„Ministerija yra gavusi siūlymų dėl minimalaus ploto reikalavimo keitimo vaistinėse, šie siūlymai yra svarstomi, tačiau sprendimai dar nėra priimti“, – BNS antradienį sakė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Pasak jo, šią savaitę numatytas pasitarimas su prekybos įmonių ir vaistinių asociacijų atstovais.
Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse, kuriose gyventojai aptarnaujami be galimybių paso, įsigaliojo papildomas reikalavimas užtikrinti minimalų 30 kv. m. prekybos plotą vienam klientui arba vienu metu aptarnauti tik vieną žmogų.
Formuojasi eilės, žmonės lauke šąla
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė naująją tvarką vadina neprotinga ir tikisi, kad ji netrukus bus pakeista.
„Labai tikiuosi, kad bus tvarka peržiūrėta, nes negalima lyginti vaistinių su kitomis parduotuvėmis. Vaistai yra būtinoji prekė, žmogus negali pasirinkti, ar juos vartoti, ar nevartoti, ar atidėti vartojimą, ar nutraukti“, – teigė ji.
K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, dauguma vaistinių Lietuvoje neviršija 60 kv. m, todėl šiuo metu vienu metu gali priimti tik vieną pacientą, visi kiti turi laukti eilėje lauke.
„Pavyzdžiui, jei turime 59 kvadratų vaistinę, tai į ją gali patekti tik vienas žmogus, nors joje jau yra ir kelios kasos, ir keli vaistininkai ar farmakotechnikai“, – aiškino Vaistinių asociacijos pirmininkė.
„Versti sergančius, turinčius judėjimo negalią žmones stovėti lauke yra neprotinga ir taip daryti nereikėtų“, – pridūrė ji, atkreipdama dėmesį į vis labiau vėstančius orus.
Siūlo taikyti bent perpus mažesnį reikalavimą
Asociacijai nepriklausančio „Camelia“ vaistinių tinklo atstovė Žiedūnė Juškytė sako, kad racionaliausia būtų taikyti perpus mažesnį apribojimą – vienam klientui nustatyti 15 kv. m prekybos ploto.
„Tarkime, jei vaistinė yra 45 kv. metrų ploto, vienu metu dabar galime aptarnauti vieną pacientą, o nustačius 15 kv. metrų plotą – tris. Tai net kelis kartus leistų sumažinti eiles. Tai nėra naujas siūlymas, tokie apribojimai buvo taikomi ir per karantiną“, – aiškino vaistinės atstovė.
Jos teigimu, dabartinė tvarka daugiausiai žalos gali turėti mažuose miesteliuose, kur žmonės į vaistines eina ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasikonsultuoti dėl sveikatos problemų.
„Tai užtrunka, o kiti žmones yra priversti stovėti eilėse lauke. Nuo rugsėjo jaučiame padidėjusį sergamumą peršalimo ligomis, srautai vaistinėse yra dideli, vaistininkai tiesiog nespėja normaliai aptarnauti pacientų“, – aiškino Ž. Juškytė.
Jos teigimu, dėl to kyla rizika, kad laiku negavus vaisto paciento būklė gali pablogėti.
Savo ruožtu K. Nemaniūtė-Gagė pridūrė, kad dėl naujosios tvarkos daliai darbuotojų gali tekti išeiti atostogų, važiuoti dirbti į kitas vaistines, o tai sukeltų papildomų nepatogumų.
