Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Dulkys: „Mano karas kitoks“
Ketvirtadienį prezidento veto ministras aptarė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“. Laidos vedėjas teigė, kad pirma kilusi mintis po veto, kad karas toliau vyksta tarp valdančiųjų konservatorių ir prezidento. Ministras aiškino, kad tai daugiau medijose yra to karo.
„Mano karas truputį kitoks. Aš atsikeliu ir galvoju, kokia tą dieną pirma mano užduotis, ką aš turėčiau padaryti ir ką galime padaryti. Tikrasis karas – karas su virusu“, – radijo eteryje kalbėjo A. Dulkys.
Tačiau ministras teigė pastebintis, kad karas su virusu pastaruoju metu auga į karą su pokyčiais.
„Už šitų sprendimų, kas susiję su testavimu, matau daug kalbėjimo apie epidemiologiją, apie mediciną, apie kitus dalykus, bet šiuo klausimu mes praleidžiame pagrindinį dalyką. Kaip šis klausimas buvo teikiamas Vyriausybės ir kaip jis buvo teikiamas Seimui – pradėkime kalbėti apie Konstituciją.
Konstitucija Vyriausybę ir parlamentą įpareigoja valstybės biudžeto lėšas naudoti racionaliai ir Vyriausybės pagrindinis akcentas teikiant šį įstatymo projektą buvo būtent, kad Vyriausybė siūlo, o parlamentas tam pritarė, finansuoti efektyviausią priemonę – sprendimą, kuris iš esmės padeda kovoti su virusu, o ne laikiną testavimo priemonę“, – teigė A. Dulkys.
„Finansuojame kažkieno baimę, įgeidį, nes tapome kažkurių žmonių neapsisprendimo įkaitais“
Ministras mano, kad nemokamų testų darbuotojams panaikinimas galėtų turėti teigiamos įtakos vakcinacijos rodikliams. Vis dėlto A. Dulkys pažymi, kad pagrindinis įstatymo tikslas buvo ne toks.
„Mes galime surasti daugybę gyvenimo sričių, kuriose galėtume sakyti, kad valstybė turėtų finansuoti tai ir tai. Dabar kiekvieną kartą manau, galime prisiminti posakį „Kam skamba varpai?“ Kai kam nors atrodys, kad jiems reikia tik trijų, tik penkių milijonų eurų tiems patiems medikų atlyginimams, mokslo finansavimui, inovacijoms, tai pagalvokime. 19 mln. eurų mes išleidžiame testavimui, neefektyviam sprendimui, visų mokesčių mokėtojų pinigais, mes finansuojame kažkieno baimę, įgeidį, nes tapome kažkurių žmonių neapsisprendimo įkaitais.
Pagalvokime, kam skamba šie varpai ir ką tai reiškia. Pažiūrėkime į valstybę plačiau ir matykime šį klausimą ne tik kaip testavimą, pandemiją, bet apskritai, kaip mes tvarkomės savo valstybėje, kaip naudojame jos išteklius ir kokią žinutę siunčiame“, – sakė A. Dulkys.
Iš esmės, testų neapmokėjimas, pasak ministro reikštų pagarbą mokesčių mokėtojų pinigams ir valstybės valdymui.
„Šiandien turime daryti tai, kas svarbiausia. Viską daryti dėl skiepijimo, nes mes jau turime spręsti kitas problemas, ne testavimo plėtimo, bet kaip įtikinti, kad reikės trečios dozės. Galbūt reikės ketvirtos dozės, niekas nežino“, – kalbėjo A. Dulkys.
Nemokamų testų panaikinimo klausimas, pasak ministro, yra ne epidemiologinis, o principinis.
Prezidentas vetavo įstatymo pataisas dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems
Portalas tv3.lt primena, kad prezidentas G. Nausėda trečiadienį vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą, pranešė Prezidentūra.
„Ekstremalios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas. Šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – Prezidentūros išplatintame komentare teigia G. Nausėda.
Be to, pasak jo, sumažintas testavimo prieinamumas „padarytų meškos paslaugą“ valdant pandemiją.
Jis taip pat sako, kad toks sprendimas toliau skaldytų visuomenę ir mažintų pasitikėjimą visuomene.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą.
Ragina nepriešinti testavimo ir vakcinavimo
Pasak pranešimo, pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas.
Pasak šalies vadovo, testavimo ir skiepijimo negalima priešpriešinti vienas kitam. Tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagristų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę.
„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šalies vadovas paragino visus to dar nepadariusius pasiskiepyti.
Premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė informavo BNS, kad Vyriausybės vadovė prezidento veto ketina pakomentuoti, kai bus susipažinusi su argumentais.
Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos numatė, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.
Pataisų šalininkai Seime teigė, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtino, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.
Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.
Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas 7–10 dienų.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite išgirsti čia:
