Koronavirusas COVID-19

Epidemiologiniame Lietuvos žemėlapyje nebeliko nė vienos ne juodos savivaldybės. Paskutinioji kurį laiką raudonoje zonoje buvusi Ignalinos rajono savivaldybė, sekmadienio Statistikos departamento duomenimis, irgi tapo juoda. Naujų atvejų skaičius Ignalinos rajono savivaldybėje perlipo 500 ribą ir šiuo metu siekia 516.6. Kitaip tariant, šalyje nebeliko savivaldybės, kur naujų atvejų rodiklis per pastarąsias 14 dienų nebūtų viršijęs 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nustatyti 2527 nauji COVID-19 atvejai, mirė 36 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Iki šiol šiemet didžiausias mirusiųjų skaičius per parą siekė 44. 31 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.

Nuo COVID-19 ligos Panevėžio krašte šiemet dar tiek nemirė žmonių, kiek šią savaitę. Statistikos departamento duomenimis, koronavirusas nuo antradienio iki ketvirtadienio pasiglemžė net 17 Panevėžio krašto žmonių: mirė 9 panevėžiečiai, 3 rajono gyventojai, 3 pasvalietės, 1 biržietė ir 1 kupiškietė, skelbia laikraštis „Panevėžio kraštas“. Jauniausia auka – nuo koronaviruso neskiepytas 36 metų panevėžietis. Epidemiologai neturi duomenų, kad jaunas vyras būtų sirgęs lėtinėmis ligomis.

Nors šiuo metu tiek daug kalbama apie koronavirusinę infekciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, specialistai įspėja, kad jau dabar ne mažesne visuomenės sveikatos problema tampa liekamieji ligos reiškiniai. Pokovidinis sindromas dažnai pakerta darbingo amžiaus, iki tol buvusius sveikus žmones ir priverčia juos jaustis lyg pasenusiais dešimtimis metų. Deja, reabilitaciją dėl to gauti toli gražu gali ne visi.

Klaipėdos savivaldybė rengiasi priminti savo švietimo įstaigoms apie vėdinimą ir kitus koronaviruso prevencijos reikalavimus, nuspręsta savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje. Sprendimas priimtas po to, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas pranešė, jog ne visos įstaigos paiso numatytų reikalavimų.

Europos vaistų agentūrai (EVA) leidus sustiprinančiai skiepo dozei nuo koronaviruso naudoti „Moderna“ vakciną, Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad sprendimą Lietuvoje priims pasitarus su ekspertais. „Naujiena dar visai šviežia, tarsimės su ekspertais“, – BNS šią savaitę informavo ministerija. Artimiausias Vyriausybės nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos posėdis planuojamas lapkričio 8 dieną.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Rusijoje per praėjusią parą nustatytas 40 251 naujas COVID-19 atvejis – daugiausia per vieną dieną nuo pandemijos pradžios – ir mirė 1 160 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo šeštadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 36 849 naujus užsikrėtimo atvejus ir fiksuotą didžiausią mirčių nuo COVID-19 skaičiaus prieaugį, per parą mirus 1 163 žmonėms.

Mokyklose nustatyti 824 koronaviruso infekcijos protrūkiai, kuriuose užfiksuoti 3693 sergantys mokiniai, ruošiantis ilgesnėms nei įprasta moksleivių rudens atostogoms BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Nesistebime, kad vaikai serga. Vaikai ilgai buvo nuotoliniame ugdyme, jie neturėjo galimybės persirgti, jaunesni nei 12 metų vaikai ir dabar negali skiepytis“, – teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, situaciją mokyklose ministerija vertina kaip normalią.

Epidemiologinė situacija negerėja – kasdien nustatomi keturženkliai naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai, ligoniais sparčiai pildosi palatos. Ligoninės jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – bet kurią akimirką lovų COVID-19 pacientams gali tiesiog pritrūkti. Tačiau ir čia atsiranda dar viena problema. Didėjant pacientų skaičiui ima trūkti specialistų, galinčių juos gydyti. Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta.

Švedijos pirminis atsakas į koronaviruso pandemiją buvo „nepakankamas“ ir „pavėluotas“, padaryta reikšmingų klaidų organizuojant testavimą ir užsikrėtusiųjų sąlyčio atsekamumą, penktadienį paskelbė nepriklausoma komisija. Švedija sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo sprendimo kovoti su COVID-19 plitimu daugiausiai neprivalomomis priemonėmis, nors kitos Europos šalys tuo metu įsivedinėjo įvairaus griežtumo privalomus karantino suvaržymus.

Praėjusią parą nustatyti 3231 naujas COVID-19 atvejis, mirė 21 žmogus, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3606 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 9731 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1662 COVID-19 sergantys žmonės, 132 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Daugėjant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, augant mirtingumui ir pildantis ligoninių skyriams, Aurelijus Veryga negaili kritikos dabartinės Vyriausybės taikomoms pandemijos valdymo priemonėms. Buvęs ministras tikina, kad dalis sprendimų, pavyzdžiui, 100 eurų išmoka senjorams, yra gerokai pavėluoti. A. Veryga nemano, kad Vyriausybei pasitelkus naujus ribojimus jie suveiktų, tačiau ir nebuvo toks tikras, kad šios Kalėdos bus laisvesnės už praėjusias.

Nuo pirmadienio, lapkričio 1 d., koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną papildo trys šalys: Islandijos Respublika (perkelta iš geltonos zonos), Lichtenšteino Kunigaikštystė (iš geltonos zonos) ir Ispanijos Karalystė, išskyrus jos salas: Fuerteventūrą, Tenerifę, Gran Kanariją (kurios išlieka žalioje zonoje) bei Maljorką (kuri išlieka geltonoje zonoje). Prancūzijos Respublikos užjūrio regionas Reunjonas iš žaliosios perkeliamas į geltonąją zoną.

Lietuvoje rasti 6 COVID–19 atmainos AY.4.2 atvejai, ji dar vadinama „delta plius“. Manoma, ji gali būti 7–15 proc. užkrečiamesnė už šiuo metu šalyje vyraujančią delta atmainą, paskelbė lrytas.lt. Skelbiama, kad pirmasis šios atmainos atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas liepos 20 dieną. Genetikas Lukas Žemaitis, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), lrytas.lt sakė, kad dar nėra aišku, kaip ši atmaina plinta, bet vargu ar yra užkrečiamesnė.

Artėjantis net keturių dienų ilgasis Vėlinių savaitgalis epidemiologams kelia daug nerimo. Jie įspėja, kad žmonėms atsipalaidavus galima „paslysti“ ir maža tikimybė nesulaukti naujo atvejų šuolio. Tiesa, yra ir gerų ženklų – dalyje savivaldybių pandemijos pagreitis sulėtėjęs. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, nerimas dėl šio ilgojo savaitgalio lydėjo jau nuo spalio pradžios.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį su sveikatos ekspertais svarstė, kokį poveikį visuomenei ir pandemijos valdymui turėtų mokami koronaviruso testai darbuotojams. Su Sveikatos ekspertų tarybos nariais buvo aptartos Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Epidemiologinei situacijai darantis vis sudėtingesne, griežtinamos ir pandemijos valdymo priemonės. Nuo spalio 1 d. buvo priimtas sprendimas uždarose patalpose kaukes dėvėti visiems, net ir tiems, kurie turi galimybių pasą. Kurį laiką kaukes turėjo dėvėti tik tie asmenys, kurie neturi galimybių paso.

Šiuo metu mobiliuose testavimo punktuose Lietuvoje didžiausią teigiamų tyrimų dalį – net 47,4 proc. – sudaro simptomus turintys asmenys. Kita grupė, kurioje nustatoma didelė dalis teigiamų atvejų (35 proc.), yra sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turėję gyventojai, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Nors kelias dienas ir fiksuotas pandemijos pagreičio šalyje sulėtėjimas, VUL Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius apgailestauja, kad to kol kas gydymo įstaigos nemato. Pacientų srautas tik auga, o prieš ilgąjį savaitgalį didinamos medikų pajėgos ir lovų skaičius.  Kaip žurnalistams penktadienį kalbėjo klinikų direktorius, kada bus pasiektas pikas, kol kas nėra aišku.  „Naujienos tokios, kad iš lėto auga hospitalizacijų skaičius ir to reikėjo tikėtis.

Lietuvos ekonomika toliau auga ir juda skirtinga kryptimi nei pandemija, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tarp didžiausių iššūkių šalies ūkiui yra darbuotojų trūkumas, infliacija.  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  „Kol kas čia mes nematome kažkokių problemų, susijusių su dabartine pandemijos banga.

Vilniaus poliklinikoje, įtariama, už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.  BNS žiniomis, teisėsaugos akiratin pateko Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojai.  Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 dieną gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

COVID-19 toliau šienauja jaunų žmonių gyvybes. Vakar pranešus apie infekcijos pražudytą 23-erių gimdyvę Kauno klinikose šiandien Statistikos departamentas skelbia apie dar vieną 30–39 m. amžiaus asmens mirtį.  Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, miręs vyras buvo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojas. Jis nebuvo pasiskiepijęs arba pasiskiepijęs iš dalies.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialiniame tinkle „Facebook“ prakalbo apie nuo koronaviruso mirusią gimdyvę. Pasak Seimo pirmininkės, jei gimdyvė būtų pasiskiepijusi, merginos galimybės gyventi ir auginti vaiką būtų didensės.  V. Čmilytė-Nielsen sako, kad tikisi, jog ši istorija pažadins sąžinę tų, kurie skleidžia dezinformaciją ir melagienas apie skiepus.

Praėjusią parą nustatyti 3303 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Spalio 27 dieną Lietuvoje buvo užfiksuota 41 mirtis nuo koronaviruso, nors anksčiau skelbta apie 34 mirtis, pranešė Statistikos departamentas. Tai daugiausia mirčių nuo COVID-19 per ketvirtą koronaviruso bangą Lietuvoje. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2894 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 8728 žmonės.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad reaguoti į blogėjančią epidemiologinę koronaviruso situaciją būtina, tačiau sprendimai turi būti atidžiai įvertinti. „Pandeminė situacija bloga, kuri yra dabar: ir suserga daugiau žmonių, ir mirčių daugėja. Tikrai būtina tam tikra reakcija, bet kiekvienu atveju tuos sprendimus tikrai reikia pasverti ir įvertinti, ar jie veiksmingi, kokios galimos pasekmės“, – penktadienį Žinių radijui sakė V. Blinkevičiūtė.

Pasveiko nuo COVID-19 Kauno klinikose gydytas naujagimis, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Naujagimis pasveiko ir šiuo metu yra išleistas į namus“, – portalui sakė gydymo įstaigos atstovė Jovita Gudelevičiūtė. Jos teigimu, šiuo metu Kauno klinikose COVID-19 sergančių naujagimių ar vaikų iki vienerių metų nėra. Apie tai, kad Kauno klinikose medikai kovoja dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės, pranešta rugsėjo pabaigoje.

Nors pandemijos pagreitis pastarosiomis dienomis ir sulėtėjęs, į ligonines plūstančių COVID-19 pacientų srautui galo nematyti. Štai Kauno regione į stacionarą paguldomų pacientų skaičius per savaitę vidutiniškai išaugo kone dešimčia, COVID-19 ligos neišvengė ir vaikai. Taip pat, augant įtampai prie ilgąjį savaitgalį, didinamas lovų rezervas. LSMU Kauno ligoninė dar prieš kelias dienas pranešė vėl turinti plėsti COVID-19 skyrius.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 24 032 testus patvirtinta 2 919 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 64 anksčiau užsikrėtę žmonės – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie rekordiškai daug – 3 206 – naujų užsikrėtimo atvejų ir 33 pacientų mirtį. Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis siekia 1 764,4 atvejo 100 tūkst.

Šią savaitę „Sodros“ informacijos centras skambina 75 metų ir vyresniems senjorams, informuodamas juos apie galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 ir gauti vienkartinę 100 eurų dydžio išmoką. Pilnai pasiskiepijusius šios amžiaus grupės pensininkus pirmosios išmokos pasieks jau gruodžio mėnesį, kartu su pensijomis, rašoma „Sodros“ pranešime.

Kauno klinikose – tragiškas įvykis, trečiadienį ryte nuo COVID-19 mirė vos 23-erių gimdyvė. Kaip aiškėja, moteris pasiskiepijusi nebuvo, o pagrindine moters mirties priežastimi laikoma COVID-19 sukelta sunki plaučių pažaida. Gimusi mergytė – išnešiota ir sveika, ji koronavirusu neserga. Kaip reikšdamas užuojautą dėl įvykio informavo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Kauno ligoninėje COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičius šią savaitę didinamas iki 250, išplečiant šiuo metu apie 200 ligonių gydančius skyrius Šilainiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose. Kaip ketvirtadienį pranešė ligoninė, dėl didelio pacientų srauto Šilainiuose esančius du skyrius – Priėmimo-skubios pagalbos bei Intensyvios terapijos ir reanimacijos – nuspręsta paskirti vien COVID-19 ligoniams.

Siekiant sumažinti pacientų srautus į šalies skubiosios pagalbos skyrius per ilgąjį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį, sveikatos priežiūros įstaigos dirbs ir spalio 30–lapkričio 2 d. Ilgąjį savaitgalį veiks šeimos medicinos centrai, mobilieji punktai, o mobilios komandos vyks pas COVID-19 sergančius rizikos grupei priklausančius žmones. Rizikos grupei priskiriamos nėščios moterys, asmenys, sulaukę 65 ir daugiau metų ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.

Pasaulyje vėl daugėjant COVID-19 atvejų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atidžiai stebinti vieną koronaviruso delta atmainos subvariantą ir norinti išsiaiškinti, ar jis yra užkrečiamesnis už pradinę atmainą. Organizacija taip pat aiškinasi, ar žmonės yra atsparesni subvariantui AY.4.2, aptiktam jau mažiausiai 42 valstybėse. Išaiškinamų užsikrėtimo AY.4.2 atvejų daugėja nuo liepos, savaitiniame pranešime apie epidemiologinę padėtį nurodė PSO.

Praėjusią parą nustatyta 3360 naujų COVID-19 atvejų, mirė 34 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 26 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2562 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 7655 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1822 COVID-19 sergantys žmonės – maždaug dviem dešimtimis mažiau nei prieš parą, 150 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako besitikinti, jog koronaviruso pandemija Lietuvoje bus išgyventa be karantino, tačiau ji neatmeta, kad ribojimai dar gali griežtėti. Anot ministrės, pastaruoju metu girdima pasipiktinimų dėl galimybių paso, tačiau jei jis būtų atšauktas, susirgimų atvejams toliau augant, tektų įvesti karantiną.

Numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19, sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Jau dabar ir šimtas eurų tikrai nepaskatino labai tų vyresnio amžiaus žmonių skiepytis: jie vis tiek delsia, jie vis tiek galvoja, kad jiems nereikia“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ji.

Koronaviruso situacija Lietuvoje išlieka komplikuota. Ligoninės ir toliau praneša apie didinamą COVID-19 pacientų lovų skaičių, o atvejų kasdien fiksuojama tūkstančiais. Specialistai vis garsiau kalba apie ligoninėse matomus vaizdus, tačiau dalies lietuvių skiepytis tai neįtikina.

Nors nauji užsikrėtimo atvejai šoka į viršų, o sveikatos apsaugos sistema stipriai kaista, epidemiologas Gytis Dudas artėjančiai žiemai turi gerų žinių. Jo teigimu, šios bangos pikas turėtų būti pasiektas per artimiausias savaites, tad tokios juodos žiemos kaip pernai prognozuoti nereikėtų. Anot specialisto, šis COVID-19 sergamumo pakilimas apskritai gali būti paskutinė pandemijos banga, nes jau greitai su virusu bus „susipažinusi“ didžioji visuomenės dalis.

Prezidentas Gitanas Nausėda kol kas neatskleidžia, ar pasirašys įstatymo pakeitimus, kurie įtvirtintų mokamą darbuotojų testavimą nuo koronaviruso. Įstatymas numato, kad testo apmokėjimo našta tektų darbdaviui arba pačiam darbuotojui. Šalies vadovas tikina, kad sprendimą praneš iki kitos savaitės, o šiuo metu jo komanda analizuoja įstatymo projektą ir tariasi su ekspertais.

Kaip informavo VšĮ Kėdainių ligoninės direktorius pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rita Kuodienė, šiandien gautas organizuojančios institucijos sprendimas COVID-19 skyrių Kėdainiuose plėsti iki 60 lovų. Tai jau antras lovų skaičiaus padidinimas nuo skyriaus atkūrimo pradžios rugpjūčio 30 dieną. Beveik visai Lietuvai patekus į juodąją zoną Vilniaus pacientų nebegali priimti ten esančios ligoninės. Jos visiškai perpildytos.

Koronaviruso krizė toli gražu nesibaigė, antradienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis komitetas ir paragino kurti naujos kartos vakcinas ilgalaikei pandemijos kontrolei.      Devyniolika narių turintis komitetas susitinka kas tris mėnesius aptarti pandemijos ir parengti rekomendacijų.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 27 089 testus patvirtinti 3 206 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 33 anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 117 naujų užsikrėtimo atvejų ir 27 pacientų mirtį. Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis siekia 1 737,4 atvejo 100 tūkst.

Ligoninėms toliau plečiant COVID-19 skyrius ir ribojant kitų paslaugų teikimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kada situacija šalies ligoninių reanimacijose šiuo metu nėra tokia katastrofiška.  Ministras pažymėjo, kad vyksta intensyvus bendravimas tarp regionų, todėl situaciją pavyksta išlaikyti stabilią.  „Manau, kad daug svarbesnė situacija reanimacijose. Šiandien galiu pasakyti, kad vyksta tarpregioninis bendradarbiavimas tarp atskirų regionų.

Artėjant Vėlinių savaitgaliui sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragino riboti socialinius kontaktus ir susilaikyti nuo kelionių, jei tik jaučiami bet kokie simptomai.   Paklaustas, kiek bus efektyvios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintos rekomendacijos ilgajam Vėlinių savaitgaliui, žinant, kad jų lietuviai nelabai linkę laikytis, ministras nebuvo linkęs sutikti, kad reikėtų griežtesnių sprendimų. „Man atrodo, kad tikrai reikėtų tų rekomendacijų laikytis.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) 2021 metų pradžioje priėmė iššūkį ne tik atlikti savo darbuotojų vakcinaciją, bet ir būti pirmose gretose vakcinuojant vėžiu sergančius pacientus. Šiame procese dalyvavo gausus ir iniciatyvus NVI kolektyvas, kurio kompetencija ir atsidavimu pacientui pasidžiaugė ne vienas.

COVID-19 toliau nepagaili jaunų žmonių. Statistikos departamentas praneša, kad nuo koronaviruso praėjusią parą mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausęs vyras. Taip pat pranešta apie prieš kelias dienas įvykusią 20–29 m. vyro mirtį. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, vakar mirė 30–39 m. Panevėžio miesto savivaldybės gyventojas, jis nebuvo pasiskiepijęs arba pasiskiepijęs nepilnai. Taip pat COVID-19 pražudė ir 20–29 m. Šiaulių rajone gyvenusį vyrą.

Policija Šiauliuose, Vilniuje ir Plungėje pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl naudojimosi svetimais galimybių pasais siekiant patekti į sporto klubą ir prekybos centrus.  Kaip pranešė policija, spalio 6 dieną, 16.20 val., Šiauliuose, Gumbinės gatvėje, 27 metų vyras, siekdamas patekti į sporto klubo patalpas, pasinaudojo kito asmens vardu išduotu galimybių pasu.

Praėjusią parą nustatyti 3509 nauji COVID-19 atvejai, mirė 22 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2920 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 7460 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1848 COVID-19 sergantys žmonės – beveik tiek pat kiek ir prieš parą, 146 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,7 tūkst.