Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.
Visgi specialistams nerimą kelia „ilgojo savaitgalio efektas“ ir moksleivių atostogos, kurių liūdnas pasekmes galima bus išvysti po savaitės ar kiek daugiau. Konstatuojama, kad be didesnių ribojimų kreivės „užlaužti“ taip greitai gali nepavykti.
„Gerų ženklų artimiausiomis savaitėmis neturėtume tikėtis“
Nepriklausomos ekspertų tarybos narys (NEPT), LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas konstatavo, kad situacijos, kai kasdien diagnozuojama virš 3 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, gera nepavadinsi.
„Lietuva ir tarp Europos Sąjungos šalių pagal naujus atvejus yra gana aukštoje pozicijoje – mus lenkia tik latviai ir estai. Mirčių skaičius irgi aukštas – esame 4 vietoje, prastesnė situacija nei pas mus yra tik Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje“, – komentavo jis.
Jis sutiko, kad, vertinant pandemijos pagreitį atskirose savivaldybėse, matomi „šviesūs žingsneliai“.
„Pastarųjų kelių savaičių situaciją galima būtų palyginti su tamsia naktimi ir kai atsiradus properšai tarp debesų sužimba žvaigždelė. Bet tada vėl užslenka debesys.
Tai, sakykime, matome tokių signalų ir dabar, jų gal buvo ir anksčiau. Bet dar nėra taip, kad matytume visiškai giedrą dangų su švieselėmis. Tvaresnių gerų ženklų artimiausiomis savaitėmis neturėtume tikėtis“, – palygino specialistas.
Moksleivių atostogų ir Vėlinių efektas
M. Stankūnas pažymėjo, kad nors šiomis dienomis galima sulaukti mažesnio atvejų skaičiaus, to nereikėtų palaikyti situacijos gerėjimo ženklu.
„Čia visų pirma gali suveikti moksleivių atostogų fenomenas, nes vaikai nebus mokyklose, jie bus mažiau testuojami, taigi atvejų skaičiai gali būti pakritę, galime matyti net neigiamą pagreitį. Bet vėliau viskas gali grįžti, nes tai bus susiję ne su geresne epidemiologine situacija, o su mokinių testavimu“, – sakė jis.
Taip pat atvejų augimui gali atsiliepti ilgasis savaitgalis, kai dalis žmonių neišvengiamai daugiau bendravo, keliavo.
„Pernai metų statistikos duomenys akivaizdžiai rodo, kad lapkričio pirmomis dienomis buvo spartus augimas. Po to atvejai pradėjo kriti, nes pradėtos taikyti nefarmacinės priemonės, bet vis tiek nenukrito labai žemai“, – komentavo M. Stankūnas.
Portalas tv3.lt primena, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė įspėjo, kad netrukus po ilgojo savaitgalio sulauksime atvejų šuolio.
„Būtent šios keturios dienos tikrai kelia nerimą, nes po jų praėjus 5–7 dienoms pradėsime matyti pirmuosius blogus rezultatus. Sunku prognozuoti, kokį susirgimų skaičių, bet kad jis didės, tai tikrai“, – komentavo ji.
Griežtesnės priemonės – mažiausiai mėnesiui
Paklaustas, ar matant įtemptą situaciją ligoninėse gali vėl tekti prieiti prie panašių ribojimų kaip karantino metu, M. Stankūnas neslėpė, kad be to gali nepavykti išsisukti.
„Prieš šią pandemiją yra du kovos būdai – vakcinacija ir nefarmacinės priemonės. Kuo daugiau yra vakcinų, tuo mažiau lieka vietos visoms kitoms nefarmacinėms priemonėmis. Bet kadangi pas mus vakcinų dar nėra tiek daug, tai dar reikia nefarmacinių priemonių.
Yra toks karantino indeksas, tai vertinant pagal jį, Lietuva turi vieną mažiausių, tai reiškia, kad tarp Europos Sąjungos šalių tų priemonių taikome ne tiek ir daug. Taigi, savaime supranta, kad mums greičiausiai reikės daugiau nefarmacinių priemonių, kad ta kreivė perlūžtų“, – komentavo NEPT narys.
Ar bus toks karantinas, koks buvo pernai metais, M. Stankūnas teigė negalintis pasakyti. Akivaizdu, kad įvedus griežtą karantiną situacija pagerėtų, klausimas tik, kokia to būtų socialinė, ekonominė kaina.
Be kita ko, tam, kad bet kokia priemonė pradėtų rodyti efektą, reikia bent 2 savaičių. „Tai jei mes norėtume kalbėti apie karantiną, tai kalbėkime atvirai, tam reikėtų mėnesio“, – pridūrė jis.
Didžiausia bėda – dėl užsipildančių ligoninių
Anot pašnekovo, yra svarstoma įvairių variantų, bet negalėtų patvirtinti, kad viena ar kita priemonė bus įgyvendinta.
„Gal Vyriausybė tą konkrečiau diskutuoja, iš ekspertų tarybos pusės yra diskusijos, nuomonių apsikeitimas, bet kažkokių formalių pasiūlymų, sprendimų, nežinau, ar yra.
Bet jų reikia norint perlaužti pandemijos kreivę ir kad ji pradėtų mažėti ir ne po truputį, o kad būtų matomi tikrai teigiami ženklai“, – sakė M. Stankūnas.
Jis pažymėjo, kad dideli naujų atvejų skaičiai nebūtų tokia didelė bėda, jei ne užsipildančios ligoninės ir grėsmė riboti kitas medicinos paslaugas.
„Kovidas tai kovidas, bet dėl to trinka kitų sveikatos paslaugų užtikrinimas. O tie sprendimai, kuriuos padarome šiandien, pradės veikti tik po dviejų savaičių. Tai čia yra problema ir, galvoju, kad mums nepavyks išsisukti be tų sugriežtinimų ir manau, kad jų vis tiek reikės, kad ir kaip nesmagiai tai skamba“, – konstatavo jis.
Reikia „šiek tiek pagelbėti kreivei lenktis žemyn“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis taip pat sutiko, kad bent be tam tikrų dalinių ribojimų apsieiti nepavyks. Ne gana to, jis pažymėjo, kad „guma ir taip buvo per ilgai tempta“.
„Galima sakyti, einant ketvirtajai bangai pakankamai gerai žinome, per ji labiausiai plinta, kur didžiausi protrūkiai, kokia situacija atskirose savivaldybėse, tai, nemanau, kad tokio pilno užsidarymo reikėtų.
Bet šiek tiek pagelbėti kreivei lenktis žemyn, tam tikro renginių apribojimo, reikėtų. Bet gera žinia, kad to gal nereikėtų labai ilgam laikui – galbūt užtektų dviejų savaičių ar panašaus laiko, kad situacija pradėtų keistis į geresnę pusę“, – komentavo jis.
J. Augučio pastebėjimu, situacija jau yra kiek užleista, kai atvejų skaičiai šoka į tokias aukštumas.
„Artimiausiomis dienomis tikriausiai matysime tiek didelius naujų atvejų, tiek mirčių skaičius. Mes esame jau per daug pavojingai priartėję prie tos ribos, nes pandemija turi inercijos laiką – bet kokiam ribojimui ar priemonei reikia bent 2 savaičių, kad tai suveiktų.
Todėl tikrai reikėtų imtis tokių segmentuotų priemonių – ir tų pačių moksleivių atostogas prailginti, nes ten pakankamai daug židinių yra. Ir po poros ateinančių savaičių turėtų pradėti matytis, tas pikas turėtų pasiekti savo maksimumą ir mažėti. Bet nesinori, kad tai būtų didelių susirgimų ir mirčių skaičių, kitos medicininės pagalbos nesulaukiančių asmenų netekčių sąskaita“, – pastebėjo profesorius.
Siūlo riboti renginius visiems
Kaip pažymėjo pašnekovas, ribojimai renginiams turėtų liesti visus – tiek pasiskiepijusius ar persirgusius.
„Renginių laiko trumpinimas, žmonių skaičiaus mažinimas bent kuriam laikui turėtų liesti visus asmenis – tiek pasiskiepijusius. Nes, kaip matome, yra ir nemažas užsikrėtimų skaičius tarp pasiskiepijusių.
Nenuostabu, kad tarp jų yra daugiau aktyvių, judančių žmonių ir iš tų kelių tūkstančių užsikėtimų per dieną 40 proc. būna ir pasiskiepijusių. Aišku, kai žvelgiame į hospitalizacijos rodiklius, ten procentas gerokai keičiasi, pasiskiepijusių yra ženkliai mažiau, mirčių – dar mažiau“, – sakė J. Augutis.
Bet kuriuo atveju galimybių paso naudojimo politiką pašnekovas teigė vertinantis teigiamai.
„Šią priemonę palikti vertėtų. Nes galima paimti kad ir universitetų, kur yra aukštas imunizacijos lygis ir pakankamai griežtas reikalavimų laikymasis, pavyzdį. Štai kelių ar keliolikos tūkstančių bendruomenėse per du mėnesius keletas dešimčių susirgimų, nėra didelių židinių skaičiaus.
Žinoma, atviroje visuomenėje tas galimybių paso taikymas, švelniai pasakius, yra labai silpnas. Kad ir deklaruoja, kad tikrinama, bet tai neretai yra formalus, tad ir čia stiprinti kontrolę reikėtų“, – sakė VDU rektorius.
Jo teigimu, visa tai reikalinga tam, kad būtų išvengta tokio scenarijaus kaip ir Latvijoje ar kitose šalyse, kai tenka įvesti griežtus ribojimus visai visuomenei.
Dulkys: pandemijos piko dar nepasiekėme
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruoštu konstatavo, kad pandemijos pikas, panašu, dar nėra pasiektas. Tačiau, nepaisant to, esama gerų stabilizacijos ženklų.
Paklaustas, kada bus pasiektas pandemijos pikas, ministras teigė nenorintis nieko prognozuoti. Tačiau neslėpė, kad jis greičiausiai dar nėra pasiektas.
„Nors Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione tam tikrų stabilizavimosi požymių yra. Man atrodo, labai svarbi žinutė, kad pastarąsias dvi savaites mums pavyko stabilizuoti situaciją reanimacijose. Tai irgi tam tikras sveikatos apsaugos sistemos [laimėjimas]“, – komentavo jis žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį.
Praėjusią parą nustatyti 2032 nauji COVID-19 atvejai, mirė 32 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
28 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 76 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 202 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1830 COVID-19 sergančių žmonių – beveik tiek pat, kiek ir prieš parą, 142 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 6,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek nukrito ir siekia 1385,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 17,5 procento.
