Šeimininko pozicijoje juk esate atsakingi už visą organizaciją, ir jūsų sprendimai turi ilgalaikį poveikį. Tai reiškia, kad turite ne tik gerai išmanyti savo sritį, bet ir suprasti, kaip jūsų sprendimai veikia žmones, su kuriais dirbate. Išmintingas vadovavimas čia reiškia gebėjimą matyti didesnį vaizdą, neprarandant dėmesio smulkmenoms.
Išmintingas vadovas, laikomas šeimininku, turi mokėti atskirti asmenines emocijas nuo profesinių sprendimų, taip pat turėti gilų supratimą apie žmonių elgseną ir motyvaciją. Tai reiškia, kad turite būti pasirengęs klausyti, mokytis ir augti kartu su savo komanda. Išmintis čia taip pat reiškia sugebėjimą pripažinti savo klaidas ir iš jų mokytis, o taip pat gebėti priimti ir taikyti konstruktyvią kritiką.
Todėl šeimininko ar vadovo, siekiančio vadovauti išmintingai, kelias yra ne tik nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas, bet ir nuolatinis savo komandos narių skatinimas mokytis ir augti. Tai sukuria sveiką ir atvirą darbo aplinką, kurioje kiekvienas gali jaustis vertinamas ir motyvuotas prisidėti prie bendro tikslo.
Nėra konkrečios vietos, mokymo įstaigos, kur galima išmokti išminties – ji dažniausiai įgyjama šalia išmintingo asmens, tai yra senasis mokymosi kelias. Būti šeimininku galima išmokti tik iš kito šeimininko, mokantis būtent šeimininkavimo subtilybių. Aplinkui galima rasti daugybę knygų apie lyderystę, tačiau svarbu suprasti, kad šeimininkas ir lyderis yra du skirtingi žodžiai, o ir jų esmė skiriasi. Lyderiai nevaldo šeimininkų, o šeimininkai valdo lyderius, jais rūpinasi ir vadovauja per juos. Bet čia jau kyla kitas seminaras, kuris turėtų būti super jaukus, nes kiekvienas iš mūsų yra skirtingas. Todėl į bendrus patarimus, jeigu jūs čia jų tikitės, žiūriu labai skeptiškai.
Išmintis šeimininkavime reiškia ne tik sugebėjimą valdyti procesus ir žmones, bet ir suvokimą, kaip kiekvienas sprendimas veikia visumą. Tai reikalauja ne tik žinių, bet ir intuicijos, supratimo apie žmogaus prigimtis, bendravimo įgūdžių ir gebėjimo įsijausti. Šeimininkas turi mokėti matyti platų vaizdą, kartu nepamirštant detalių, kurios gali turėti reikšmingą poveikį ilgalaikei įmonės sėkmei.
Kiekvienas šeimininkas yra unikalus, todėl ir branduolys komandos turi būti padarytas pagal jį, kad ateityje jis turėtų galimybę išeiti ir kurti naują veiklą, o komanda neišsiskirtų. Tai reiškia, kad šeimininkas turėtų formuoti komandą, atsižvelgdamas į savo asmenines prigimtis, atsižvelgiant į tai, kad mes visi netobuli, bet komanda gali būti TOBULA. Tokiu būdu sukurta komanda bus geriau pritaikyta prie šeimininko sprendimų ir veiksmų būdo, o tai leidžia efektyviau pasiekti tikslus ir užtikrinti organizacijos stabilumą.
Tačiau svarbu taip pat numatyti, kad šeimininko pasitraukimas neturėtų sukelti krizės ar neveiklumo komandoje. Tai reiškia, kad šeimininkas turėtų ugdyti savarankiškumą ir atsakomybės jausmą savo komandoje, skatinti jų gebėjimus priimti sprendimus ir veikti savarankiškai. Idealus scenarijus būtų, kad komanda galėtų tęsti savo darbą net ir šeimininko nebuvimo atveju, išlaikydama stabilumą ir produktyvumą.
Vienas iš būdų tai pasiekti – skatinti lyderystės įgūdžius tarp komandos narių. Tai reiškia, kad šeimininkas turėtų atpažinti potencialius lyderius savo komandoje ir juos ugdyti, suteikiant jiems galimybes priimti sprendimus, vadovauti projektams ar netgi komandai. Tai padeda sukurti „antrąją eilę“ lyderių, kurie galėtų perimti atsakomybę, jei reikėtų.
Be to, svarbu užtikrinti, kad šeimininko žinios ir patirtis būtų dalinai perduodamos komandai. Tai gali būti daroma per mokymus, ar kasdienį bendravimą ir bendrą darbą. Tokiu būdu komanda ne tik mokosi iš šeimininko, bet ir įgyja reikalingų žinių bei įgūdžių, kurie padės jiems veikti efektyviai net šeimininko nebuvimo atveju.
Galų gale, šeimininko tikslas turėtų būti sukurti tokį komandos branduolį, kuris būtų ne tik lojalus ir pritariantis šeimininko vizijai, bet ir pakankamai lankstus bei atsparus pokyčiams. Tai reiškia, kad komandos nariai turėtų būti mokomi ir skatinami mąstyti kritiškai, būti kūrybiškais ir ieškoti naujų sprendimų, taip užtikrinant, kad organizacija galėtų sėkmingai veikti ir augti net ir šeimininko nebuvimo laikotarpiu. BLA BLA BLA…. Puiku jeigu jūs į šeimininkavimą atėjote per išmintį, o ne per populiarią psichologiją…. Na jūs supratote apie ką aš čia :).
Jeigu komanda padaryta kažkaip kitaip, tada šis šeimininkas tampa savo įmonės vergu ir įkaitu. Tai reiškia, kad jei šeimininkas nepasirūpina tinkamu komandos struktūrizavimu, atitinkančiu jo vadovavimo stilių ir organizacijos poreikius, jis gali tapti pernelyg priklausomas nuo savo komandos ar tam tikrų „vidinių bebrų“, kurie jūsų tėkmėje susikuria savo ekosistemą. Tokiu atveju šeimininkas gali jausti, kad negali laisvai priimti sprendimų ar vykdyti pokyčių be bebrų pritarimo.
Tai gali atsitikti, jei šeimininkas perdėtai pasitiki tam tikrais komandos nariais ir suteikia jiems per daug valdžios ar įtakos, arba jei nepakankamai dėmesio skiria kitų komandos narių mokymui ir tobulinimui. Tokiu būdu, komandos nariai tampa neatsiejami nuo svarbių sprendimų priėmimo procesų, o šeimininkas – priklausomas nuo jų kompetencijų ir nuomonių.
Svarbu, kad šeimininkas sukurtų tokį komandos valdymo modelį, kuris leistų jam išlaikyti kontrolę ir atsakomybę už svarbius sprendimus, kartu skatindamas komandos narių savarankiškumą ir iniciatyvą. Tai reiškia, kad šeimininkas turėtų skatinti komandos narių įvairiapusiškumą, gebėjimą spręsti problemas ir priimti sprendimus, taip pat skaidriai komunikuoti ir dalytis atsakomybe.
Kaip visados pabaigai kelios frazės iš būsimos mano knygos šia tema:
„Dauguma yra likimo vergai ir tik retas jo šeimininkas.“ G. S.
„Retas lyderis yra ir geras šeimininkas!“ G. S.
„Atradus savo pašaukimą ir savo komandą – kiekviena diena tampa švente.“ G. S.
„Kai komanda išauga, ji skyla kaip gyvsidabrio lašas. Komanda visada yra mobili.“ G. S.
„Į sėkmės viršūnę niekas nebėga. Į ją kopiame su patikima komanda.“ G. S.
