Kaip skelbia tiek G. Nausėdos, tiek I. Šimonytės oficialios darbotvarkės, paskutinis prezidento ir premjerės darbo susitikimas įvyko gegužės 5 d. Po savaitės, gegužės 12 d., šalies vadovai kalbėjosi telefonu.
Pagal oficialias darbotvarkes, nuo gegužės mėnesio neįvyko nė vienas kitas darbinis G. Nausėdos ir I. Šimonytės susitikimas. Taip, šalies vadovai buvo susitikę Valstybės gynimo taryboje, prasilenkė parlamente G. Nausėdai skaitant metinį pranešimą, tačiau beveik du mėnesiu lyderiai nebuvo susitikę vienu du aptarti svarbiausių šalies klausimų.
Prezidento darbotvarkė šiuo laikotarpiu buvo gana įtempta. Jis vyko į kelias Europos Vadovų Tarybas, NATO viršūnių susitikimą, vizitus Moldovoje, Sakartvele, Švedijoje. I. Šimonytė su oficialiais vizitais buvo išvykusi į Briuselį ir Rygą.
Visgi, nors lyderiai ir nemažai laiko praleido oficialiuose vizituose, nuo gegužės 12 d., kai paskutinį kartą telefonu bendravo su I. Šimonyte, G. Nausėda du kartus susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, du kartus turėjo darbinį susitikimą su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen, po kartą Daukanto aikštės rūmuose viešėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Per tą laiką G. Nausėda taip pat spėjo priimti opozicijos lyderį Saulių Skvernelį bei Seimo opozicinių frakcijų atstovus, prezidentūroje taip pat vyko ir G. Nausėdos bei naujosios socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės susitikimas.
„Prezidentas susitinka su Ministre Pirmininke, kai yra klausimų, kuriuos reikia aptarti. Pastarąjį kartą Prezidentas gyvai su Ministre Pirmininke susitiko pirmadienį, birželio 21 d., Valstybės gynimo taryboje“, – rašoma Prezidento komunikacijos grupės naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Nei iš premjerės atstovų, nei iš Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnybos atsakymų dėl prezidento ir premjerės susitikimų naujienų portalas tv3.lt nesulaukė. Jų sulaukę, publikaciją papildysime.
Nausėda ir Šimonytė per daug užimti?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sunku pasakyti, kodėl aukščiausi šalies vadovai neatranda laiko susitikti vienas su kitu.
„Čia reikia matyti priežastis ir darbų kiekį kiekvieno iš jų aplinkoje. Mes turime suvokti, kad pandemija ir jos suvaldymo procesai Vyriausybei yra išties labai sunkus uždavinys, nes paraleliai reikia gelbėti ir visą valstybės ūkį. Premjerė, ko gero, labai užimta ir jai sudėtinga [susitikti].
Prezidentas, mes matome, pakankamai aktyvus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Greičiausiai tai yra natūraliai susiformavęs dalykas, neiššauktas kažkokių tai asmeninių konfliktų, nesusipratimų ar nesusikalbėjimų“, – situaciją vertino L. Bielinis.
Lyderių komunikacija nėra geroje būklėje
Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad tai yra neigiamas dalykas.
„Čia nėra geras faktas ar reiškinys. Manyčiau, kad tai rodo tam tikrą įtampą tarp premjerės ir prezidento“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo V. Dumbliauskas.
Politologo nuomone, didžiausią nesantaikos kibirkštį įžiebti galėjo nesutarimai dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT). Dalis konservatorių kelia klausimą, ar į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus tikrai turėtų vykti prezidentas, o ne Vyriausybės vadovė.
„Jeigu Nausėda važiuoja į tuos susitikimus, kaip jis paskui papasakoja Šimonytei, kas ten vyko. Ten dažniausiai yra klausimai, kurie susiję su Vyriausybių veikla. Ta komunikacija tarp lyderių tikrai nėra geroje būklėje“, – teigė MRU docentas.
Tai nėra precedentas
Anot V. Dumbliausko, tai nėra pirmas atvejis, kai premjeras su prezidentu neranda ar nenori rasti laiko susitikimams. Kai premjero pareigas ėjo tuometinis socialdemokratų lyderi Algirdas Butkevičius, kurį laiką jis taip pat nėjo susitikti su prezidente Dalia Grybauskaite.
„Butkevičius ir viešai sakydavo, kad ryte nueinu, pašneku su prezidente, sutariu dėl kažko, popiet skaitau internete, kad ji šneka priešingai. Jis užpyko ir kurį laiką nėjo [susitikti]“, – pasakojo V. Dumbliauskas.
„Nėra nuostabu, kad tarp prezidento, kuris nėra draugas tos Seimo daugumos, ir premjero santykiai yra problemiški“, – pridūrė politologas.
Pasak V. Dumbliausko, tokių atvejų pasitaiko ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Čekijoje, kaimyninėje Lenkijoje.
„Nėra gerai, bet ką darysi, konfliktas tam tikras yra. <...> Tai rodo tam tikrą įtampą santykiuose“, – sakė pašnekovas.
Įtampa išliks iki pat 2024-ųjų
V. Dumbliausko nuomone, trintis tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės išliks iki pat 2024 metų, kai vyks prezidento ir Seimo rinkimai. Politologas spėjo, kad I. Šimonytė gali tapti G. Nausėdos konkurente šalies vadovo rinkimuose ir taip pakartoti 2019 metų scenarijų.
„Aš manau, kad konservatoriai kels Šimonytę, tai Nausėda negali draugauti su savo konkurente, jis turi parodyti, kad jis yra kietesnis. Galų gale, jis orientuojasi į kitus rinkėjus“, – aiškino politologas.
„Tiesiog reikia prie to priprasti, bet jie turi ieškoti būdų bendrauti kuo normaliau. Bet trintis išliks, nes Nausėda, šimtu procentų garantuoju, neleis, kad į EVT važiuotų Šimonytė.
Čia jam yra mirtinai pavojinga. Jei leis važiuot Šimonytei, jis nukris savo elektorato akyse, pasirodys skystas, pasidavęs konservatoriams“, – samprotavo V. Dumbliauskas.