lt sakė Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Vytautas Tomas Raskevičius, siūlymą dėl to ketinama pateikti po Europos žmogaus teisių teismo sprendimo N. Dangvydės knygos „Gintarinė širdis“ byloje.
Tuo metu lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pažymi, jog tarptautinės organizacijos Lietuvai ne tik rekomenduoja atsisakyti prieš LGBT nukreiptos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatos, bet ir konstatuoja, kad Lietuvoje LGBT asmenims nėra užtikrinamos lygios galimybės, nes trūksta teisės aktų, užtikrinančių tokių galimybių įgyvendinimą.
Kaip yra Vengrijoje?
Vengrijoje situacija su prieš LGBT nukreiptais įstatymais yra panaši, tik teisės aktai surašyti labai tiesmukai. Reaguodamas į tai Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją pasinaudoti naujuoju instrumentu, leidžiančiu sumažinti valstybei narei biudžeto asignavimus, jeigu nustatomas įstatymo viršenybės pažeidimas, bei pasiūlė pradėti pažeidimo procedūras Europos Teisingumo Teisme.
Kaip portale telex.hu rašo vengrų žurnalistas Zoltán Kovács, įstatymų, kurie nukreipti prieš LGBT, priėmimas iš pradžių neatrodė toks grėsmingas. Politikai pradėjo diskutuoti apie bausmių sugriežtinimą už pedofiliją, nes 2020 metų viduryje Vengrijoje kilo skandalas, kai pas buvusį vengrų ambasadorių Peru Gáborą Kaletą kompiuteryje buvo rasta apie 20 tūkst. pornografinio turinio nepilnamečių nuotraukų.
Kadangi buvęs diplomatas išsisuko su nedidele bauda ir atidėta įkalinimo bausme, valdančioji Fidesz partija pasišovė sugriežtinti atsakomybę už nusikaltimus prieš mažamečius bei parengė reikiamas įstatymų pataisas. Jose iš pradžių nebuvo nieko, dėl ko būtų galima susirūpinti žmogaus teisių požiūriu.
Tačiau paskutinę minutę teisės aktuose atsirado pakeitimai, nukreipti konkrečiai prieš LGBT žmones:
- Nepilnamečiams asmenims uždrausta platinti bet kokį turinį, susijusį su homoseksualumo ir lyties keitimo pateikimu. „Siekiant šio įstatymo tikslų ir apsaugoti vaikų teises, draudžiama nepilnamečiams asmenims prieinamai teikti turinį, kuriame vaizduojamas seksualumas kaip tikslas savaime, bet koks nuokrypis nuo gimimu įgytos lyties, taip pat propaguojamas lyties keitimas arba homoseksualumas“.
- Mokyklose dirbantiems darbuotojams uždrausta „propaguoti“ homoseksualumą ar lyties keitimą. „Ugdant mokinius apie seksualinę kultūrą, seksualinį gyvenimą, seksualines preferencijas ir seksualinį vystymąsi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys Pagrindinio įstatymo 16 straipsnio 1 paragrafo nuostatoms. Šia veikla negali būti siekiama propaguoti nuokrypio nuo gimimu įgytos lyties, lyties keitimo ar homoseksualumo“. Konstitucijos arba Pagrindinio įstatymo straipsnis, minimas aukščiau, skelbia, kad „tėvas yra vyras, o motina yra moteris“.
- Lytinio ugdymo pamokas mokyklose gali vesti tik įstatymu nurodytoje institucijoje registruotos nevyriausybinės organizacijos. Tai reiškia, kad iš tokios veiklos pašalinamos „organizacijos, kurių profesinis patikimumas kelia abejonių, kurios yra sukurtos siekiant reprezentuoti konkrečias seksualines orientacijas“ bei siekia „paveikti vaikų seksualinį vystymąsi įtraukiant taip vadinamas jautrumo treniruotes, sukeliančias didelę žalą jų fiziniam, mentaliniam ir moraliniam vystymuisi“.
- Uždraudžiama reklama, susijusi su LGBT. Kaip teigiama paaiškinamajame memorandume, uždrausta transliuoti reklamą, kuri yra pasiekiama nepilnamečiams asmenims ir kuri pateikia seksualumą kaip tikslą savaime, vaizduoja ar propaguoja nuokrypius nuo gimimu įgytos lyties, lyties keitimą ar homoseksualumą.
Minimos įstatymų nuostatos įsigaliojo šių metų liepos 7 dieną.
Vengrija jau anksčiau yra priėmusi visą puokštę pataisų, specifiškai nukreiptų prieš LGBT bendruomenę. Pavyzdžiui, 2013 metais Pagrindinis įstatymas pakeistas taip, kad nekeltų abejonių, jog santuoka sudaroma tik tarp vyro ir moters bei kad šeima kyla iš santuokos, 2018 metais Vyriausybė uždraudė lyčių studijas universitetuose, 2020 metais uždraudė lytį pasikeitusiems asmenims teisiškai pakeisti savo įrašus registruose, o teisės aktuose atsirado terminas „gimimu įgyta lytis“, tais pačiais metais pakeistas Pagrindinis įstatymas, kuriuo įtvirtinta, jog tėvas yra vyras, motina yra moteris ir kad vaikai turi teisę į gimimu įgytą lytį, o kitu teisės aktu uždrausta nesusituokusiems vienišiems asmenims įsivaikinti vaikus, nebent jie gautų specialių šeimos ministro leidimą.
Lietuvos gėjų lygos pirmininko V. Simonko nuomone, Vengrijos kelias ypač atrodo artimas Šeimos gynimo maršo rengėjams, organizatoriams ir daugeliui rėmėjų Lietuvoje, o tai kelia didelį nerimą.
