Apie pandemijos valdymą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: konservatorė Paulė Kuzmickienė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kuzmickienė: turime labiau pasitempti
„Tikrai negalime pasidžiaugti labai gerais skaičiais. Vietos užimamos Europos Sąjungoje pagal sergamumą ir mirčių gausa mus verčia galvoti, ką turime geriau padaryti, kad geriau susitvarkytume su virusu, kokių priemonių turėtume imtis“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo P. Kuzmickienė.
Politikė pripažino, kad norisi geresnių vakcinavimo rezultatų, tad ieškoma kartais ir nelengvų sprendimų, tarp jų – 100 eurų išmoka senjorams ir mokamas testavimas darbuotojams.
„Vienintelės geros pandemijos valdymo strategijos neturi nė viena valstybė. Visi ieško tam tikrų kompleksinių sprendimo būdų. Ką matome stebėdami kitose valstybėse, kad vakcinavimas yra pati geriausia priemonė ir tai geriausiai padeda susidoroti su virusu. Čia ir Danijos pavyzdys, ir Prancūzija, ir kitos valstybės.
O Lietuvoje vakcinavimas nėra pačioje geriausioje vietoje. Negalime taip gerai įvertinti. Aišku, žiūrint, su kuo lyginsime. Jeigu su latviais, atrodo, kad pas mus visai neblogai sekasi. Tačiau tikrai reikėtų geriau ir šioje vietoje turėtume labiau pasitempti“, – pripažino P. Kuzmickienė.
„Turime ieškoti geresnių priemonių, aiškinti skiepijimosi naudą, tam reikia mūsų visų susitelkimo. Ne tik Vyriausybės, bet ir visos visuomenės. Pati Vyriausybė savaime visų dalykų neišspręs“, – pridūrė ji.
Veryga: vakcinaciją vykdo ne visuomenė, o Vyriausybė
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių frakcijos atstovas A. Veryga teigė, kad iki šiol Lietuvoje nėra rimtos komunikacijos kampanijos skirtos kovai su pandemija.
„Žmonėms tam tikro aiškinimo pritrūko, gal jo kai kuriose srityse visai nebuvo. Atsirado klaidingas įsivaizdavimas, kad jeigu turi galimybių pasą, gali daryti bet ką. Buvo savotiškai pamirštos nespecifinės infekcijų kontrolės priemonės, ir rankų dezinfekcija, ir kaukių dėvėjimas“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak jo, užkaitusios epidemiologinės situacijos priežastys glūdi daug seniau.
„Deja, bet Vyriausybė pasirinko keistą strategiją, labiau orientuotą į jaunus žmones, nors mes žinome, kad didžiausia rizika gresia ne jauniausiems, o vyriausiems asmenims“, – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, jau vasaros pradžioje buvo aišku, kad vyresnių žmonių skiepijimas stoja ir tuomet reikėjo galvoti apie skatinimo priemones. A. Verygos tvirtinimu, 100 eurų išmoka yra priimta per vėlai, siūlymą atlyginti vakcinų padarytą žalą, anot jo, valdantieji stabdo, vakcinos nepasiekia ir šeimos gydytojų.
„Svarbu ir visuomenė, jos reakcija, bet už vakcinaciją atsakinga ne visuomenė. Visuomenė šeimos gydytojų aprūpinti negali, komunikacijos kampanijos organizuoti negali. Tai yra Vyriausybės darbas ir jis, deja, buvo nepadarytas“, – konstatavo A. Veryga.
Išmokų senjorams nepakanka
Kalbėdamas apie priimtą 100 eurų išmoką, kuria senjorai skatinami skiepytis, A. Veryga tikino, kad reikia tikėtis, kad ši priemonė sukels proveržį vyriausių gyventojų skiepijime.
„Mes išmoką siūlėme įteisinti dar rugpjūčio viduryje, tik platesnei grupei, nei apsisprendė Seimas. Aišku, tai vis tiek geriau, negu nieko. Tik nereikia tikėtis, kad visi šia priemone pasinaudos. Aš optimistiškai vertinčiau, kad mes galime tikėtis dešimties papildomų procentų pasiskiepijusių toje amžiaus grupėje, kuriai tos išmokos galioja“, – sakė A. Veryga.
Buvęs ministras tikino, kad norint pasiekti dar geresnių rezultatų vyriausių amžiaus grupių gyventojų vakcinavime, išmokų nepakanka. A. Veryga ragina aktyviau taikyti praktiką, kai vakcinavimo komandos atvyksta į senjorų namus ir pakartojo būtinybę vakcinomis aprūpinti šeimos gydytojus, į kuriuos senjorai pirmiausia ir kreipiasi pagalbos.
„Taip be papildomo vežiojimo, be papildomų priemonių būtų galima šiuos asmenis paskiepyti. Ši grandis taip pat nepakankamai įveiklinta“, – įsitikinęs jis.
Mano, kad 100 eurų atkeliaus pačiu laiku
P. Kuzmickienė nesutiko, kad sprendimas dėl 100 eurų buvo pavėluotas. Jos nuomone, jis priimtas pačiu laiku, tiek žiūrint iš jau pasiskiepijusių, tiek ir nepasiskiepijusių perspektyvos.
„Ne per seniausiai pasirodė mokslininkų duomenys, kad norint gauti imuniteto visumą ir kovoti su kitomis viruso atmainomis, reikia trečiojo skiepo. Ta išmoka pasieks ir tuos, kurie užbaigs skiepijimo ciklą su trečiąja doze.
<...> Kalbam ir apie tuos, kurie dar nepasiskiepijo ir gali gauti išmoką kartu su pensija. Reiškia, kad ir tiems, ir tiems tas sprendimas teisingas. Vasarą būtų kitoks momentas, reikėtų vėl galvoti mechanizmą, kaip aktualizuoti 100 eurų ir kas būtų teisinga visų atžvilgiu. Man atrodo, kad tai yra svarbu“, – tikino P. Kuzmickienė.
Jos teigimu, iš savivaldybių jau gaunamos žinios, kad žmonės ėmė aktyviai skambinti ir teiraujasi, kad galėtų pasiskiepyti ir gauti 100 eurų išmoką.
„Atrodo, kad ši priemonė pasiekė žmonių ausis“, – kalbėjo konservatorė.
P. Kuzmickienė pritarė, kad vakcinacijos kampanijai reikia daugiau pasitelkti šeimos gydytojus.
„Reikia ir šią priemonę aktualizuoti. <...> Turime reaguoti ir padaryti platesnį galimybių lauką pasiskiepijimui. Jei kur nors dar yra neįtraukti šeimos gydytojai ar pavėžėjimo paslauga, tą būtina daryti“, – sakė pašnekovė.
Veryga: ribojimai efekto neduotų
P. Kuzmickienė teigė besitikinti, kad vakcinacijos tempai spartės ir didesnių apribojimų nereikės.
„Galėsime saugodamiesi gyventi, lankyti mokyklas, kas yra labai svarbu, ir labai savęs neapriboti“, – teigė pašnekovė.
Visgi tiek premjerė, tiek sveikatos ekspertų tarybos nariai yra užsiminę, kad situacijai blogėjant, verta kalbėti apie kelių savaičių „nusiraminimą“. Visgi A. Veryga nemano, kad griežtesnės priemonės būtų veiksmingos.
„Kai nusipjauni stabdžių vamzdelius, gali spaudyti tą stabdį kiek nori, efekto nebegausi. Visuomenė yra labai pasikeitusi, jos reakcija į Vyriausybės priimamus sprendimus ir apribojimus yra visiškai kitokia, negu buvo pirmojo karantino metu, kai visuomenė buvo susitelkusi, labai atsakingai laikėsi reikalavimų.
Dabar visuomenė yra pervargusi, viskas jai yra atsibodę. Vakcina turėjo suveikti kaip pagrindinis gelbėjimosi ratas, kuris leistų apsaugoti visuomenę nuo uždarymų, apribojimų. Daliai valstybių pavyko tą padaryti. Kai kurios šalys, skirtingai nei Lietuva, viską atlaisvina ir atsidarinėja“, – kalbėjo A. Veryga.
Vyriausybės vadovė taip pat užsiminė, kad bent jau per šventes tokių griežtų ribojimų, kokie buvo pernai, neturėtų būti.
Kadangi Vyriausybė nėra nusiteikusi riboti asmeninio gyvenimo, taip, kaip buvo per praėjusių metų Naujųjų metų, Kalėdų šventes ir šių metų pradžioje, tiesiog raginčiau visus savo nepasiskiepijusius vyriausiuosius giminaičius paskiepyti tam, kad mums pavyktų išvengti augančio mirčių skaičiaus“, – kiek anksčiau kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi A. Veryga tuo taip pat abejoja.
„Nebūčiau toks tikras dėl šių Kalėdų. Ligoninės jau apriboja paslaugų teikimą, vaikų iš mokyklų išvaryti jau nebegalime, nes jiems padaryta tokia didelė žala, kad ji gerokai viršija kovidinę žalą. <...> Įsivaryta į kampą ir mano patarimas, palinkėjimas būtų Vyriausybei nesvarstyti kažko labai ilgai, geriau padaryti vieną kitą klaidą, ją vėliau taisyti, bet judėti į priekį“, – teigė buvęs ministras.
Visą P. Kuzmickienės ir A. Verygos diskusiją laidoje „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio pradžioje.
