Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką. Įprastais atvejais darbdavys darbuotoją turi įspėti prieš nustatytą terminą ir išmokėti nustatyto dydžio išeitinę išmoką.
Tačiau ne visi darbuotojai žino, kad tam tikrais atvejais išmoka jiems priklauso ir patiems nusprendus išeiti iš darbo.
Kada išmoka nepriklauso?
Kaip numatoma Darbo kodekse, be kaltės atleidžiamam darbuotojui darbdavys privalo išmokėti dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Tiesa, išmoka bus mažesnė, jei darbuotojas išdirbo trumpiau nei vienus metus. Tokiu atveju išeitinė sieks pusę jo vidutinio darbo užmokesčio.
Tačiau išeitinė išmoka nepriklauso tuomet, kai darbuotojas darbo netenka dėl savo kaltės. Kaip numato Darbo kodeksas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jei darbuotojas pažeidžia darbo teisės normas ar darbo sutartį.
Darbo sutartis gali būti nutraukiama tuomet, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas arba per pastaruosius 12 mėnesių pažeidimą pakartoja.
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
- neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties;
- pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas;
- atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas;
- priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;
- tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos;
- darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;
- kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
Jei sulaukėte pensinio amžiaus
Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė vardina daug priežasčių, kuomet darbuotojai, patys nutarę nutraukti darbo sutartis, turi teisę gauti išeitinę išmoką. Jos teigimu, pagrindinė priežastis – pensija.
„[Išmoka skiriama], kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį“, – tv3.lt sakė D. Čibirienė.
Tokiu atveju D. Čibirienė išskiria konkretų Darbo kodekso straipsnį – DK 56 str. 1 dalies 4 punktą, – pagal kurį turėtumėte nutraukti darbo sutartį. Antraip liksite be išmokos.
„Gyventojai nepasinaudoja ta teise ir negauna išmokos“, – sakė D. Čibirienė.
„Jeigu darbuotojas prašys atleisti iš darbo savo noru, jis negaus išmokos. Išmoka būtų dviejų vidutinių dydžių išmoka. Jeigu darbuotojas dirba trumpiau nei vienus metus, tada išmoka bus vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio“, – patikslino Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Ji priduria, kad kartais darbuotojai lieka dėl išmokų ne dėl to, kad darbdavys jų nemoka specialiai, o dėl nežinojimo.
„Darbdavys gali nežinoti, kada žmogui sukanka pensinis amžius. Kartais net patys darbuotojai nežino, kada sulauks pensinio amžiaus. Tai yra įdomi vieta, kad kiti gyventojai nepasinaudoja ta teise ir negauna išmokos“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Jei negavote atlyginimo
Jau minėtas DK 56 str. be pensinio amžiaus numato dar tris aplinkybes, kuomet nutraukęs darbo sutartį darbuotojas turi gauti išeitinę išmoką. Viena jų – laiku nemokamas atlyginimas.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas iš darbo gali išeiti tuomet, kai jam du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo atlygis, arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų.
Tačiau D. Čibirienė pažymi, kad šiuo atveju svarbu, jog darbdavys du mėnesius turi būti neišmokėjęs viso darbuotojui priklausančio atlyginimo.
„Tokiu atveju darbuotojas irgi gali pasakyti, kad nedirbs, parašyti prašymą išeiti iš darbo ir jam priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka bei darbdavio skola už atlyginimą. O jeigu gabaliukas atlyginimo išmokėtas, tada nesiskaito“, – akcentavo D. Čibirienė.
Jei esate prastovose
Išmoka priklauso ir tuo atveju, kai darbuotojo prastova ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
„Jeigu yra tokia situacija, darbuotojas turi teisę padėti pareiškimą ant stalo ir sakyti „Išeinu pagal 56 str. dėl prastovų“. Ir jam irgi priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka už didesnį nei vienų metų stažą“, – sakė D. Čibirienė.
Jei negalite atlikti savo pareigų
Ne ką mažiau svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį savo noru – jei darbuotojas negali atlikti savo pareigų dėl ligos, neįgalumo, jei namuose slaugo artimą šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, vyrą ar žmoną), jei darbuotojui nustatytas nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikis.
„Pavyzdžiui, jeigu slaugote mamą, galite pateikti darbdaviui prašymą išeiti iš darbo savo noru ir darbdavys turės jums išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoką.
Jeigu įsidarbinote ir išdirbote tik vieną mėnesį, o tada pamatėte, kad reikia slaugyti mamą, tuomet galite pateikęs tokį prašymą galite gauti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoką“, – sakė D. Čibirienė.
Visais aukščiau minėtais atvejais darbuotojas, nutraukdamas darbo sutartį, privalo įspėti darbdavį rašytiniu pareiškimu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
„Auksinis“ Darbo kodekso straipsnis
D. Čibirienė DK 57 str. vadina auksiniu straipsniu, mat pagal jį atleisti darbuotojai gali pretenduoti ne tik į darbdavio, bet ir į „Sodros“ išmoką. Tiesa, tai priklauso nuo jų darbo stažo toje pačioje darbovietėje.
„Tai auksinis straipsnis, jeigu darbuotojas dirbo įmonėje ilgiau nei 5 metus“, – sakė D. Čibirienė.
„Darbdavys paprastai, jeigu pateikia pasiūlymą pakeisti darbo sąlygas dirbti ne, pavyzdžiui, Vilniuje, o Alytuje, o darbuotojas nesutinka, darbdaviui DK jau leidžia atleisti darbuotoją pagal 57 str. Tai auksinis straipsnis, jeigu darbuotojas dirbo įmonėje ilgiau nei 5 metus. Nes tada išmoką mokės ne tik darbdavys, bet ir „Sodra“, – pasakojo D. Čibirienė.
Kas yra ilgalaikio darbo išmoka?
Tai kas gi tas jau minėtas „auksinis“ Darbo kodekso straipsnis? Pagal DK 57 str. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamas darbuotojas gali pretenduoti į papildomą išmoką, jei toje pačioje darbovietėje išdirbo ilgiau nei 5 metus. Išmokos negali gauti biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojai.
- Jeigu asmuo išdirbo nuo 5 iki 10 metų, jam yra skiriama 77.58 procento 1 VDU išmoka;
- Jeigu asmuo išdirbo nuo 10 iki 20 metų, jam yra skiriama 77.58 procento 2 VDU išmoka;
- Jeigu asmuo išdirbo 20 ir daugiau metų, jam yra skiriama 77.58 procento 3 VDU išmoka.
Šiuo atveju VDU apskaičiuojamas pagal gautas išmokas, susijusias su darbo santykiais, už 12 paskutinių kalendorinių mėnesių.
Tačiau „Sodra“ akcentuoja, kad šias išmokas gauna tik tie asmenys, kurie per tris mėnesius po atleidimo neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Taip pat atleisti asmenys ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo dėl išmokos turi kreiptis į „Sodrą“.
