Komentarai ir analizė

 

Politikų, visuomenininkų, verslininkų ir ekspertų įžvalgos, komentarai, analizė ir naudingi patarimai įvairiomis visuomenei aktualiomis temomis.

Justina Zamauskė. „Lašas po lašo“ – kaip memų lavina socialiniuose tinkluose padėjo persverti rinkimų rezultatą?

„Visada tikėjau stebuklais“, – tokiais žodžiais savo rinkėjams dėkojo ką tik rinkimus laimėjusios partijos lyderis Skottas Morrisonas. Liberalų partijos pergalė 2019 metų Australijos nacionaliniuose rinkimuose tikrai panaši į stebuklą – Leiboristų triumfą rinkėjų apklausos prognozavo ištisus dvejus metus, jokių staigmenų nesitikėjo ir apžvalgininkai.

Gabrielius Landsbergis. O kas, jei

Lietuvos saugumo koncepcija sukurta ir remiasi kelių iki šiol iš esmės nepajudintų tikėjimų pagrindu. Pirmasis, kad tarptautine teise grįsta tvarka neturėtų būti sugriauta. Keletą kartų šis tikėjimas jau buvo išmėgintas – Rusijos karas prieš Sakartvelą 2008-aisiais ir prieš Ukrainą 2014-aisiais uždavė klausimą, ar tikrai, tačiau nesupurtytas. Antras tikėjimas, kad teise grįsta tvarka, jei pažeidžiama, bus ginama.

Mentorius Gintautas Strolys. Pradžioje buvo Žodis

Kas yra žodis? Klausimas paprastas, bet ar tikrai? Apie tai šįkart ir pakalbėsiu, nes žodžiai mus lydėjo, lydi ir visada lydės. Tema svarbi ir dėl to, kad žmonės nesusikalba, nors kalba ta pačia kalba, o blogiausia – nesusikalba net patys su savimi. Kadangi tema itin plati, parašysiu apie tai ir vėlesniuose tekstuose.

Artūras Anužis. Gabrieliaus Landsbergio praregėjimas ir žiogeliai muzikantai

Visi turbūt pamename Ezopo pasakėčią apie skruzdėlę ir žiogelį. Kai šis užuot kaip skruzdėlė ruošęs maisto atsargas žiemai muzikavo ir muzikavo visą vasarą. Skruzdėlė pažiūrėdavo į žiogą ir palinguodavo galvą: – Dirbti reikia, o ne linksmintis. Aš ruošiu maisto atsargas žiemai. – Dar ko! – nusijuokdavo žiogas. – Sek mano pavyzdžiu. Aš groju, dainuoju ir taip leidžiu laiką. – Na, na! – sumurmėdavo skruzdėlė ir pasiėmusi nešulius nueidavo savo keliu.

Lucasas: Kallas atitinka visus kriterijus vadovauti NATO, bet sėkmės tai negarantuoja

„Ieškome patyrusio politiko vadovauti sėkmingiausiam istorijoje kariniam aljansui. Kreipkitės adresu Leopoldo III-iojo bulvaras, B-1110 Harenas, Briuselis, Belgija. NATO – lygių galimybių darbdavys, nors kai kurios šalys lygesnės už kitas.“ Šis darbo skelbimas gali būti išgalvotas (nemaža dalimi todėl, kad paskutinis punktas yra teisingas). Tačiau konkursas dėl kito NATO generalinio sekretoriaus jau vyksta.

Dainius Diponas. „Tragedija, o ne logotipas“ – didžiulio atgarsio sulaukę prekės ženklo pakitimai

Vizualinio identiteto pokytis yra svarbus ir atsakingas žingsnis. Kintanti konkurencinė aplinka, noras atnaujinti įvaizdį arba įmonės reputacijos problemos yra dažnos priežastys, dėl kurių logotipo keitimas tampa neišvengiamas. Vis dėlto, būtina turėti omenyje, kad atliktas netinkamai, jis gali pakišti koją net dideliems ir stipriems prekės ženklams, sukelti klientų nepasitikėjimą ar net pyktį, prekės ženklas gali prarasti savo atpažįstamumą.

Mentorius Gintautas Strolys. Ar mokate „parduoti“ savo verslą socialiniuose tinkluose?

Ar Jūs – socialinių tinklų dinozauras? Pasaulis jau pasikeitė negrįžtamai. Dabar už vieną eilutę teksto – tūkstančiai eurų. Sutiksite su tuo ar ne, tokia šiandienos realybė socialiniuose tinkluose. Dauguma žmonių „persikraustė“ į socialinius tinklus, ten ieško ne tik draugų, bet ir prekių, paslaugų. Stebint jų pasirinkimus yra akivaizdu, kad turėti vien elektroninę parduotuvę ar „pliką“ veiklos puslapį = neturėti nieko.

Viktorija Kašalynaitė. Savarankiškas darbas vietoje samdomo – kaip susikurti daugiau džiaugsmo, nei nusivylimo?

Savarankiškas darbas yra tarsi galingas magnetas – traukia vis daugiau šalies gyventojų. Prieš keletą mėnesių VMI skaičiavo, kad individualios veiklos vykdytojų nors vienai dienai šalyje buvo daugiau nei 200 tūkst., o tai yra maždaug 7-8 proc. visos šalies gyventojų. Žmonės nusprendžia išeiti iš samdomo darbo ir pradėti dirbti savarankiškai, kadangi nori turėti laisvę planuoti savo laiką savarankiškai ir išreikšti savo idėjas nepriklausomai nuo darbdavio pozicijos.

Aurelijus Veryga. Sveikatos „reformos“ paskatos – tik paklusniesiems

Jau nebekartosiu ne vieną kartą minėtų argumentų, kodėl dabartinės sveikatos centrų steigimo „reforma“ yra grįžimas į sovietmetį ir kokias rizikas tai kelia šeimos medicinai bei kokią lėšų švaistymo riziką užprogramuoja. Šį kartą apie kitus aspektus.  Pirmiausia, kad suprastume problemą, turime sutarti, kad visi Lietuvoje gyvenantys pacientai turi tas pačias Konstitucijos jiems garantuojamas teises į sveikatos priežiūrą.

Naglis Šulija. Saturno padėtis rodo, kad Ukrainos kančių pabaiga – netoli

Vienu taikliu raketos smūgiu į šipulius sumaltas karinis rusų aerouostas Berdianske atrodo labai įspūdingai, bet kol kas nepanašu, kad tai pakeistų kažką iš esmės. Ukraina įstrigo. Maža to, dar ir su visa virtine politinių draugų sugebėjo susipykti. Kaip sakoma, kai nesiseka, tai nesiseka. Kodėl nesiseka, kodėl toks kliūčių ruožas, paaiškinimas yra, bet pirma reikia pasakyti porą žodžių apie vieną šiuolaikinės Ukrainos respublikos horoskopą.

„Meta Ads“ ekspertė Agnė Šmigelskė: kaip sukurti efektyvią juodojo penktadienio reklaminę kampaniją?

Artėja viena didžiausių marketingo „švenčių“ – juodasis penktadienis. Dažnas socialinių tinklų vartotojas ir taip yra pavargęs nuo kasdien matomų reklamų. Vis dėlto, artėjant šiai dienai, potencialūs klientai bus dar intensyviau viliojami įvairiausiais pasiūlymais.

Mentorius Gintautas Strolys. Jūsų didžiausias „heiteris“ – auka iš jūsų aplinkos

Šiandien, kai vieni kitų gyvenimus matome net asmeniškai nebendraudami, įsigyti ,,heiterių“ (angl. hate – žmogus, kuris tavęs nemėgsta ir kritikuoja) yra lengviau nei lengva. Įžeidinėjimų ir ,,šmaikščių pašaipų“ kasdienybėje kiekis yra toks milžiniškas, kad puolamiems jau trūko kantrybė.

Jūratė Cvilikienė. Kalbėkime su vaikais apie pinigus, kol jie dar mūsų klauso. Kodėl tai taip svarbu?

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Lucasas: stebėkite Estiją ir Taivaną

Ką gali nuveikti milijoną gyventojų turinti šalis, kad sukeltų baimę priešams, sujaudintų sąjungininkų širdis, sustiprintų transatlantinį aljansą ir parodytų drąsą bei vaizduotę? Atsakymas į šį klausimą bus pateiktas trečiadienį Taline vyksiančiame seminare, kurį rengia Tarptautinis gynybos studijų centras, pagrindinė Estijos analitinė grupė.

Jūra Smilgaitė. Kada Lietuva ras lėšų sumokėti už savo žmonių gyvybes?

Šiandien būdų išgydyti sunkias ligas – daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau ne visas gyvybes gelbstintis gydymas yra kompensuojamas Lietuvoje. Nors pagal sveikatos apsaugos sektoriuje vienam žmogui skiriamas lėšas lenkiame Latviją, Estiją ir Lenkiją, pagal inovatyvių vaistų prieinamumo rodiklius esame Europos sąrašo dugne. Sprendimai, kaip iš ten pakilti – gerai žinomi ir veikiantys kitose valstybėse.

Eglė Dovbyšienė. Kodėl pinigai Lietuvoje – nevyriška pokalbių tema?

Iki šiol gajus stereotipas, kad moterys vidutiniškai per dieną pasako daugiau žodžių negu vyrai. Jeigu tai būtų tiesa, tai galėtų paaiškinti, kodėl vyrų, kurie su vaikais niekada nesikalba apie pinigus, yra tris kartus daugiau negu moterų. Tačiau JAV mokslininkai, dar prieš dešimtmetį ištyrę kasdienius žmonių kalbėjimo įpročius, nustatė, kad vyrų ir moterų žodžių srautai tokie pat.

Justina Bagdanavičiūtė. Kada nustosime minėti Tarptautinę taupymo dieną?

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja. Galėtume sakyti, kad oficialiai taupymo diena kaip simbolis nustos būti reikalingas tuomet, kai nepajudinamą taupymo įgūdį bei santaupų turės visi be išimties gyventojai.

Robertas Dargis. Kas bendro tarp skaidrių viešųjų finansų ir piliečių noro mokėti mokesčius?

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Greta Ilekytė. Ar Lietuvos ekonomika jau atlaikė visus išbandymus?

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Marius Dubnikovas. Ar lietuviai toliau Lenkijoje pirks degalus, rūkalus ir alkoholį?

Lenkija toliau konkuruoja su Lietuva įvairių prekių kainomis. Tradiciškai kalbame apie maisto prekes, kurioms taikomas lengvatinis PVM, statybines medžiagas, bet vis dažniau atsiranda ir akcizinės prekės. Degalai, alkoholis ir netgi tabako gaminiai iš Lenkijos jau pasiekia mūsų rinką. Tai nėra kontrabanda, tačiau prekių judėjimas pastebimas ir tas srautas konkuruoja su vietos rinkoje pagamintomis prekėmis. Akcizinių prekių judėjimas yra patrauklus tuo, kad jos yra stipriai apmokestintos.

Lucasas: Izraelyje aidinčios sirenos atkreipia dėmesį, kad nusiraminti pavojinga

„Hamas“ teroristinis išpuolis prieš Izraelį ir neišvengiamas bei kruvinas atsakas į jį – tai pasaulį keičianti katastrofa, kurios padariniai toli peržengia Artimųjų Rytų ribas. Be fizinių ir žmogiškųjų aukų Izraelyje ir Gazos Ruože, nukentėjo ir Vakarų žvalgybos, ginklų sistemų, atgrasymo priemonių ir aljansų reputacija.

Andrius Mazuronis: nekilnojamojo turto mokestis – „valdžios impotencijos požymis“

Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Per šią kadenciją bent keturis kartus buvome liudininkais, kaip valdantieji nori patuštinti Lietuvos žmonių kišenes.

Socialinių tinklų ekspertė, dr. Justina Zamauskė – apie „Instagram“ ir „Tik Tok“ platformų skirtumus, bei kurį iš jų rinktis

Socialiniai tinklai šiandien leidžia mums bendrauti, mokytis, pramogauti ir net užsidirbti pinigų. Kiekviena platforma turi savo paskirtį, o dėl skirtingų galimybių jos patrauklios skirtingoms auditorijoms. Tačiau kai kurios jų, tokios kaip „TikTok“ ir „Instagram“, populiarios dėl tų pačių priežasčių – jų įtraukiančio vizualaus turinio.

Nerijus Mačiulis: mažesnės palūkanų normos – jau horizonte

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas. Euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 4,3 proc., o daugelis veiksnių rodo, kad ji ir toliau mažės ir netrukus pasieks ECB tikslą – 2 proc. kartelę. Svarbu ir tai, kad infliacija kai kuriose euro zonos šalyse jau priartėjo prie nulio ar net yra neigiama.

Kubilius – apie „galvos skausmą“ Nausėdai per rinkimus: „Net į antrą turą jam patekti gali būti sudėtinga“

Gitanui Nausėdai artėjantys prezidento rinkimai bus „žymiai sunkesni, nei 2019 metų rinkimai“, įsitikinęs europarlamentaras Andrius Kubilius. Tam jis mato kelias priežastis. Politikas taip pat įvertino ir premjerės Ingridos Šimonytės galimybės, kuri, pasak jo, G. Nausėdai gali būti „papildomu galvos skausmu“. Apie tai jis rašo feisbuke: AR NAUSĖDA TIKRAI DALYVAUS RINKIMUOSE? Gerai, kad Ingrida apsisprendė dalyvauti Prezidento rinkimuose.

Grafinio dizaino specialistas Dainius Diponas – apie šios srities elementų ir emocinio intelekto svarbą skaitmeninėje rinkodaroje

Šiandien skaitmeniniais sprendimais prisotintame pasaulyje vien matomumo nepakanka. Siekiant didesnio auditorijos įsitraukimo prekės ženklas turi atspindėti auditorijos emocijas. Todėl verslas, norėdamas padidinti savo žinomumą, turi suprasti ryšio tarp grafinio dizaino, auditorijos emocijų ir dirbtinio intelekto pritaikymo svarbą. Holistinis požiūris gali suteikti lemiamą pranašumą.

Mantas Dzikas. Kokie objektai gali paauginti statybų rinką artimiausiu metu?

Nuolat besikeičiančioje statybų pramonės aplinkoje svarbiausia – atsparumas. Nepaisant grėsmingų prognozių, statistika rodo, kad sektorius atlaiko audras. O žvelgiant į ateitį yra priežasčių racionalų optimizmą išlaikyti – statybų rinkoje stabiliai daugėja darbų, susijusių su trimis Lietuvai svarbiais sektoriais. Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant, statybų rinka įgavo antrą kvėpavimą dėl tektoninių pokyčių gynybos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse.

Marius Dubnikovas. Kelių finansavimo kryžkelė

Kryžkelė asocijuojasi su pasirinkimu. Kryžkelėje galima sutikti žmonių, kurie parodys kelią arba paklaidins. Šiandien Lietuvos keliai yra kryžkelėje, nes reikia apsispręsti, ar mes investuosime ir išlaikysime patrauklų tinklą, ar jį naikinsime toliau. Finansavimo trūkumas lemia, kad šiandien grįždamas iš Latvijos ar Lenkijos suvoki, kad keliai yra prastesni. Tai jaučiasi stipriausiai arteriniuose keliuose, kur kokybė turėtų būti užtikrinta.

Greta ILekytė. Kodėl infliacija nebėra didžiausia Lietuvos problema?

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus.

Edwardas Lucasas. terminas „Rytų Europa“ yra pasenęs ir klaidinantis

Nuo to, kaip įvardijame vietas, priklauso, kaip apie jas mąstome. Todėl visada prieštaravau terminui „Rytų Europa“, kuris kadaise buvo patogus sutrumpintas apibrėžimas, reiškiantis komunizmo pavergtas šalis. Tiesiogine reikšme jis niekada neturėjo prasmės. Praha yra į Vakarus nuo Vienos. Helsinkis ir Atėnai yra geografiniuose žemyno Rytuose, bet ne „Rytų Europoje“. Rusijos milžiniškas masyvas nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos visiškai iškrenta iš šios kategorijos.

Vytautas Bruveris. Antisemitizmas – jau ir didžiosios politikos dalis. Palaiminta Seime

Ar Lietuvos visuomenėje labai paplitęs antisemitizmas? Ar galima sakyti, kad ši visuomenė žymia dalimi yra antisemitinė? Šiuos ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius klausimus ir vėl itin užaštrino antisemitinių pareiškimų kampaniją vystantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, jam Seime inicijuojamas apkaltos procesas ir jo planai kurti naują partiją bei dalyvauti prezidento rinkimuose. Aiškesnių, sistemiškesnių sociologinių duomenų, leidžiančių atsakyti į šiuos bendruosius klausimus, nėra.

Edgaras Savickas. Gyvenimo įgūdžių programa ne tik vaikams, bet ir suaugusiems

Šiemet mokyklose atsiradus Gyvenimo įgūdžių pamokoms, viešojoje erdvėje daugiausiai dėmesio sulaukė jose numatytas lytiškumo ugdymas. Tačiau ši tema sudaro tik nedidelę visos programos dalį, o skambus „Gyvenimo įgūdžių“ pavadinimas gali ir suklaidinti. Pavyzdžiui, tokių kasdieniame gyvenime tikrai praverčiančių dalykų kaip finansinis ir informacinis raštingumas joje nėra.

„Meta Ads“ ekspertė Agnė Šmigelskė: tvarkinga „Meta Business Manager“ paskyra – gera apsauga nuo kibernetinių atakų

„Meta Business Manager“ (anksčiau vadintas „Facebook Business Manager“) yra verslų, besireklamuojančių „Facebook“ bei „Instagram“ socialiniuose tinkluose, įrankis. Dėl jo populiarumo ir naudos verslui programišiai jau prisitaikę įsilaužti ir į šioje platformoje turimas paskyras. Žinoma, yra būdų kaip to išvengti, o svarbiausias iš jų – tvarkinga „Meta Business Manager“ paskyra.

Janulevičius: dabartinėje pramonės situacijoje yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir nerimą keliančių pokyčių

Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos. „Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis. Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.

Marius Dubnikovas. Seimo narė kviečia mėgautis verslo naikinimu balsavime

Socialiniuose tinkluose Seimo narė Ieva Pakarklytė netikėtai parašė rugsėjo 21 d. bus galutinai apsispręsta dėl kailinių žvėrelio verslo ateities Lietuvoje. Teigiama, kad tikimąsi teigiamo sprendimo ir žvėrelių fermos liks praeityje. Valdantieji, panašu, jungia buldozerį ir ketina staigiai padėti kontrolinį tašką legaliai veikiančiam ir pasaulinę rinkos dalį (apie 8 proc. pasaulio pardavimų) turinčiam ūkininkavimo verslui.

Vytautas Bruveris. „Tiek, kiek reikės“. Šiaurės Iranui tai tinka

Apsnigtas Iranas su cerkvėmis ir atominėmis bombomis. Taip dažnai ironiškai piešiama Rusijos istorinė perspektyva bei trajektorija, tęsiantis ir aštrėjant jos karui prieš Ukrainą bei konfrontacijai su Vakarais. Kokiu nors komišku ar karikatūriniu palyginimu dažnai norima pasakyti, kad tas palyginimas vis dėlto neatitinka tikrovės. Šiuo atveju – jog Rusija vis dėlto arba tokia netaps, arba jei ir taps, tai labai tolimoje ateityje. Bet ji tuo apsnigtu Iranu jau iš esmės tapo.

Viktorija Burdulytė. Kodėl nereikia vaikui mokėti už buities darbus ir kaip išmokyti taupyti

Dažnam pinigų tema draugų ar šeimos rate vis dar yra tabu, o ypač vengiame šios temos su vaikais. Kalbėtis su vaikais apie pinigus – labai svarbu. Kaip paaiškinti vaikui, kad maistas šaldytuve ar higienos priemonės vonioje pačios ten neatsiranda, kad jos kainuoja? O iš kur vaikui tai žinoti, jeigu tėvai nepaaiškina? JAV atliktas tyrimas parodė, kad 83% tėvų mano, jog finansinio raštingumo vaikus turi išmokyti jie, tačiau vos 15% kalba su vaikais apie pinigus bent kartą per savaitę, o 31% – niek...

Lucasas: magnatams derėtų prisiminti, kad nacionalinis saugumas užtikrina jų turtus

Mokslas ir technologijos veikia su socialine licencija. Gydytojai mokosi ne tik praktinių savo profesijos įgūdžių, bet ir medicinos etikos, o tokios pramonės šakos kaip farmacija ir žmogaus embrionų tyrimai yra reguliuojamos. Tačiau didžiosios technologijų kompanijos praleido šią žinutę. Daugelio šios industrijos atstovų pasaulėžiūrą suformavo Johno Perry Barlow „Kibernetinės erdvės nepriklausomybės deklaracija“, kurioje aiškiai atmetami senojo, neinternetinio pasaulio apribojimai ir kišimasis.

Vaida Lavrėnovienė. „Konkurento pavadinimas kaip raktažodis „Google Ads“ skelbime: ar tai veiksminga?”

Konkuruoti versle – įprasta, o su tuo susiduriama ir „Google Ads“ pasaulyje, todėl norint būti aukštesnėse pozicijose tenka pasitelkti įvairius triukus. Vienas iš jų – įmonės konkurentės pavadinimo naudojimas kaip raktažodis. Tai strategija, kuri leidžia siekti įvairių tikslų, tačiau kaip ją pritaikyti veiksmingai? Pradėti naują verslą – daug drąsos reikalaujantis žingsnis, kuris atveria naujų galimybių ir iššūkių.

Simona Aginskaitė. Kai meilės negana

Prieš dešimtmetį BBC sukūrė dokumentinį filmą „Kai motinos meilės negana“, kuriame parodė ekstremaliai sunkias situacijas šeimose, auginančiose vaikus su daug iššūkių keliančiu elgesiu. Filme apžvelgiami ir vaikų nužudymo atvejai, kai tai padarė rūpestingos mamos, iki lemtingo įvykio visas jėgas skyrusios vaiko poreikiams atliepti.

Liudas Mažylis. Ateities sprendimai ES institucijose Ukrainai – reikalingi šiandien

Per pastaruosius metus viena po kitos buvo laužomos raudonosios linijos, kurias mėgino nubrėžti Kremlius: dėl prieštankinių ginklų, artilerijos, oro gynybos sistemų ir tankų tiekimo Ukrainai. Tai tik įrodo, kad Putino nuolatinis kalbėjimas apie raudonąsias linijas tiesiog išliko Vakarų bauginimo taktikos dalimi. Po šią vasarą įvykusio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje Ukrainai buvo pažadėta daugiau kaip 60 F-16 naikintuvų.

Lukas Savickas. Avantiūriškas Vyriausybės elgesys paliko mums padėtyje be išeities

Iš dviejų blogybių šiandieninei Lietuvos Vyriausybei reikės pasirinkti vieną – ar netekti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) milijonų neįgyvendinus pačių prisižadėtos mokesčių reformos, ar nesiskaitant su mažaisiais koalicijos partneriais stumti nesuderintą mokesčių reformą buldozeriu? Jau ne kartą esu kalbėjęs apie specialiai Lietuvai sukurtos taisyklės dėl mokėjimo iš RRF sustabdymo procedūros pritaikymą bei kėlęs klausimą dėl užšaldytų 26 mln.

Nerijus Mačiulis: matome nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 proc. mažesnės nei liepą,, pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Matome nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį – vartotojų kainų indeksas mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, o vien prekės pinga penkis mėnesius iš eilės“, – sako jis.

Aurelijus Veryga. Ar švietimas tampa savotišku Lietuvos prakeiksmu?

Kasmet, artėjant rugsėjo 1-ąjai, suaktyvėja diskusijos apie švietimo sistemą, mokytojų trūkumą, ugdymo turinį, švietimo įstaigų tinklą ir kitais klausimais. Šis mano pasvarstymas nepretenduoja į ekspertinį turinį. Tai nėra mano atstovaujamos partijos pozicija ar nuomonė. Tai, ką išdėstysiu, yra mano asmeninė nuomonė, kuri susidarė kaip tėvui, kurio trys vaikai lankė ir dalis dar tebelanko mokyklą, kaip mokyklos tėvų tarybos atstovo.

Edward Lucasas: naujas putinizmo etapas

Vladimiras Putinas į valdžią iškilo per masines žudynes (daugiabučių sprogdinimai) ir karą (Čečėnija). Jo režimas reguliariai žudo konkurentus, kritikus ir bėglius tiek šalyje, tiek užsienyje. Vis dėlto Jevgenijaus Prigožino, kurio privatus lėktuvas praėjusią savaitę sudužo, nužudymas yra kitoks. Kitaip nei kitos aukos, privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas nebuvo nei praeities veikėjas, nei apsimetėlis.

Lucasas: Vakarų parama Ukrainai per maža ir pasiekia ją per vėlai, o už tai moka Kyjivas

Pagaliau kelios NATO šalys nusprendė leisti Ukrainos pilotams pradėti mokytis valdyti naikintuvus F-16. JAV taip pat uždegė žalią šviesą Nyderlandams ir Danijai pradėti šių karo lėktuvų perdavimą Ukrainai. Ši žinia sveikintina, bet vėlavimas kelia pyktį. Mokymai užtruks kelis mėnesius, o sprendimas galėjo būti priimtas prieš pusantrų metų ar net anksčiau. Tai ta pati liūdna istorija, kurią matėme su tankais, oro gynybos sistemomis, didelio tikslumo amunicija ir kitais ginklais.

Ramūnas Karbauskis apie valdančiuosius: „Kas su jais ne taip?“

Lietuvoje turime valdžią, kurios vienintelis gebėjimas – rūpintis savo gaujos finansiniais interesais, o visa kita virsta atviru kenkimu Lietuvos žmonėms ir valstybės prestižui. Pateiksiu tik vieną pavyzdį, kuris akivaizdžiai demonstruoja, kokius nevykėlius turime valdžioje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ramūnas Karbauskis: „Ar Vytautas Landsbergis tai žinojo?“

Šis klausimas man visada iškyla, kai Landsbergiai ima perrašinėti istoriją ir naikina nepriklausomybės bei gerovės Lietuvai siekusius žmones, tokius kaip R. Ozolas, J. Marcinkevičius ir kt. Landsbergiai taip pat elgiasi ir su politiniais oponentais, todėl šis klausimas labai tiesiogiai liečia mane.

Algirdas Butkevičius: mokesčių reforma sunaikins vidurinę klasę ir sužlugdys smulkųjį verslą

„Šios Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektai nukreipti į vidurinės klasės naikinimą ir smulkiojo verslo žlugdymą, ypač apsunkinant gyvenimą verslininkams regionuose. Be to, tiek Pasaulio banko, tiek Tarptautinio valiutos fondo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalo – per mažas, taip pat ir skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų labai didelis“, – teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius.

Simona Ambroziūnaitė. Hagos konvencijos bylos ir kodėl iš mamų „atimami“ vaikai?

Šiomis dienomis žiniasklaidoje yra plačiai aptariama lietuvės Ingos Sala ir jos sutuoktinio, italo Michele Sala skyrybų drama. Lietuvoje buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis I. Sala grąžinti jos nepilnamečius vaikus, dukrą ir sūnų, į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. Berniukas buvo perduotas tėvui, o dukra iki šios dienos nėra grąžinta.
Į viršų