Koronavirusas COVID-19

Kėdainių „Ryto“ progimnazija laidoja garbingo amžiaus mokytoją, kurią pražudė koronavirusas. Mokyklos bendruomenė sako, kad bandė įkalbėti mokytoją pasiskiepyti, tačiau nesėkmingai – ji buvo griežtai nusistačiusi prieš skiepus. Visgi gali būti, kad jau netrukus mokytojai pasirinkimo – skiepytis ar ne – neturės. Sveikatos apsaugos ministerija nori nuo gruodžio įtraukti šią profesiją į sąrašą tų, kurie skiepytis turėtų privalomai.

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pranešė gydymo įstaiga. Pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujus iššūkius patiria ir Šilutės ligoninė. „Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia išgirdusi vaistinių kritiką dėl įvesto ploto ribojimo vienam pirkėjui, svarsto jų siūlymus peržiūrėti praėjusią savaitę įsigaliojusią tvarką. „Ministerija yra gavusi siūlymų dėl minimalaus ploto reikalavimo keitimo vaistinėse, šie siūlymai yra svarstomi, tačiau sprendimai dar nėra priimti“, – BNS antradienį sakė SAM atstovas Julijanas Gališanskis. Pasak jo, šią savaitę numatytas pasitarimas su prekybos įmonių ir vaistinių asociacijų atstovais.

Kauno ligoninėje gydoma apie 200 COVID-19 sergančių pacientų, Šilainių padalinio Priėmimo-skubios pagalbos skyrius nuo trečiadienio priims tik šia liga sergančius pacientus, praneša ligoninė. Be kita ko, pažymima, kad šiame padalinyje pirmą kartą bus skirta tiek lovų COVID-19 pacientams. Šilainiuose įsikūręs ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius toliau dirbs prastu režimu.

Lietuvoje ir toliau augant COVID-19 protrūkių skaičiui, epidemiologai kviečia svarstyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės, kad virusas neplistų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė ragina žmones paisyti rekomendacijos dirbti nuotoliniu būdu. „Suprantama, kad ne visi darbai gali būti atliekami nuotoliniu būdu, tačiau tie, kuriems iš tiesų nėra būtinas fizinis darbuotojų susibūrimas, turėtų būti atliekami iš namų.

Pandeminė situacija šalyje išlieka įtempta – ligoninėse gydoma vis daugiau COVID-19 sergančių pacientų, neišvengiama mirčių. Dalis COVID-19 aukų – itin jauni asmenys. Štai naujausi Statistikos departamento duomenys rodo apie dar dvi praėjusią savaitę fiksuotas 20–29 m. amžiaus asmenų mirtis. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, 30-ies nesulaukusi moteris iš Šiaulių rajono mirė penktadienį, spalio 22 d., tačiau duomenys apie šį atvejį paskelbti tik po kelių dienų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, bendras aktyvių COVID-19 protrūkių skaičius per savaitę dar išaugo ir siekia 965. Protrūkiai ir toliau fiksuojami ugdymo, gydymo, pramonės, paslaugų, maitinimo sektoriuose. NVSC specialistai visus kviečia apsvarstyti, ar tikrai išnaudojame visas galimybes, kad virusas neplistų, rašoma NVSC pranešime.

Praėjus pusantrų metų nuo koronaviruso pandemijos pradžios pasaulio atsako į šį protrūkį vis dar negalima laikyti pakankamu, be to, nebuvo pasimokyta iš padarytų klaidų, antradienį pranešė pasaulinė sveikatos apsaugos stebėtoja. Nepriklausomos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio banko įkurtos Pasaulinio pasirengimo stebėsenos tarybos (GPMB) Berlyne paskelbtoje ataskaitoje kritikuojamos pasaulinio atsako į pandemiją nuolatinės nesėkmės.

Praėjusią parą nustatyti 2354 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3151 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 7831 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1842 COVID-19 sergantys žmonės – trimis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 153 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,2  tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,8 tūkst.

Imunitetą nuo COVID-19 turi daugiau nei 95 proc. karių bei kariuomenėje dirbančio personalo, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Yra civiliai, yra šauktiniai, yra profesinės karinės tarnybos kariai ir taip toliau, tai bendras personalas ir jų imunizacijos lygis yra daugiau nei 95 proc. Tai tokioje aplinkoje susirgimų plėtra nėra labai didelė“, – antradienį LRT sakė ministras.

Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo leisti skirti bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui, kad asmenų, atlikusių pirminį skiepijimo kursą, imunitetas pandeminiam koronavirusui ilgainiui silpnėja.

Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo leisti skirti bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui, kad asmenų, atlikusių pirminį skiepijimo kursą, imunitetas pandeminiam koronavirusui ilgainiui silpnėja.

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį nuo COVID-19 skiepyti į Lietuvą atvykę neteisėti migrantai, šia galimybe užsieniečiai naudojosi vangiai, BNS sakė Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas. „Sekėsi ne taip ir blogai, bet vis dėlto migrantų noras skiepytis yra vangokas. Ten, kur mes buvome, neskiepytų žmonių buvo apie 300, o pasiskiepijo 50 – tik šeštadalis“, – teigė skiepijimą vykdžiusios įstaigos direktorius. „Kai kurie domėjosi vakcinavimu.

Kėdainių ligoninėje – neramios dienos. Viešumon iškilo istorija, kuri parodo apnuogintą koronaviruso pandemijos realybę. Į ligoninę su karščiuojančiu vaikeliu atskubėjusi mama, pasak jos, medikų buvo vejama lauk. Kodėl? Nes paaiškėjo, kad mažylis užsikrėtęs koronavirusu. Tuo tarpu ligoninė tikina, kad jokio konflikto nebuvo, o mamai buvo duota galimybė rinktis: vykti namo ar į infekcinę ligoninę Kaune.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad mokytojams būtų taikoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Jų profesija būtų įtraukta tarp kitų profesijų, kurioms pagal atnaujintą Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą privaloma skiepytis. Tiesa, pirmiausiai įstatymo pataisas parašu turi įtvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Vilniuje dėl COVID-19 atvejų atsekimo susiklostė sudėtinga situacija, kuomet su sergančiuoju kontaktavę asmenys apie tai sužino tik po savaitės. Jei situacija tęsis, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras įspėja, kad apie galimą kontaktą su sergančiuoju asmenys sužinos tik po 10 dienų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė pasakoja, kad Vilniaus mieste tapo sunku atsekti visus COVID-19 atvejus.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra pirmadienį pranešė, kad pradėjo JAV bendrovės „Merck“ sukurto geriamojo vaisto nuo COVID-19 vertinimą, tuo suteikdama vilčių, kad mirtinai pavojinga liga bus gydoma lengviau. „EVA (Europos vaistų agentūros) vaistų žmonėms komitetas (CHMP) pradėjo išsamų vertinimą geriamojo antivirusinio vaisto molnupiraviro.

Beveik visai Lietuvai patekus į juodąją zoną dar praeitą savaitę, o susirgimams viršijus visus gegužės mėnesio rekordus, regioninis COVID-19 skyrius Kėdainiuose kol kas dar nėra perpildytas. Praėjusią savaitę čia kasdien buvo gydoma nuo 27 iki 35 pacientų. Pirmadienį, po savaitgalio, skyriuje guli 42 koronavirusu užsikrėtę ligoniai.   Daugėjant guldomų koronavirusu sergančių ligonių Kėdainių ligoninėje planinės operacijos sustabdytos.

Nuo penktadienio vaistinėse, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui turi būti užtikrinamas 30 kv. m prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas vienas žmogus. Dauguma tokių vaistinių visoje Lietuvoje nėra didesnės nei 60 kv. m, todėl šiuo metu vienu metu gali priimti tik vieną pacientą. Nuo penktadienio prie vaistinių formuojasi eilės, iš pacientų jaučiamas didelis pasipiktinimas.

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu, paskutiniu metu reanimacijoje gydyta mokytoja mirė. Šį faktą „Rinkos aikštei“ patvirtino mokyklos vadovas Albinas Stankevičius. Pedagogė buvo pradinių klasių mokytoja, ji buvo vyresnė nei 60-ies metų amžiaus. Ji nebuvo pasiskiepijusi. Progimnazijos vadovas teigia, kad su mokytoja bendravo kiti mokytojai, teiravosi, kodėl ši nesiskiepijanti.

Per savaitgalį COVID-19 pasiglemžė dar vieno jauno žmogaus gyvybę. Kovą su virusu pralaimėjo 30–39 m. amžiaus grupei priklausęs vyras. Deja, jis nebuvo pasiskiepijęs. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vyras mirė 23 d., šeštadienį. Jaunas vyras buvo Telšių rajono gyventojas, jis nebuvo pasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 34 žmonės, priklausę 30–39 m. amžiaus grupei, tik viena mirusioji buvo paskiepyta pilna vakcinacijos schema.

Epidemiologinė situacija, vertinant naujus koronaviruso atvejų skaičius, atrodo, pasiekia piką. Po savaitgalio liko tik vienas žingsnis, iki kol visos šalies savivaldybės nusidažys juoda spalva. Ilgai geresnėje situacijoje buvęs Panevėžio rajonas irgi tapo juodas. Vis dar raudonoje zonoje išlieka tik Ignalinos rajonas.

Praėjusią parą nustatyti 1810 nauji COVID-19 atvejai, mirė 25 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo nesiskiepiję arba nepilnai pasiskiepiję. Praėjusią parą 419 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 710 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1872 COVID-19 sergantys žmonės – maždaug šimtu daugiau nei prieš parą, 152 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 5281 molekulinis (PGR) ir 4277 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastaraisiais mėnesiais išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai auga, tai siejama su mažėjančiomis skiepijimo apimtimis, vakcinaciją vykdančių įstaigų plėtra, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, rugpjūtį išpilta 4 tūkst., rugsėjį – 4,4 tūkst., o spalį – jau 5,6 tūkst. vakcinos dozių. „Tai susiję su mažėjančiomis skiepijimo apimtimis ir plečiamu skiepijančių įstaigų tinklu.

Lietuvoje koronaviruso situacija kaista – kyla užsikrėtimų skaičius, skelbiama apie vis daugiau mirčių, pildosi ligoninių skyriai. Tiek valdžia, tiek epidemiologai pripažįsta, kad nerimą kelią artėjantis ilgasis Vėlinių savaitgalis, po kurio, jei gyventojai nesisaugos, situacija gali stipriai pablogėti. Kad ilgasis Vėlinių savaitgalis kelia nerimą dėl šalies epidemiologinės padėties neslėpė premjerė Ingrida Šimonytė. „Neslepiu, kad tam tikrą susirūpinimą kelia Vėlinės.

Prieš porą savaičių COVID-19 pasiglemžė jaunos, nuo ligos pasiskiepijusios telšiškės gyvybę. Gyvenimo draugės gedintis Tomas įsitikinęs – jei pagalba Telšių ligoninėje būtų suteikta anksčiau ir ji neišleista gydytis namie, galbūt šiandien moteris būtų gyva. Gydymo įstaiga savo ruožtu pažymi, kad laikosi aiškios pacientų stacionarizavimo tvarkos. Portalas tv3.lt primena neseniai rašęs apie ne vienos jaunos moters nuo koronaviruso mirtį.

Kai kurie gyventojai nesupranta, kodėl nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės po aukštos rizikos kontakto su sergančiuoju nėra izoliuojami. Baiminamasi, kad taip virusui ir toliau išlieka galimybė plisti. Šį klausimą taip pat kelia ir Šiaulių miesto meras. Jo nuomone, tokia tvarka atveria kelią viruso plitimui, tad nurodyti izoliuotis jis siūlo ir pasiskiepijusiems asmenims.

Ko gero, pirmas toks atvejis Lietuvoje – medikai visus norinčius uostamiestyje nuo koronoviruso skiepijo bažnyčioje. Vakcinas čia gavo per šimtas žmonių, dauguma sako, kad juos pastūmėjo faktas, jog skiepą gaus būtent bažnyčioje. Neišvengta ir provokacijų – nešinos plakatais apie aborto liekanas vakcinose, čia pasirodė ir porelė antivakserių. Tikintieji neslėpė pasipiktinimo. Prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nusidriekė eilė. Tačiau ne mišių žmonės čia laukia.

Vienas iš didžiausių atliktų ilgojo COVID-19 tyrimų atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems buvo patvirtintas koronavirusas, jaučia bent vieną simptomą praėjus 3–6 mėnesiams po pasveikimo. Simptomai yra 50 procentų dažnesni koronavirusu persirgusiems žmonėms nei tiems, kurie pasveiksta po rimto gripo.  Nuo pandemijos pradžios buvo skelbiami anekdotiniai pranešimai apie žmones, kurie pasveiko, bet patyrė netikėtai užsitęsusį ligos poveikį.

Praėjusią parą nustatyti 2285 nauji COVID-19 atvejai, dar 25 žmonės nuo šios ligos mirė, sekmadienį praneša Statistikos departamentas. Iš mirusiųjų pilnai paskiepyti buvo penki asmenys.  Praėjusią parą 647 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, pilnai skiepijimosi schemą baigė 502 gyventojai, o 359 pasiskiepijo sustiprinančiąja doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1781 COVID-19 sergantys žmonės – 67 daugiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje.

Austrijoje nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms gali būti taikomi nauji suvaržymai, jei koronaviruso atvejų skaičius šalyje ir toliau augs, vėlai penktadienį pareiškė kancleris Alexander'as Schallenbergas. Tokį pareikšimą vyriausybės vadovas padarė po tą dieną įvykusio susitikimo su žemių lyderiais. Per tą susitikimą buvo svarstomas regionų atsakas į sparčiai prastėjančią epidemiologinę padėtį. „Pandemija dar neatsidūrė galinio vaizdo veidrodėlyje, – sakė A. Schallenbergas.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 21 566 testus patvirtinti 2 932 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 26 anksčiau užsikrėtę žmonės, o bendras pandemijos aukų skaičius šalyje viršijo 3 000, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie rekordiškai daug naujų užsikrėtimo atvejų – 3 133 – ir 25 pacientų mirtį. Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo iki 1 605,9 atvejo 100 tūkst.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 6 274 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo gegužės pradžios, taip pat mirė 75 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 5 706 naujus COVID-19 atvejį ir 59 užsikrėtusių asmenų mirtį.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 993 testus nustatyti 1 643 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 324 naujus COVID-19 atvejus ir penkių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 1 048 žmonės nėra pasiskiepiję arba baigęs vakcinavimo kurso.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 37 678 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 1 075 anksčiau užsikrėtę žmonės, o abu rodikliai yra didžiausi šalyje nuo pandemijos pradžios, rodo šeštadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Nuo praeitos savaitės pabaigos Rusijoje beveik kiekvieną dieną fiksuojami sergamumo ir mirštamumo antirekordai. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 36 339 naujus COVID-19 atvejus ir mirusius 1 036 pacientus.

Koronaviruso pandemijos pradžioje tyrėjai manė, kad rūkantieji yra apsaugoti nuo blogiausių COVID-19 padarinių. Šis „rūkančiojo paradoksas“, iš pradžių aptiktas peržiūrėjus hospitalizuotus pacientus Kinijoje, vėliau buvo aprašytas Italijos ir Prancūzijos tyrimuose. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad tai nėra tiesa, ir tą įrodė Didžiojoje Britanijoje atliktas masinis tyrimas. Rūkantieji buvo hospitalizuoti 80 proc. dažniau nei nerūkantys.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 23 229 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 483 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 23 785 nauji COVID-19 atvejai ir 614 pacientų mirtį. Abu rodikliai tądien buvo didžiausi šalyje nuo pandemijos pradžios.

Praėjusią parą nustatyta 3050 naujų COVID-19 atvejų, mirė 15 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Visi mirusieji, išskyrus penkis žmones, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3712 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, pilnai skiepijimosi schemą baigė 3509 gyventojai, o 4158 pasiskiepijo sustiprinančiąja doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1714 COVID-19 sergantys žmonės – dviem dešimtimis mažiau nei prieš parą, 150 iš jų – reanimacijoje.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus akciją savivaldybėms ir šeimos gydytojams, kai už spartesnį senjorų skiepijimą dalins piniginius prizus, kai kurios savivaldybės tokią idėją jau peikia. Merai aiškina, kad ministerijos užmojai nerealūs ir tokiose „žiurkių lenktynėse“ dalyvauti jie neketina.  Ministras Arūnas Dulkys žada premijas trims savivaldybėms, kurios iki gruodžio pirmos dienos vakcinuos per 90 procentų vyresnių nei 75 metų senjorų.

Lietuvoje ketvirtoji COVID-19 banga netrukus taps didžiausia per visą pandemiją, teigiama naujausiose Vyriausybės paskelbtoje duomenų apžvalgoje. Daugumoje savivaldybių atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičius auga, o mažėja tik keliose Vakarų Lietuvos savivaldybėse, kuriose ir prasidėjo ši banga. Nurodoma, kad vakcinavosi arba persirgo COVID-19 jau virš 72 proc.

Kaune tiriamas galimas vakcinacijos nuo COVID-19 dokumentų klastojimas, penktadienį pranešė LRT. Įtariama, kad į e.sveikatos sistemą galėjo būti suvedami duomenys apie suleistus skiepus, nors žmogus skiepytis neatvykdavo. Pareigūnai turi duomenų, kad taip pažymėjimus apie pasiskiepijimą „Janssen“ vakcina gavo trys asmenys. „Suveikė mūsų vidinės kontrolės sistemos, fiksavome atvejį ir perdavėme pareigūnams“, – LRT sakė Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

COVID-19 pandemija skaudžiausiai smogė vyrų populiacijai Lietuvoje ir JAV – parodė rugsėjo pabaigoje, rodo nauji tyrimai. Be kita ko, mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos yra didžiausias virš 65-erių amžiaus grupėje „Tarptautiniame epidemiologijos žurnale“ (angl. International Journal of Epidemiology) paskelbtas Tarptautinės epidemiologų asociacijos tyrimo išvadose teigiama, kad abiejose šalyse sumažėjo vyrų gyvenimo trukmė. JAV – 2,2, o Lietuvoje – 1,7 metais.

Lietuva yra antra Europos Sąjungoje pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir trečia pagal mirčių rodiklį, rodo naujausi Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Pagal atvejų skaičių Lietuva su 1163 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodikliu yra antra po Latvijos, kurioje jis siekia 1256. Tuo tarpu bendras Europos šalių vidurkis – 190 atvejų. 1 mln.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 21 566 testus patvirtinti 3 133 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 25 anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną irgi buvo skelbta apie rekordiškai daug naujų užsikrėtimo atvejų – 2 935 – ir 23 pacientų mirtį. Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo iki 1539,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nuo pirmadienio, spalio 25 d., koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąraše iš geltonos į raudoną zoną perkeliamos Čekija, Danija ir Kipras. Iš raudonos į geltoną zoną pasislinks Ispanija, bet Fuerteventūros, Tenerifės ir Gran Kanarijos salos liks žalioje zonoje.  Kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Centrinės valdžios skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą, teigia Prezidentūra. Kaip teigiama BNS prezidento Gitano Nausėdos atstovo spaudai Rido Jasiulionio penktadienį atsiųstame komentare, po šalies vadovo liepos viduryje išsakytos kritikos dėl lėtėjančių vakcinavimo tempų, imtasi grasinimo priemonių, supriešinusių žmones.

Kinijos sostinė ketina atlikti COVID-19 testus dešimtims tūkstančių gyventojų, penktadienį Pekino priemiestyje išaiškinus keturis naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Šie atvejai buvo nustatyti, kai dėl naujo susirgimų protrūkio visoje šalyje uždaromos mokyklos ir atšaukiami skrydžiai. Kinija griežtai laikėsi „nulinės tolerancijos“ dėl COVID-19 strategijos. Šalis faktiškai uždarė savo sienas ir taikė ilgus karantinus bei lokalius uždarymus.

Koronavirusas ir toliau plinta ugdymo įstaigose. Dėl epidemiologinės situacijos nuspręsta pailginti moksleivių rudens atostogas, bent dvi mokyklos atostogas paankstino. Dar viena mokykla paskelbė visiškai perėjusi prie nuotolinio ugdymo. Įstaigos direktorius pasakoja, kad mokytis nuotoliniu būdu nuspręsta įvertinus susidariusias aplinkybes – susirgo nemaža dalis moksleivių, mokytojų bei už moksleivių testavimą atsakingas asmuo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vasarą vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Bet ar išties vasara buvo tokia pramiegota? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologais Bernaru Ivanovu ir Vytautu Dumbliausku.