Plokščiasis mąstymas yra ganėtinai paprastas, be gilių perspektyvų. Jis dažnai sutinkamas tarp žmonių, kurie linkę vadovautis vienareikšmiais teiginiais ir nesigilina į sudėtingas idėjas. Erdvinis mąstymas, suteikia galimybę pažvelgti plačiau, įvairiomis kryptimis, suteikia daugiamatį požiūrį į pasaulį. Būtent šiems žmonėms yra jau artima išmintis. Sferinis mąstymas yra dar sudėtingesnis, jis suteikia galimybę matyti visumą, suvokti pasaulį kaip sudėtingą, sujungtą sistemą, kurioje viskas yra susiję. Na, o pats primityviausias yra linijinis mąstymas, nors ir turi aiškią kryptį ir tikslą, kartais būna pernelyg ribotas ir neleidžia matyti alternatyvių sprendimo būdų, jiems būdinga „geležinė logika“, kuri yra ultra bukumo forma.
Gyvenime susiduriu su įvairiais mąstymo būdais. Mano patirtis rodo, kad dauguma žmonių linkę į plokščiąjį arba linijinį mąstymą. Toks mąstymo būdas gali būti iš dalies paaiškintas Pareto principu, žinomu kaip 20/80 taisyklė. Šis principas, taikomas mąstymo būdų analizei, rodo, kad tik nedidelė dalis žmonių moka mąstyti erdviniu ar sferiniu būdu. Šie mąstymo stiliai suteikia gebėjimą matyti didesnę pasaulio dalių sąveiką ir ryšius, o taip pat leidžia įvertinti sudėtingas problemas ir situacijas iš įvairių kampų. Tai gali būti ir dėl dabartinės švietimo sistemos, kultūrinės aplinkos ir dėl asmeninių patirčių. Tačiau ši tendencija kelia susirūpinimą, nes mūsų pasaulis yra sudėtingas ir daugiasluoksnis. Reikia mokėti žvelgti plačiau, priimti įvairiapusę realybę. Bet tokia gamta ir ji nesikeičia, tik dabar dėl socialinių tinklų viskas labiau matosi. Socialiniai tinklai skatina greitą informacijos suvokimą ir dalijimąsi, kuris dažnai veda prie supaprastinto žinių perdavimo, kuriam nereikia naudoti jokio mąstymo tiesiog „copy-paste arba share“.
Todėl svarbu skatinti žmones plėtoti erdvines mąstymo galimybes, siekiant sukurti visapusiškai suprantamą ir įvairiapusišką pasaulio vaizdą. Kalbant apie žmogaus vystymąsi ir asmenybės augimą, įprastai minime vaikystę, nes šis amžiaus tarpsnis labai svarbus. Vaikai turi visas galimybes vystyti savo mąstymą, tačiau ne visi tėvai tai supranta, o dar mažiau jų padeda savo vaikams šioje srityje. Mano supratimu, vienas geriausių būdų, skatinančių vaikus mąstyti, yra pasakos. Jos skatina erdvinį mąstymą, perduoda išmintį per vaizdingas istorijas, lavina vaizduotę, ugdo empatiją ir dar daug kitų dalykų. Tačiau šiandien pasakos dažnai yra nustumiamos į šalį, o tai yra vienas iš mūsų pasaulio plokštėjimo simptomų.
Vaikai natūraliai yra žingeidūs ir tyrinėja pasaulį. Jie stebi, klauso, bet kartais jų smalsumas yra slopinamas, nukreipiamas į siauras bendrojo išsilavinimo plokštumas. Pavyzdžiui, erdvinį mąstymą turintis vaikas gali nesuvokti, kodėl jam reikia mokytis matematikos, jeigu jo draugas jau tai puikiai moka.
Jis gali galvoti: „Kam aš turiu mokytis tą matematiką, jeigu mano draugas ją išmano?“ Žmogus juk bendruomeninis gyvūnas ir mes turime vienas kitą papildyti. Švietimo sistema dažnai tokius vaikus laiko nemotyvuotais ir nesidominčiais mokymu. Bet jie tiesiog pasirenka mokytis to, kas jiems atrodo prasminga ir naudinga. Vaikas, kurio mąstyme slypi erdvinio mąstymo užuominos, tai supranta natūraliai. Tačiau švietimo sistema tokį mąstymą dažnai vertina neigiamais pažymiais sukeliant padidintą kortizolio kiekį. Toks vaikas gali būti vadinamas kaip nemotyvuotas mokytis, nesidomintis tuo, ką jam bando įteigti švietimo sistema.
Minėtas vaikas pasąmoningai supranta, kad dar blogiau yra turėti išvystytą plokštuminį mąstymą. Kitaip tariant, būti moksliuku, laikinu žinių „kaliku“ vardan egzaminų. Todėl jis ir nesistengia mokytis visko iš eilės, o tikslingai atsirenka dalykus, kurie bus naudingi realiame gyvenime, t. y. būtent jo ateityje, pavyzdžiui, puikiai įvaldo naujausias technologijas, žino tik naujausius išradimus.
Erdvinį mąstymą turintiems vaikams bendroji mokymosi programa netgi gali būti pavojinga. Tai lyg cirkas, kur visi bandoma „išdresiruoti“ pagal vieną programą. Dresuotojai čia – pedagogai (ne mokytojai). Visa laimė, jei pedagogas nėra plokščiojo ar linijinio mąstymo atstovas ir mato toliau bei plačiau nei rašoma jo mokiniams skirtame vadovėlyje. Tačiau dažniausiai pedagogai, kaip ir didžioji dauguma pasaulio žmonių, net nesistengia pažvelgti į pasaulį plačiau, jiems užtenka vienos, kitos plokštumos. Nesunku įsivaizduoti, kas atsitinka, kai „nemotyvuotas“ vaikas patenka į tokio plokštuminio auklėjimo dresūrą.
Ir tik tai mažumai pasaulis yra erdvinis. Jie niekada nepamiršta praeities, jiems visada kyla klausimų, ir ypač tada, kai visiems kitiems jau viskas atrodo aišku. Štai jums pavyzdys iš asmeninio gyvenimo: aš šį straipsnį diktuoju, nes turiu disleksiją, o mano asistentė Viktorija spausdina. Nors dauguma žmonių neišsiduos, kad naudojasi raštininko paslaugomis, aš drąsiai apie tai pasakoju, nors kažkada turėjau kompleksą, kurį pasistengė įvaryti mano lietuvių kalbos „dresuotoja“ vidurinėje mokykloje.
Kitas pavyzdys, iliustruojantis mąstymo būdų įtaką žmonių gyvenimui, yra trumpalaikio planavimo požiūris, kurį dažnai lemia linijinis ar plokščias mąstymas. Žmonės, turintys šį mąstymo tipą, linkę galvoti tik apie akimirkos poreikius, neapmąstydami ilgalaikių pasekmių. Jie dažnai gyvena pagal principą „gyvenk šia akimirka“, kuris gali lemti impulsyvius finansinius sprendimus ir per didelį išlaidavimą. Tokia elgsena yra akivaizdi, kai žmonės nesugeba suvesti galų iki mėnesio pabaigos.
Jie gali leisti pinigus nereikalingoms prekėms ar pramogoms, nesvarstydami, kad vėliau tai gali sukelti finansines problemas. Linijinis ar plokščiasis mąstymas trukdo jiems matyti, kaip šiandieniniai finansiniai sprendimai gali turėti įtaką jų ateities finansiniam stabilumui.
Grįžtant prie minties, kad pasaulis plokštėja, reikia pabrėžti, kad šiais laikais dominuoja būtent plokštuminis ir linijinis mąstymas, ypač atsiradus socialiniams tinklams, kurie padeda tai pamatyti.
Norėčiau priminti, kad visi esame skirtingi, todėl mano kvietimas gilintis į šią temą bus išgirstas ne visų. Dažniausiai žmonės keičiasi tik tada, kai juos priverčia gyvenimo aplinkybės. Drąsiai būkite ta mažuma, kuri žengia pirmąjį žingsnį pokyčių link. Aš pats save dažnai priskiriu mažumai įvairiose srityse, ir tuo didžiuojuosi. Džiaukitės, jei esate mažuma, nes šiuolaikinėje visuomenėje mažumos dažnai valdo. Ir nebijokite būti skirtingais, ieškokite savo kelio. Visada įsiklausau į jūsų reakcijas, komentarus, nes jie man yra svarbūs, leidžiantys mums kartu kurti naujas, įdomias temas.
Šiame straipsnyje dalinuosi mintimis, kurios, tikiuosi, privers jus pagalvoti apie savo mąstymo būdą. Ar jūs esate plokščiojo, erdvinio, sferinio, ar linijinio mąstymo atstovas? Ar drįstate žvelgti toliau už nustatytų ribų? Aš kviečiu jus ieškoti atsakymų ir kartu keliauti link gilesnio, turtingesnio mąstymo. Pabaigai pasidalinsiu keliais aforizmais šia tema:
Erdvinis žmogus yra nenormalus, žiūrint iš plokštuminio matymo kampo. G. S.
Išnaikinkime erdvinius žmones ir žemė taps plokščia. G. S.
Protas telpa vienoje plokštumoje, o išminčiai reikia daug erdvės. G. S.
Logika – tai primityvus būdas sudėlioti išminties erdvę į vieną eilutę. G. S.
Aštrus protas atveria vienatvės vartus. G. S.
