Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemas: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko žmonės gaišta spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, o optimizuojant paslaugas – nukenčia vietos gyventojai.
Todėl norint, kad didmiesčių gyventojai ar grįžtantys emigrantai rinktųsi regionus labai svarbu pramonės zonos, kurios leistų pritraukti tiesiogines užsienio ar vietos investicijas ir kurtų darbo vietas. Jaunų, ekonomiškai aktyvių žmonių nesulaiko išpuoselėti parkai, dviračių takai, baseinai ar sporto salės, juos sulaiko – darbo vieta ir perspektyva.
Per pandemiją išpopuliarėjo hibridinis darbo modelis, kurį dalis darbdavių taiko ir dabar. Jis pasiteisino ne tik versle, tokias tendencijas stebime ir viešajame sektoriuje, o nemažai žmonių dirba kaip laisvai samdomi specialistai.
Ieškodami kokybiškesnio gyvenimo žmonės, kurių nesaisto fizinė darbo vieta, gali keltis į regionus, juolab, kad Lietuvoje puiki interneto kokybė ir 5G ryšys suteikia dar daugiau galimybių nuotoliniam darbui.
Beje, kažkada ir pats savo gyvenimą siejau su sostine, bet vėliau įvertinęs, kiek laiko sugaištu kamščiuose ir kitus didmiesčio trūkumus, nutariau grįžti į gimtuosius kraštus.
Žinoma, jei jauni žmonės ryžtasi didmiestį iškeisti į regioną, jiems tampa labai svarbios viešosios paslaugos: darželiai, mokyklos, taip pat pramogos, sveikatos priežiūra, sporto infrastruktūra.
Pavyzdžiui, gyvenant Jonavoje gal nėra didelė problema nuvykti pas sveikatos specialistus spręsti rimtų problemų į Kauną, tačiau natūralu, kad čia būtina užtikrinti kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą, ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą bei aukštą švietimo kokybę, kad mūsų vaikai paskui galėtų rinktis norimas studijas.
Viena iš prielaidų regionų ekonominiam gyvybingumui galėtų būti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vystymas arba bent tinkamų sklypų, kuriuos galėtų įsigyti ar išsinuomoti verslas, pasiūla.
LEZ atsiradimas keičia regionus, bene, geriausi pavyzdžiai yra Kauno ir Akmenės rajonai, kuriuose veikiančios LEZ dabar kuria naujas darbo vietas. Kauno rajonas yra šiuo metu sparčiausiai augantis demografiniu požiūriu, nes čia dirbti ir gyventi tampa itin patrauklu dėl darbo vietų pasiūlos, kurių atlyginimai neretai viršija Lietuvos vidurkį.
Akmenės rajone pokyčiai kiek mažesnio masto, tačiau jie svarbūs ir pastebimi: šis rajonas dabar išgyvena savotišką renesansą, o juk dar visai neseniai tai buvo nelabai patraukli lokacija gyventi ir dirbti.
Džiugu, kad greitu laiku panašius pokyčius išvysime ir Kėdainiuose, čia esančioje LEZ irgi vyksta pokyčiai, ateina didesnės įmonės.
Į regionus gyventojai sugrįžta, kai jiems pasiūlomos gerai apmokamos darbo vietos, yra veikianti viešoji infrastruktūra, vien išpuoselėti parkai ir dviračių takai žmonių nesulaiko. Bet svarbiausia – ir politikai, ir verslininkai turi nuolatos galvoti, kaip išnaudoti kintančią situaciją ir adaptuotis prie žmonių poreikių.
Todėl ir LEZ, kurie, kaip minėtu Kauno rajono atveju, ir lėmė spartų gyventojų augimą, turi nelikti sustabarėję sklypai ir teritorija gamybai, logistikai, verslui. Ten gali kurtis savotiškos bendruomenės, prekybos ir paslaugų vietos, kurios kurtų dar daugiau darbo vietų.
Esu tikras, kad jau greitai regionuose visa infrastruktūra verslui bus planuojama kartu su socialine infrastruktūra, kuri reikalinga darbuotojams. Todėl manau, kad neteisinga ir net radikalu manyti, kad regionai pasmerkti, tačiau norėdami netapti vieno ar dviejų miestų valstybe, turime atliepti gyventojų poreikius, regionai nuolatos turi reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Mindaugas Sinkevičius yra Jonavos rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdybos narys.
