Kėdainių „Ryto“ progimnazijos interneto svetainėje mokyklos bendruomenę ketvirtadienį pasitiko skelbimas, kad nuo penktadienio, spalio 22 d. mokykla pereina į nuotolinį ugdymą.
Kiek vėliau publikuota antra žinutė apie greitųjų testų rezultatus. Nurodoma, kad beveik dešimtadalis iš ketvirtadienį dėl COVID-19 testuotų moksleivių buvo užsikrėtę koronavirusu.
Daugėjant atvejų mokykloje, dalis tėvų nusprendė nebeleisti vaikų
Kėdainių „Ryto“ progimnazijos direktorius Albinas Stankevičius pasakoja, kad sprendimas pereiti prie nuotolinio ugdymo buvo priimtas susidėjus kelioms aplinkybėms.
Pasak A. Stankevičiaus, nuo rugsėjo vidurio mokykloje yra profilaktiškai testuojami moksleiviai, kurių tėvai sutinka, kad jie būtų testuojami. Kiekvieną pirmadienį vidutiniškai 300 moksleivių būna ištiriami.
Paprastai ištyrus moksleivius būdavo iš viso nerandama arba randamas vienas užsikrėtimas. Tačiau pastarąjį pirmadienį tyrimų rezultatai buvo kitokie. Buvo ištirti 387 moksleiviai, paaiškėjo, kad 21 iš jų užsikrėtė koronavirusu.
Visi užsikrėtę moksleiviai buvo išsiųsti namo, buvo pradėti aiškintis užsikrėtusiųjų kontaktai. Sekančią dieną mokykoje buvo atlikti dar 70 koronaviruso testų, spalio 20 d. atlikti dar 20. Direktorius A. Stankevičius teigia, kad tuo metu buvo rasta dar daugiau užsikrėtimo atvejų.
Ketvirtadienį buvo atlikti dar 374 testai, išsiaiškinta apie dar 27 užsikrėtimus.
„Vienoje pradinėje klasėje sėdėjo tik du moksleiviai. Kai pradedame aiškintis, kodėl, tėvai pasako, kad neleis vaiko, nes bijo, kad jis susirgs. Švietimo įstatymas įpareigoja, tėvai privalo užtikrinti lankomumą, bet tėvai savotiškai teisūs. Kai išgirsta, kad yra didžiuliai susirgimų skaičiai, jie neleidžia vaiko į mokyklą“, – tv3.lt pasakoja A. Stankevičius.
Pasak direktoriaus, užsikrėtimai fiksuojami didelėje dalyje klasių. Su didžiausiu klasės židiniu siejami septyni užsikrėtimai. Ši klasė dar anksčiau mokėsi nuotoliniu būdu.
Susirgo 10 mokytojų, vienas reanimacijoje
Kita priežastis, kodėl nuspręsta pereiti prie nuotolinio ugdymo buvo tai, kad ėmė sirgti ir mokyklos darbuotojai. Pasak A. Stankevičiaus, COVID-19 užsikrėtė 10 mokytojų. Šeši iš jų yra pradinių klasių mokytojai.
„Pradinukams, kaip žinia, kaukės yra neprivalomos. Iš tų šešių viena mokytoja jau gera savaitė neišsikapsto iš reanimacijos. Kasdien skambiname, teiraujamės, turime kontaktą“, – pasakoja A. Stankevičius.
Sergantys mokytojai, direktoriaus teigimu, yra vienas svarbiausių argumentų, kodėl buvo nuspręsta pereiti prie nuotolinio ugdymo.
„Kai neliks mokytojų, tai jokio ugdymo neliks. Nei nuotolinio, nei hibridinio, nei kontaktinio“, – sako A. Stankevičius.
Dar viena priežastis, pastūmėjusi link nuotolinio ugdymo – susirgo „Ryto“ progimnazijoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specilialistė. Pasak direktoriaus, jai teko didžiulis krūvis dirbant mokykloje pandemijos sąlygomis.
„Vakar mokykloje sveikatos priežiūros specialisto nebuvo. Kaip vyksta testavimas? 374 testai. Geranoriškai pagalbos mokiniams specialistai, konkrečiai, du socialiniai pedagogai, logopedas, spec. pedagogas ir psichologas velkasi chalatus, dedasi kaukes ir eina. Jie moka tą dalyką daryti ir eina per klases, tiesioginio darbo jie dirbti negali.
Antrą valandą jie visi buvo išsunkti ir sakė: ačiū Dievui, kad pereiname į nuotolinį. Tai yra nepakeliamas krūvis. Nustačius susirgimus dar reikia paskui viską suvesti į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) sistemą, o ten prieiti bet kas negali, valytoja, direktorius ar kitas darbuotojas.
Ten yra slaptažodžiai, prisijungimai, duomenų bazės, duomenų apsauga, programos. O visuomenės sveikatos biuras sako, kad kito darbuotojo duoti negali. Mes savo ruožtu sakome, kad už visuomenės sveikatos biurą ir NVSC taip pat dirbti negalime“, – komentuoja A. Stankevičius.
Nesupranta neatsakingų tėvų
Kėdainių „Ryto“ progimnazijos vadovas sako, kad sprendžiant susidariusią situaciją ne ką mažiau svarbus yra ir tėvų sąmoningumas bei įsitraukimas.
Pasak direktoriaus, pasitaiko atvejų, kai tėvai, žinodami, kad vienas iš namiškių serga, vis tiek leidžia vaikus į mokyklą.
„Mokinės testo rezultatas teigiamas, mokinė iš karto izoliuojama, mes išsikviečiame motiną, kad išsivestų vaiką namo. Motina ateina ir sako – taip ir žinojau. Vakar tėveliui nustatytas susirgimas, mes taip ir žinojome, kad ir mergaitė susirgs. Va toks lietuvių požiūris“, – sako A. Stankevičius.
Tikėtina, kad atvejų yra ir daugiau, mat testuojami mokykloje sutiko apie pusė moksleivių. Kitų tėvai vaikų testavimui leidimo nedavė.
„Tėvai nori eiti į darbą, vaikams susirgimai dažniausiai būna besimptomiai, jie vaikšto, platina ligą ir, prašau, mokytojai krenta. Šeši pradinėse dirbantys mokytojai iškrito, vienas reanimacijoje. Mokytojų amžiaus vidurkis apie 55 m.
Nors absoliuti dauguma yra skiepyti, ir skiepytas žmogus iškrenta iš rikiuotės“, – teigia A. Stankevičius.
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje su savivaldybe buvo nuspręsta mokyklos ugdymo procesą perkelti į nuotolį. Ugdymas nuotoliniu būdu organizuojama nuo spalio 22 d. iki lapkričio 2 d. Tuomet moksleivių nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 9 d. laukia atostogos, o po jų moksleiviai turėtų vėl grįžti į klases ir nuo lapkričio 10 d. vėl mokytis kontaktiniu būdu.
Pailgino atostogas
Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) apsisprendė dviem dienom pratęsti moksleivių rudens atostogas po Vėlinių. Ministrės teigimu, papildomas laikas galėtų padėti išvengti rizikos moksleiviams užsikrėsti koronavirusu.
„Mes siūlome pratęsti mokinių rudens atostogas dviem dienom. Tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam COVID-19 laikotarpiui – 7 dienoms“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė. Galutinis sprendimas bus įtvirtintas kitą savaitę. Moksleivių rudens atostogos turėtų prasidėti lapkričio 3-iąją ir trukti iki lapkričio 8-osios.
„Po diskusijų su ekspertais, bendruomene, Sveikatos apsaugos ministerija, apsisprendėm dviem dienom pratęsti moksleivių atostogas. Kodėl dviem dienom, todėl, kad, kaip žinome, artėja Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Tomis dienomis paprastai būna daug judėjimo, šeimos suvažiuoja. Mes raginame laikytis žmones atstumą, kuo mažiau lankytis vienas pas kitą.
Tačiau kaip tik po švenčių septynios dienos, kuomet ir yra inkubacinis COVID-19 laikotarpis, mes nusprendėme, jog tuo metu būtų geriau vaikams pabūti namuose, pratęsti atostogas ir ateitį į mokyklą po trumpo atokvėpio, galimai išvengus viruso užkrato“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė J. Šiugždinienė.
Statistikos departamento penktadienio duomenimis, šalies ugdymo įstaigose fiksuojami 1 056 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, 753 iš jų yra ugdymo įstaigose.
Užsikrėtimų kreivė nesmunka
Praėjusią parą nustatyti 2939 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Visi mirusieji, išskyrus tris žmones, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 3072 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, pilnai skiepijimosi schemą baigė 3061 gyventojas, o 4021 pasiskiepijo sustiprinančiąja doze.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1735 COVID-19 sergantys žmonės – keturiomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 148 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 16 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1246,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 13,4 procentų.
Kėdainių rajono savivaldybėje situacija taip pat išlieka įtempta. Čia per pastarąją parą nustatyti 76 nauji atvejai, savaitinis naujų atvejų pokytis čia siekia 69,8 proc.
100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites čia tenka 1 135 nauji atvejai.
