Skelbiama, kad pirmasis šios atmainos atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas liepos 20 dieną. Genetikas Lukas Žemaitis, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), lrytas.lt sakė, kad dar nėra aišku, kaip ši atmaina plinta, bet vargu ar yra užkrečiamesnė.
Anot jo, viruso mutacijų augimo greitis gali padidėti nuo 7 iki 15 procentų. Tačiau L. Žemaitis patikino, kad „delta plius“ atmaina nėra tiek stipriai užkrečiamesnė, nei jos pirmtakas.
Kelios atsiradimo versijos
Kaip portalui tv3.lt yra pasakojęs Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariu, genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas, šiuo metu vadinamųjų delta palikuonių linijų pasaulyje yra apibrėžta 47.
„Bet vėlgi tai grynai dėl to, kad mokslininkai atlieka sekoskaitą, žiūri, kokie variantai cirkuliuoja, kuriose šalyse. Daugiausia tų palikuonių linijų pavadinimai suteikti ne tam, kad kažką perspėtų, bet kad būtų galima lengviau susišnekėti su kitais mokslininkais.
Ir taip atsitiko, kad gal prieš porą savaičių Jungtinėje Karalystėje buvo pradėta kalbėti apie AY.4.2 liniją, tai yra viena iš deltos palikuonių. Ji turi tris mutacijas, dvi iš jų yra spyglio baltyme. Jos anksčiau nėra matytos ir nėra labai gerai charakterizuotas jų poveikis viruso elgsenai.
Taigi buvo pastebėta, kad per praėjusias keletą savaičių COVID-19 atvejų proporcija, kuri yra sukelta būtent AY.4.2 po truputį didėja. Ji nedidėja labai greitai, tas didėjimas gali būti siejamas su apie 10–17 proc. padidėjusiu perdavimo efektyvumu, bet vienas dalykas, kuris lieka neaiškus dėl AY.4.2, tai ar tas padidėjęs perdavimo pranašumas yra susijęs su kažkokiais epidemiologiniais veiksniais, kur galbūt tiesiog atsisuko į kokią nors bendruomenę, kuri aktyviau kontaktuoja viena su kitais. Tas galėtų paaiškinti didėjančią atvejų proporciją.
Kitas dalykas, tas galėtų būti paprasčiausias antigeniškas pakitimas, t. y. kaip virusas atrodo žmonių imunitetui, kurie yra persirgę kitomis atmainomis. Trečias dalykas, ko mažiausiai norėtųsi, tai galėtų būti natūralus perdavimo pranašumas, kurį matėme su alfa ir delta variantais, kai tiesiog žmogaus viduje, jo organizme, būtent dėl viruso savybių, paprasčiausiai prisidaugina daug viruso ir dėl to žmonės tampa užkrečiami, sunkėja ligos eiga ir panašiai“, – interviu aiškino jis.
Gali būti labiau pavojinga?
Paklaustas, šie delta atmainos „palikuonys“, pradėję plisti plačiau, gali būti pavojingi, G. Dudas teigė, kad pakankamai imunizuotai visuomenei tokios atmainos nėra tokios baisios:
„Yra vienas dalykas, kurio nereikėtų pamiršti kalbant apskritai apie bet kokius variantus, kurie gali pasirodyti. Naujų atmainų atsiradimas populiacijose, kurios jau yra imunizuotos, paprasčiausiai nėra tokios baisios. Taip, skiepų efektyvumas gali būti kiek sumažėjęs, bet apsauga bus. Lygiai taip pat ir su persirgusiais.
Bet labai akivaizdžiai matome, kad net su skiepais, kurie realiai yra apie dviejų metų senumo, net su delta atmaina, kuri yra ženkliai antigeniškai pakitusi, ta apsauga egzistuoja. Ir net deltos palikuonims toliau keičiantis antigeniškai greičiausiai skiepyti žmonės ir toliau bus apsaugoti nuo rimtesnių komplikacijų.“
Praėjusią parą nustatyti 3303 nauji COVID–19 atvejai, mirė 26 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
