Koronavirusas COVID-19

Jaunų žmonių mirtys nuo COVID-19 nesiliauja – vakar užgeso dar vienos 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusios moters gyvybė. Deja, pilnai pasiskiepijusi nuo COVID-19 ji nebuvo. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, lapkričio 4-ąją mirusi moteris buvo Vilniaus miesto savivaldybės gyventoja. Taip nurodoma, kad ji nebuvo pasiskiepijusi.

Praėjusią parą nustatyti 3183 nauji COVID-19 atvejai, mirė 22 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3478 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 12 tūkst. 498 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1955 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei parą anksčiau, 146 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,8 tūkst.

Vyriausybė ketina griežtinti galimybių paso kontrolę, reaguodama į pranešimus apie pažeidimus, sako premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Iš karto po tokių signalų ir Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, ir vakar buvome susitikę su kontroliuojančiomis institucijomis tą situaciją apžvelgti, patikros vyksta, tikrinama nemažai tų įstaigų, ir nusižengimų yra randama, bet būtent ir kalbėjome, kad tą kontrolę reikia stiprinti“, – penktadienį lrt radijui sakė Ž. Gudlevičienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sustiprinančiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę Lietuvoje bus galima gauti ir nepraėjus pusmečiui po antros skiepo dozės. „Labai tikėtina, kad tas atstumas šešių mėnesių gali virsti į penkis arba keturis mėnesius, nes jau mes, panašu, turėsime nacionalinių duomenų, kurie mums tai leis daryti. (...) Čia tiesiog tik laiko klausimas ir truputėlį kantrybės“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė politikas.

Seime kryžiuojamos ietys dėl profilaktinių COVID-19 testų. Prezidentui vetavus valdančiųjų priimtas pataisas parlamentarai dar kartą ginčijasi, kas turi mokėti už darbuotojų greituosius antigenų testus: valstybė ar patys darbuotojai. Nausėdos komanda Seime piktinasi, kad profilaktiniai testai gyventojams per didelė finansinė našta ir laido kritikos strėles į Vyriausybę, o Šimonytė pasiduoti neketina: Seimo dauguma ruošiasi atmesti Prezidento veto.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį po paskutinio nagrinėjimo priėmė įstatymo pataisas, suteikiančias darbdaviams teisę po tam tikro laiko atleisti darbuotojus, kurie turi skiepytis nuo COVID-19, tačiau atsisako tai daryti. Darbdaviai turės teisę atleisti neskiepytus darbuotojus praėjus trims mėnesiams po jų nušalinimo nuo darbo. Darbuotojui, kuris nepaskiepijo nuo COVID-19, atleidimo iš darbo atveju bus išmokėta vieno mėnesio darbo užmokesčio išmoka.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma, gydymui, paskelbė JK Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA). „Šiandien yra istorinė diena mūsų šaliai, nes JK tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia antivirusinį vaistą, kurį galima vartoti namuose nuo Covid-19“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas Saulius Čaplinskas iš pareigų atleistas nepagrįstai, jis skubos tvarka grąžinamas į pareigas. „Nenustatyta, kad jis pažeidė darbo drausmę“, – ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Naujų COVID-19 atvejų skaičiams nemažėjant specialistai įspėja, kad ateinančios kelios savaitės Lietuvai bus kritinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime atvejų šuolį, tam įtakos gali turėti ir Vėlinės. Tačiau kartu jau dabar galima įžvelgti tam tikrų pozityvių ženklų – iš juodosios zonos paspruko viena savivaldybė, o pandemijos dinamiką iliustruojantis žemėlapis žaliuoja.

Spartus COVID-19 atvejų skaičiaus augimas Europoje kelia didžiulį susirūpinimą, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir įspėjo, kad koronavirusinė infekcija iki kitų metų pradžios gali regione nusinešti dar apie pusę milijono gyvybių. PSO Europos regione, kuriam priklauso 53 valstybės ir teritorijos, įskaitant kelias Vidurinės Azijos šalis, nuo pandemijos pradžios nustatyta maždaug 78 mln.

Augant ir testavimo, ir vakcinacijos apimtims, Vilniaus miesto savivaldybė pataria gyventojams taupyti savo ir kitų laiką – registruotis reikiamai procedūrai, kad niekam nereikėtų laukti eilėse, rašoma pranešime spaudai.  Daugėja testavimui skirtų laikų, bet prie testavimo punkto V. Gerulaičio g. 1 vis vien driekiasi eilės? Tokia situacija pastarąjį savaitgalį buvo Vilniuje.

Seimas ketvirtadienį nepritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Balsų dauguma nuspręsta, kad vetuotos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos iš naujo. 60 Seimo nariai balsavo už prezidento veto, 68 – prieš. Lapkričio 11 d. Seimas grįš prie vetuotų įstatymo pataisų. Tiesa, tam, kad pataisos būtų priimtos be pakeitimų, valdantiesiems teks surinkti bent 71 balsą.

Jungtinėje Karalystėje suteikė sąlyginį patvirtinimą farmacijos įmonės „Merck“ antivirusiniam vastui, kitaip žinomai kaip pirmajai tabletei, kuris gali sėkmingai gydyti COVID-19, paskelbė JK Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA), rašo apnews.com. „Šiandien yra istorinė diena mūsų šaliai, nes JK tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia antivirusinį vaistą, kurį galima vartoti namuose nuo Covid-19“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas.

Prezidentas vetavo mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą. Šis projektas ketvirtadienį grįžta į Seimą ir tam, kad parlamentarai atmestų šalies vadovo veto, jiems reikia bent 71 balso.

Vokietijoje per pastarąją parą nustatyti 33 949 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, rodo ketvirtadienį Roberto Kocho instituto (RKI) paskelbti duomenys.  Ankstesnis paros prieaugio rekordas – 33 777 atvejai – buvo užfiksuotas 2020 metų gruodžio 18-ąją.  Vokietija, daugiausiai gyventojų turinti Europos šalis, pastarosiomis savaitėmis grumiasi su ketvirtąja COVID-19 banga.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad Vyriausybei patariantys sveikatos ekspertai gali pritarti sutrumpinti trečiosios vakcinos skyrimo terminą. Pasak ministro, jis galėtų trumpėti nuo šešių mėnesių iki penkių ar keturių. „Artimu metu Nepriklausoma ekspertų taryba prie Vyriausybės diskutuos dėl papildomų tyrimų, kurie yra mus pasiekę.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 842 testus nustatyti 1 947 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 11 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 306 naujus COVID-19 atvejus ir 13 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 1 139 žmonės nėra pasiskiepiję. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 799,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad nepaisant Seimo sprendimo dėl prezidento veto, Vyriausybė, valdydama COVID-19 pandemiją, ir toliau teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus. „Nepriklausomai nuo to, ką Seimas nuspręs dėl prezidento veto, Vyriausybė teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus teikti tokiomis sąlygomis, kai sveikatos sistema jau patiria milžiniškas perkrovas ir mirčių skaičius yra per didelis“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Aušrinė Armonaitė tikina, kad skiepijimas yra vienintelis kelias išvengti karantino, o prezidento veto mokamam darbuotojų testavimui tikrai nepaskatins žmonių gauti vakcinos. Politikė tikisi, kad parlamente užteks balsų atmesti šalies vadovo veto. „Manau, kad šitas veto nepaskatins žmonių skiepytis. Mūsų tikslas yra kuo didesnis pasiskiepijimas. Ir pačios įvairiausios paskatos turi būti. Dabar mes subsidijuojame tą nesiskiepijimą. Nėra taip, kad žmonės negalės testuotis.

Prezidentui vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą dėl mokamų koronaviruso testų įvedimo darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad finansuodami darbuotojų testus, mokesčių mokėtojai finansuotų baimę ir įgeidį. Ministro vertinimu, tai yra principinis klausimas, nes apmokėdami nesiskiepijančių darbuotojų testus tampame savotiškais jų įkaitais.

Praėjusią parą nustatyti 2994 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 3226 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 10 tūkst. 675 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1984 COVID-19 sergantys žmonės, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad klausimas dėl apmokėjimo už testus yra susijęs ne su epidemiologija, o su efektyviu viešųjų finansų valdymu. Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Pasak A. Dulkio, Vyriausybė siekia finansuoti efektyviausią priemonę virusui valdyti – skiepus.

Valdančiųjų frakcijų atstovai sako, kad sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų. „Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį suteikė leidimą ekstremalios padėties atveju vartoti preparašą „Covaxin“ – vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, gaminamą Indijos bendrovės „Bharat Biotech“. Atlikus klinikinius bandymus su žmonėms, paskiepytiems dviem šio preparato dozėmis keturių savaičių intervalu, nustatyta, kad „Covaxin“ veiksmingumas siekia 78 procentus ir kad ši vakcina yra „itin tinkama mažų ir vidutinių pajamų šalims dėl lengvai išpildomų sandėliavimo reikala...

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.

Lietuva rengiasi skirti Latvijai humanitarinę pagalbą – per 201,2 tūkst. „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 dozių. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, nors nutarimas formuluojamas kaip humanitarinės pagalbos suteikimas, tačiau kalbama apie tiekimo grafikų subalansavimą vakcinas paskolinant.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso. „Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti.

Nors paskutiniąją spalio savaitę, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., tačiau bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį. Nepalankios tendencijos protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 27 316 testų patvirtinti 2 718 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 45 anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Naujausias paros mirštamumo rodiklis yra trečias didžiausias Latvijoje nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 884 naujus užsikrėtimo atvejus ir 43 pacientų mirtį.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 10 254 testus nustatyti 2 306 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 571 naują COVID-19 atvejį ir 10 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 1 414 žmonių nėra pasiskiepiję. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 766,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma. Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatuoja, kad pandemijos pikas, panašu, dar nėra pasiektas. Tačiau, nepaisant to, esama gerų stabilizacijos ženklų. Paklaustas, kada bus pasiektas pandemijos pikas, ministras teigė nenorintis nieko prognozuoti. Tačiau neslėpė, kad jis greičiausiai dar nėra pasiektas. „Nors Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione tam tikrų stabilizavimosi požymių yra.

Ilgasis savaitgalis nepraėjo be netekčių – Statistikos departamentas kasdien pranešė apie dešimtis mirčių nuo COVID-19. Viena iš mirusiųjų vakar – virš 30-ies metų plungiškė, kuri, kaip pasakoja medikai, į ligoninę jau pateko itin sudėtingos būklės. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, lapkričio 2 d. nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Ji buvo Plungės rajono savivaldybės gyventoja.

Praėjusią parą nustatyti 2032 nauji COVID-19 atvejai, mirė 32 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 28 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 76 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 202 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1830 COVID-19 sergančių žmonių – beveik tiek pat, kiek ir prieš parą, 142 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 6,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,6 tūkst.

Jungtinėse Valstijose dabar gali būti skiepijami 5–11 metų vaikai bendrovės „Pfizer“ gaminama vakcina nuo COVID-19, antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos institucijos. JAV prezidentas Joe Bidenas šį žingsnį pasveikino, teigdamas kad jis taps „lūžio tašku“ kovoje su koronaviruso pandemija.

Vis pasirodo dalies gyventojų ir kai kurių specialistų pastebėjimų, kad persirgus COVID-19 įgyjamas geresnis imunitetas ligai nei pasiskiepijus. Onkoimunologas Marius Strioga sutinka, kad tokiuose teiginiuose yra tiesos, tačiau pabrėžiama, kad tai jokiu būdu neturėtų nuskambėti kaip raginimas persirgti esant galimybei pasiskiepyti. Paklaustas, ar išties persirgus koronavirusine infekcija susidaro ilgalaikiškesnis imunitetas nei kad pasiskiepijus, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Epidemiologinė situacija lieka įtempta, šalyje fiksuojama daugiau nei tūkstantis koronaviruso protrūkių, o didžioji dalis jų – mokyklose. Kai kurie parlamentarai mano, kad situaciją spręsti padėtų privalomas moksleivių testavimas. Laisvės frakcija siūlo iš atostogų grįžtančius moksleivius testuoti privalomai, o tėvų sutikimą testuoti jų vaikus keisti nesutikimu. Tokiai nuomonei pritaria ir mokyklų bendruomenės. Šiuo metu šalyje fiksuojama daugiau nei 1,1 tūkst. COVID-19 protrūkių.

Praėjusią parą nustatyti 2031 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 79 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 184 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1963 COVID-19 sergantys žmonės, 150 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 6,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Nors vaistų agentūros dalijasi džiugiomis žiniomis apie greitai į rinką galinčius patekti daug žadančius vaistus COVID-19 gydyti, specialistai ragina neturėti iliuzijų, kad atsiras stebuklinga tabletė nuo koronaviruso.

Jautrus ir daug diskusijų keliantis klausimas – vaikų vakcinacija nuo COVID-19. Onkoimunologas dr. Marius Strioga teigia, kad čia esama dviejų koncepcijų, kaip galima elgtis. Tačiau, anot jo, liūdniausia yra tai, kad dėl užsispyrusių nesiskiepijančių senjorų į vakcinaciją reikia stumti tą populiacijos dalį, kuriai tai gal nėra pirmas prioritetas. Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Nepraėjus nė dviem metams nuo koronaviruso pandemijos pradžios oficialiai patvirtintų šios ligos aukų skaičius viršijo 5 mln., pirmadienį pranešė Jungtinėse Valstijose įsikūręs Johno Hopkinso universitetas. Beveik pusė šių žmonių mirė JAV, Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje ir Brazilijoje, kurių gyventojų bendras skaičius sudaro apie aštuntadalį pasaulio populiacijos. Daugiausiai gyvybių virusas pareikalavo JAV – šioje šalyje mirė daugiau kaip 740 tūkst.

Nuo pirmadienio koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildo trys šalys: Islandija, Lichtenšteinas ir Ispanija, išskyrus salas – Fuerteventūrą, Tenerifę, Gran Kanariją bei Maljorką. Islandija ir Lichtenšteinas į raudoną zoną perkeltos iš geltonosios, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak pranešimo, kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. „Iš tiesų tos kalbos, kad negydyti šitų nepasiskiepijusių asmenų, jos nėra irgi tokios, kad tai būtų sprendimo būdas.

Praėjusią parą nustatyti 1853 nauji COVID-19 atvejai, mirė 33 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 23 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 254 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 588 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1882 COVID-19 sergantys žmonės, 137 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Politinė suirutė ir apribojimų nesilaikymas prisidėjo prie „tobulos“ audros. Nors Vakarų Europa džiaugiasi sėkmingų skiepijimo kampanijų rezultatais, Vidurio ir Rytų Europoje – situacija visiškai kitokia. Koronaviruso atvejų ir mirčių banga grasina paskandinti jau ir taip apkrautas sveikatos sistemas, rašo politico.eu. Lėtos vakcinacijos vasara, daugumos apribojimų sušvelninimas ir kai kuriose šalyse įvykusi politinė suirutė leido plisti itin lengvai užkrečiamai delta atmainai.

Epidemiologinei situacijai negerėjant jau atsiranda kalbos apie ketvirtos COVID-19 skiepo dozės reikiamybę. Apie tai plačiau komentuoja prof. Julius Kalibatas. Profesoriaus teigimu, nuo COVID-19 mirštant vis daugiau žmonių, tarp kurių – ir pasiskiepijusieji, dalis pacientų jau pradeda abejoti gydytojų paaiškinimais, kad tie, kurie mirė, tikrai buvo labai garbaus amžiaus, turėjo daug gretutinių ligų ir pan. Dalinamės Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof.