Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. M. Strioga, šiuo metu tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras yra pateikęs rekomendacijas skiepytis tiems vaikams, kuriems galima tą daryti pagal amžiaus grupes.
„Bet čia vėl kaip pažiūrėsime. Taip, vaikai gali susirgti COVID-19, gali ir sunkiai sirgti, retais atvejais tai gali baigtis ir mirtimi. Bet jei santykinai vertinsime ligos pavojingumą vyresniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų ir sveikiems vaikams, tai, savaime aišku, tikimybė, kad vaikas sirgs, yra dešimtimis kartų mažesnė“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo specialistas.
Argumentai, kodėl vaikus rekomenduoja vakcinuoti
Jis priminė, kad šiuo metu didžiausia problema ir krūvis sveikatos apsaugai vis tik tenka ne dėl vaikų sergamumo, o vyresnio amžiaus pacientų.
„Taigi prioritetas vakcinacijai turėtų būti būtent ši grupė. Tad jeigu mes dabar skatiname ar rekomenduojame skiepyti vaikus, tokiu būdu mes tikimės netiesiogiai prisidėti, kad jie galimai neužkrėstų tų didesnės rizikos žmonių, ženkliai sumažinti užsikrėtimo tikimybę.
Kitas argumentas – tokiu būdu mes norime užkardyti ir sustabdyti viruso plitimą visuomenėje. Jei virusas infekuoja žmogų, jis gali kisti, ir taip atsiranda galimybė susidaryti naujoms atmainoms. Nereikia pamiršti, kad vaikai sudaro 10–20 proc. mūsų populiacijos“, – kalbėjo M. Strioga.
Geriau įgyti imunitetą natūraliu būdu?
Kartu onkoimunologas įvardijo kitą koncepciją, kad vaikams ne tiek pavojinga būtų imunizaciją įgyti persergant natūraliu būdu.
„Ir tas imunitetas jiems susidarys. Ir čia ant svarstyklių padėti, kokie argumentai yra tvirtesni, sudėtinga. Nes taip, vaikams tai dažniausiai nėra pavojingas dalykas, kuris ženkliai sutrikdytų sveikatą, ypač kad baigtųsi mirtimi. Taigi jei jie užsikrės, didžiąja dalimi persirgs kaip perserga vadinamomis vaikiškomis infekcijomis“, – sakė jis.
Nors vienareikšmio atsakymo, ar reikia skubėti skiepyti vaikus, nėra, vertindamas dabartinę pandemijos situaciją M. Strioga sakė randantis argumentų, kad dabar reikia imunizuoti ir vaikus.
„Dabartiniame pandemijos kontekste, kai norime turėti kuo didesnę imunizuotą populiacijos dalį, (...) manau ne tik aš, bet ir PSO, kad vis tik svarstyklės nusvertų, kad vaikai nėra ta populiacija, kurią reikėtų atsisakyti vakcinuoti ar tai laikyti visiškai betiksliu dalyku“, – dėstė NVI onkoimunologas.
Siūlo įvertinti rizikas berniukams
Tačiau kartu M. Strioga pažymėjo, kad nusprendus vakcinuoti vaiką reikėtų įvertinti galima rizikas, ypač jei kalbama apie paauglius vaikinus ar berniukus.
„Jiems yra leidžiamos dvi vakcinos – „Pfizer“ ir „Moderna“, bet žinant, kad „Moderna“ vakcinoje yra labai didelė veikliosios medžiagos koncentracija – net 100 µg, kai „Pfizer“ vakcinoje – tik 30 µg, tai aš bent vaikinams rekomenduočiau skiepytis „Pfizer“ vakcina. Kai kuriose valstybėse – Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje – net yra skiriama viena skiepo dozė“, – pastebėjo jis.
„Jaunuoliams rekomenduotina „Pfizer“ vakcina ir po vakcinos bent savaitę reikėtų vengti didesnio fizinio krūvio.“
Onkoimunologas pažymėjo, kad jaunuolių imuninė sistema į skiepą sureaguoja labai audringai, susidaro ypač dideli antikūnų titrai, lyginant su tais kurie yra 19–26 m.
„Taigi tokiu atveju jaunuoliams rekomenduotina „Pfizer“ vakcina ir po vakcinos bent savaitę reikėtų vengti didesnio fizinio krūvio, kad širdis nebūtų stipriai įdarbinta. Nes yra žinomi mechanizmai, kodėl tas šalutinis poveikis gali būti“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad tarp galimų ne dažnai pasitaikančių šalutinių COVID-19 skiepų reakcijų fiksuotas ir miokarditas (širdies raumens uždegimas) ar perikarditas. Jie dažniau pasitaikė jauniems vyrams. Kaip spalio pradžioje pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), per paskutinį ketvirtį sulaukta 5 pranešimų apie miokardito (ar ir kartu su perikarditu) atvejus.
Daliai vaikų primygtinai siūlo vakcinuotis
Kaip apibendrindamas konstatavo M. Strioga, jei tėvai su vaikais nusprendžia, kad prisiima tam tikras galimas rizikas norėdami įnešti savo indėlį į bendrą pandemijos valdymą, jie turėtų apsvarstyti vakcinacijos galimybę.
„Ir, tiesą sakant, kiek savanaudiškai čia elgiasi tie senjorai, kure nesiskiepija. Nes dėl jų tarsi kažkokio užsispyrimo turime stumti į vakcinaciją tą populiacijos dalį, kuriai gal tai nėra pirmutinis poreikis“, – pridūrė onkoimunologas.
Kartu jis priminė, kad mažiau diskusijų dėl vakcinavimo kyla kalbant apie rizikos grupėje esančių vaikų ar paauglių skiepijimą.
„Yra vaikų su rizikos veiksniais – nutukusių, sirgusių onkologinėmis ligomis, sergančių įgimtomis širdies ligomis, bronchine astma ir kt.
Tai kai tik bus galima pagal amžiaus grupę tuos vaikus, kurie turi padidintą riziką sirgti sunkesne ligos forma, turėti komplikacijų ir liekamųjų reiškinių, reikėtų vakcinuoti“, – patarė M. Strioga.
JAV ekspertai rekomendavo skiepyti 5–11 metų vaikus
JAV vyriausybės patarėjų medicinos komisija praėjusią savaitę nubalsavo už siūlymą rekomenduoti suteikti leidimą „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso skiepyti 5–11 metų amžiaus vaikus.
Nepriklausomi ekspertai padarė išvadą, kad žinoma nauda – ne tik tiesiogiai vaikų sveikatai, bet ir baigiant mokyklų darbo bei kitus apribojimus – nusveria žinomą riziką.
Po ištisos dienos prezentacijų ir debatų siūlymas priimtas 17 ekspertų balsavus „už“ ir vienam susilaikius.
Maisto ir vaistų administracija (FDA), kuri sušaukė antradienio susitikimą, turėtų greitai oficialiai uždegti žalią šviesą galimybei vakcinuoti šios amžiaus grupės žmones. Pasiskiepyti galėtų dar 28 mln. amerikiečių.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę sakė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios nuo kito mėnesio vakcinuoti nuo koronaviruso 5–11 metų vaikus, kai tik sveikatos ekspertai paskelbs galutinę rekomendaciją.
„Man gana aišku, kad nauda nusveria riziką, kai girdžiu apie vaikus, kurie guldomi į intensyviosios terapijos skyrių, kuriems po užsikrėtimo COVID-19 lieka ilgalaikių pasekmių, ir vaikus, kurie miršta“, – sakė Amanda Cohniš Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC), kuri balsavo „už“.
„Niekada nebūna, kad žinai viską – klausimas, kada žinai pakankamai“, – sakė Filadelfijos vaikų ligoninės pediatras Paulas Offitas, kuris taip pat balsavo „už“, bet svarstė, kad laikui bėgant bus prieinami išsamesni duomenys dėl saugumo.
Jis pridūrė, kad daugelis vaikų, kuriems iškilusi didelė rizika, vakcinacija turėtų būti naudinga ir kad teorinė miokardito, labiausiai nerimą keliančio šalutinio poveikio, rizika tikriausiai būtų labai maža, atsižvelgiant į sumažintą preparato dozę.
JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ anksčiau šį mėnesį pranešė oficialiai paprašiusi suteikti leidimą ekstremaliomis sąlygomis naudoti jos vakciną nuo koronaviruso 5–11 metų vaikams skiepyti.
Klinikinio tyrimo metu 5–11 metų amžiaus vaikai buvo skiepijami pagal 10 mikrogramų dviejų dozių schemą, o vyresnio amžiaus asmenims buvo skiriama 30 mikrogramų. Laiko intervalas tarp skiepo dozių buvo 21 diena.
Kai kurie nepritarė plataus masto vakcinacijai
Visgi keli ekspertai pabrėžė, kad nepritars plataus masto vakcinacijai mokyklose, o skiepijimas, pasak jų, turėtų likti asmeninis šeimų sprendimas.
Anksčiau vyriausiasis FDA vakcinų mokslininkas Peteris Marksas sakė, kad mažesni vaikai „toli gražu nėra apsaugoti nuo COVID-19 žalos“.
Jis pridūrė, kad šioje grupėje buvo 1,9 mln. užsikrėtusiųjų, 8,3 tūkst. vaikų teko hospitalizuoti, iš kurių maždaug trečdaliui reikėjo intensyvios terapijos, taip pat užregistruota apie 100 mirčių.
Rugpjūčio mėnesį FDA galutinai patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo koronaviruso 16 metų ir vyresniems žmonėms skiepyti, o gegužę suteiktas leidimas ekstremaliomis sąlygomis naudoti šią vakciną 12–15 metų vaikams skiepyti
