Epidemiologinę situaciją ministras ketvirtadienį ryte aptarė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.
Svarbiausias rodiklis – reanimacijos lovos
Ministras A. Dulkys sako, kad kalbėti apie epidemiologinę situaciją reikia atsargiai. Šiuo metu vakarų Lietuvoje matyti tam tikrų situacijos stabilizacijos požymių.
Vis dėlto, pasak ministro, svarbiausia dabar žiūrėti, kaip atvejų skaičius koreliuoja su tuo, kas vyksta šalies ligoninėse, ypatingai reanimacijose.
„Reanimacijose paskutines dvi savaites mes esame stabilizavę situaciją. Ji nėra gera, bet yra daugmaž stabilizuota. Daugelyje įstaigų vis dar teikiamos pagrindinės paslaugos. Štai, kur yra mūsų pagrindinis tikslas.
Mes esame susikoncentravę į tai, kad reanimacijos lovų netrūktų, kad vyktų regioninis bendradarbiavimas tarp gydymo įstaigų, kad naudotume sveikatos vadybos elementus ir tokiu būdu užtikrintume visų paslaugų teikimą ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl kitų ligų.
Reanimacijos situacijos rodiklis šiuo metu yra sudėtingas, jis yra apie 150, svyruoja ir laikosi jau ilgai. Kad įsivaizduotumėm, kai buvo antra banga, buvome arti 250–260 ir apskritai COVID-19 ligonių gal tūkstančiu daugiau ligoninėse gulėjo“, – radijo eteryje kalbėjo A. Dulkys.
Ministras sako, kad prastėjanti situacija reanimacijose galėtų būti ženklas, kada sistema gali pradėti braškėti.
„Jei artėsime prie kritinių rodiklių reanimacijos, bus žinutė, kad sistema braška“, – kalbėjo ministras.
Kiekvieną rytą Vyriausybės nariai galvoja, kad karantino nebūtų
Nors vakarų Lietuva siunčia nedidelį vilties spindulį, kad situacija netrukus ims taisytis, ministras negali pasakyti ar dar vieno karantino Lietuvoje išvengsime.
„Mintys materializuojasi. Kiekvieną rytą atsikėlę visi Vyriausybės nariai tik apie tai ir galvoja, kad ką šiandien galime padaryti, kad karantino nebūtų. Apie tai kalbėjome nuo vasaros pradžios, sakėme, kad tam ruošiamės. Įspėjome visus, kad rudenį bus reikalų, nes mes atversime verslus, mokyklas, vaikai buvo neskiepyti, buvo karantine, buvo nepersirgę. Mes prisiimame šias rizikas.
Jei turėtume didesnį pasiskiepijusių skaičių, drįstu pasakyti, mes galėtume šią istoriją vadinti sėkmės istorija. Jeigu pasižiūrime, kas vyksta tarp 80 proc. žmonių, kurie pasiskiepijo arba yra persirgę ir koks jų santykis yra su ligoninėmis, tai situacija labai normali. Dabar sprendžiame 20 proc. žmonių problemą“, – sakė A. Dulkys.
Ministras sako, kad svarbiausias tikslas šiuo metu yra suvakcinuoti tas amžiaus grupes, kurios patenka į didžiausią rizikos grupę ir susirgę COVID-19 liga dažniausiai patenka į ligoninę.
Kone aktualiausia gyventojų grupė – senjorai.
„Per pastarąsias savaites nedidelis padidėjimas, reikia pripažinti yra. Jis nėra didelis, bet kiekvienas žmogus šioje grupėje yra vos ne kaip išgelbėta gyvybė. Pasižiūrėkime, amžiaus grupėje tarp 35 ir 75 m., jei neklystu, yra beveik 90 proc. imunizacija. Tai yra gera žinutė, nes tai yra žinutė sveikatos apsaugos sistemai“, – sako A. Dulkys.
Ministras dėkojo pasiskiepijusiems gyventojams. Pasak A. Dulkio, dėl pasiskiepijusių gyventojų šiuo metu nestoja verslas, ugdymas vyksta kontaktiniu būdu.
Dulkys apie 100 eurų išmoką: turime matyti visumą
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė teigė, kad 100 eurų išmoka pasiskiepijusiems senjorams, panašu, nedavė norėto rezultato.
Paklaustas, ką apie tai mano A. Dulkys, teigė, kad vertinti reikia ne atskiras priemones, o visumą. Be to, nėra konkrečių duomenų, kurie leistų daryti tokias išvadas.
„Turime pradėti į tą klausimą žiūri holistiškai ir matyti visumą, visų priemonių visumą, o ne ištraukus vieną elementą jį paversti kažkokiu lemiamu epidemiologiniu valdymo įrankiu. Vyriausybė taip nemąsto“, – teigė A. Dulkys.
Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, Ž. Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.
„Iš tiesų tos kalbos, kad negydyti šitų nepasiskiepijusių asmenų, jos nėra irgi tokios, kad tai būtų sprendimo būdas. Sveikatos paslaugas turime suteikti visiems, bet tuomet galbūt riboti hospitalizacijas, kaip mes sakome, taip, jie gali būti gydomi namuose taip nebedidinant lovų ligoninėse kovidiniams pacientams“, – LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį sakė Ž. Gudlevičienė.
Ministras A. Dulkys sako, kad pasiekus maždaug 240 reanimacijos lovų užimtumą, ko gero, reikėtų riboti medicinines paslaugas Lietuvoje. Jeigu būtų užimta 300 reanimacijos lovų, tikėtina, būtų pradėta teikti tik skubi pagalba.
„Tai plika realybė, nes taip yra. Bet mes to turime nepasiekti, mes kaip tik turime pasiekti, kad tai neįvyktų. Pasiskiepiję žmonės mums padeda, o mes turime dar savo papildomas priemones“, – sako A. Dullkys.
Epidemiologai: koronaviruso protrūkių augimas fiksuotas beveik visuose sektoriuose
Koronaviruso protrūkių augimas praėjusią savaitę fiksuotas beveik visuose sektoriuose, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Epidemiologų vertinimu, nors protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., tačiau bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį, o nepalankios tendencijos protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 1056 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 965 aktyvūs protrūkiai.
„Esame labai rimtoje rizikos zonoje. Šiuo metu visa jėga artėjame prie situacijos, kai ne mes valdysime grėsmes, bet grėsmės valdys mus“, – sako NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot jos, aktyvių protrūkių išsiplėtimas yra svarus – spalio mėnesio pabaigoje stebima dvigubai daugiau aktyvių protrūkių nei jų buvo rugsėjo pabaigoje.
„Nesinori gąsdinti, bet galime susidurti su situacija, kai ligoninėse medikams reikės rinktis, kieno gyvybę gelbėti, kuriam pacientui suteikti viltį. Ir tikriausiai nė vienas nenorėtume būti tas, kuriam teks pasiduoti be galimybės kovoti“, – sako epidemiologė.
Anot jos, siekiant išvengti blogiausio pandemijos scenarijaus reikia pasiskiepyti, taip pat ypatingai saugoti save ir kitus, laikantis visų higienos taisyklių, apribojant susitikimus su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujama, jei yra galimybė – renkantis nuotolinį darbą.
Praėjusią savaitę daugiausia aktyvių protrūkių – 730 – epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose, tačiau kaip ir ankstesnėmis savaitėmis jie nėra skaitlingi, t. y. susijusių pirminių atvejų skaičius daugumoje iš jų neviršija 10 atvejų.
Svarus protrūkių augimas paskutiniąją spalio mėnesio savaitę stebimas ir gamybos sektoriuje. 43-ąją metų savaitę gamybos įmonėse registruotas 61 aktyvus protrūkis, t. y. 40-čia proc. daugiau nei prieš savaitę.
Tuo metu prekybos, statybų, paslaugų, žemės ūkio įmonėse NVSC specialistai praėjusią savaitę taip pat fiksavo aktyvių COVID-19 ligos protrūkių prieaugį, tačiau jis nebuvo žymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų. Atitinkamai fiksuoti 26, 16, 13 ir 6 aktyvūs protrūkiai.
Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo įstaigose fiksuota 90 aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių, kai prieš savaitę jų buvo 81, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 18, prieš savaitę jų buvo registruota 16.
Maisto pramonės sektoriuje 43-ąją metų savaitę registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių skaičius, lyginant su laikotarpiu prieš tai, nepakito – fiksuota 16 aktyvių protrūkių. Vienintelė sritis, kur praėjusią savaitę stebimos palankios tendencijos – logistikos ir transporto sektorius. Šiose įmonėse registruoti keturi aktyvūs protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo penki.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite išgirsti čia:
