Komentarai ir analizė

Nuolat besikeičiančioje statybų pramonės aplinkoje svarbiausia – atsparumas. Nepaisant grėsmingų prognozių, statistika rodo, kad sektorius atlaiko audras. O žvelgiant į ateitį yra priežasčių racionalų optimizmą išlaikyti – statybų rinkoje stabiliai daugėja darbų, susijusių su trimis Lietuvai svarbiais sektoriais. Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant, statybų rinka įgavo antrą kvėpavimą dėl tektoninių pokyčių gynybos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse.

Kryžkelė asocijuojasi su pasirinkimu. Kryžkelėje galima sutikti žmonių, kurie parodys kelią arba paklaidins. Šiandien Lietuvos keliai yra kryžkelėje, nes reikia apsispręsti, ar mes investuosime ir išlaikysime patrauklų tinklą, ar jį naikinsime toliau. Finansavimo trūkumas lemia, kad šiandien grįždamas iš Latvijos ar Lenkijos suvoki, kad keliai yra prastesni. Tai jaučiasi stipriausiai arteriniuose keliuose, kur kokybė turėtų būti užtikrinta.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus.

Nuo to, kaip įvardijame vietas, priklauso, kaip apie jas mąstome. Todėl visada prieštaravau terminui „Rytų Europa“, kuris kadaise buvo patogus sutrumpintas apibrėžimas, reiškiantis komunizmo pavergtas šalis. Tiesiogine reikšme jis niekada neturėjo prasmės. Praha yra į Vakarus nuo Vienos. Helsinkis ir Atėnai yra geografiniuose žemyno Rytuose, bet ne „Rytų Europoje“. Rusijos milžiniškas masyvas nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos visiškai iškrenta iš šios kategorijos.

Ar Lietuvos visuomenėje labai paplitęs antisemitizmas? Ar galima sakyti, kad ši visuomenė žymia dalimi yra antisemitinė? Šiuos ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius klausimus ir vėl itin užaštrino antisemitinių pareiškimų kampaniją vystantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, jam Seime inicijuojamas apkaltos procesas ir jo planai kurti naują partiją bei dalyvauti prezidento rinkimuose. Aiškesnių, sistemiškesnių sociologinių duomenų, leidžiančių atsakyti į šiuos bendruosius klausimus, nėra.

Šiemet mokyklose atsiradus Gyvenimo įgūdžių pamokoms, viešojoje erdvėje daugiausiai dėmesio sulaukė jose numatytas lytiškumo ugdymas. Tačiau ši tema sudaro tik nedidelę visos programos dalį, o skambus „Gyvenimo įgūdžių“ pavadinimas gali ir suklaidinti. Pavyzdžiui, tokių kasdieniame gyvenime tikrai praverčiančių dalykų kaip finansinis ir informacinis raštingumas joje nėra.

„Meta Business Manager“ (anksčiau vadintas „Facebook Business Manager“) yra verslų, besireklamuojančių „Facebook“ bei „Instagram“ socialiniuose tinkluose, įrankis. Dėl jo populiarumo ir naudos verslui programišiai jau prisitaikę įsilaužti ir į šioje platformoje turimas paskyras. Žinoma, yra būdų kaip to išvengti, o svarbiausias iš jų – tvarkinga „Meta Business Manager“ paskyra.

Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos. „Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis. Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.

Socialiniuose tinkluose Seimo narė Ieva Pakarklytė netikėtai parašė rugsėjo 21 d. bus galutinai apsispręsta dėl kailinių žvėrelio verslo ateities Lietuvoje. Teigiama, kad tikimąsi teigiamo sprendimo ir žvėrelių fermos liks praeityje. Valdantieji, panašu, jungia buldozerį ir ketina staigiai padėti kontrolinį tašką legaliai veikiančiam ir pasaulinę rinkos dalį (apie 8 proc. pasaulio pardavimų) turinčiam ūkininkavimo verslui.

Apsnigtas Iranas su cerkvėmis ir atominėmis bombomis. Taip dažnai ironiškai piešiama Rusijos istorinė perspektyva bei trajektorija, tęsiantis ir aštrėjant jos karui prieš Ukrainą bei konfrontacijai su Vakarais. Kokiu nors komišku ar karikatūriniu palyginimu dažnai norima pasakyti, kad tas palyginimas vis dėlto neatitinka tikrovės. Šiuo atveju – jog Rusija vis dėlto arba tokia netaps, arba jei ir taps, tai labai tolimoje ateityje. Bet ji tuo apsnigtu Iranu jau iš esmės tapo.

Dažnam pinigų tema draugų ar šeimos rate vis dar yra tabu, o ypač vengiame šios temos su vaikais. Kalbėtis su vaikais apie pinigus – labai svarbu. Kaip paaiškinti vaikui, kad maistas šaldytuve ar higienos priemonės vonioje pačios ten neatsiranda, kad jos kainuoja? O iš kur vaikui tai žinoti, jeigu tėvai nepaaiškina? JAV atliktas tyrimas parodė, kad 83% tėvų mano, jog finansinio raštingumo vaikus turi išmokyti jie, tačiau vos 15% kalba su vaikais apie pinigus bent kartą per savaitę, o 31% – niek...

Mokslas ir technologijos veikia su socialine licencija. Gydytojai mokosi ne tik praktinių savo profesijos įgūdžių, bet ir medicinos etikos, o tokios pramonės šakos kaip farmacija ir žmogaus embrionų tyrimai yra reguliuojamos. Tačiau didžiosios technologijų kompanijos praleido šią žinutę. Daugelio šios industrijos atstovų pasaulėžiūrą suformavo Johno Perry Barlow „Kibernetinės erdvės nepriklausomybės deklaracija“, kurioje aiškiai atmetami senojo, neinternetinio pasaulio apribojimai ir kišimasis.

Konkuruoti versle – įprasta, o su tuo susiduriama ir „Google Ads“ pasaulyje, todėl norint būti aukštesnėse pozicijose tenka pasitelkti įvairius triukus. Vienas iš jų – įmonės konkurentės pavadinimo naudojimas kaip raktažodis. Tai strategija, kuri leidžia siekti įvairių tikslų, tačiau kaip ją pritaikyti veiksmingai? Pradėti naują verslą – daug drąsos reikalaujantis žingsnis, kuris atveria naujų galimybių ir iššūkių.

Prieš dešimtmetį BBC sukūrė dokumentinį filmą „Kai motinos meilės negana“, kuriame parodė ekstremaliai sunkias situacijas šeimose, auginančiose vaikus su daug iššūkių keliančiu elgesiu. Filme apžvelgiami ir vaikų nužudymo atvejai, kai tai padarė rūpestingos mamos, iki lemtingo įvykio visas jėgas skyrusios vaiko poreikiams atliepti.

Per pastaruosius metus viena po kitos buvo laužomos raudonosios linijos, kurias mėgino nubrėžti Kremlius: dėl prieštankinių ginklų, artilerijos, oro gynybos sistemų ir tankų tiekimo Ukrainai. Tai tik įrodo, kad Putino nuolatinis kalbėjimas apie raudonąsias linijas tiesiog išliko Vakarų bauginimo taktikos dalimi. Po šią vasarą įvykusio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje Ukrainai buvo pažadėta daugiau kaip 60 F-16 naikintuvų.

Iš dviejų blogybių šiandieninei Lietuvos Vyriausybei reikės pasirinkti vieną – ar netekti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) milijonų neįgyvendinus pačių prisižadėtos mokesčių reformos, ar nesiskaitant su mažaisiais koalicijos partneriais stumti nesuderintą mokesčių reformą buldozeriu? Jau ne kartą esu kalbėjęs apie specialiai Lietuvai sukurtos taisyklės dėl mokėjimo iš RRF sustabdymo procedūros pritaikymą bei kėlęs klausimą dėl užšaldytų 26 mln.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 proc. mažesnės nei liepą,, pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Matome nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį – vartotojų kainų indeksas mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, o vien prekės pinga penkis mėnesius iš eilės“, – sako jis.

Kasmet, artėjant rugsėjo 1-ąjai, suaktyvėja diskusijos apie švietimo sistemą, mokytojų trūkumą, ugdymo turinį, švietimo įstaigų tinklą ir kitais klausimais. Šis mano pasvarstymas nepretenduoja į ekspertinį turinį. Tai nėra mano atstovaujamos partijos pozicija ar nuomonė. Tai, ką išdėstysiu, yra mano asmeninė nuomonė, kuri susidarė kaip tėvui, kurio trys vaikai lankė ir dalis dar tebelanko mokyklą, kaip mokyklos tėvų tarybos atstovo.

Vladimiras Putinas į valdžią iškilo per masines žudynes (daugiabučių sprogdinimai) ir karą (Čečėnija). Jo režimas reguliariai žudo konkurentus, kritikus ir bėglius tiek šalyje, tiek užsienyje. Vis dėlto Jevgenijaus Prigožino, kurio privatus lėktuvas praėjusią savaitę sudužo, nužudymas yra kitoks. Kitaip nei kitos aukos, privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas nebuvo nei praeities veikėjas, nei apsimetėlis.

Pagaliau kelios NATO šalys nusprendė leisti Ukrainos pilotams pradėti mokytis valdyti naikintuvus F-16. JAV taip pat uždegė žalią šviesą Nyderlandams ir Danijai pradėti šių karo lėktuvų perdavimą Ukrainai. Ši žinia sveikintina, bet vėlavimas kelia pyktį. Mokymai užtruks kelis mėnesius, o sprendimas galėjo būti priimtas prieš pusantrų metų ar net anksčiau. Tai ta pati liūdna istorija, kurią matėme su tankais, oro gynybos sistemomis, didelio tikslumo amunicija ir kitais ginklais.

Lietuvoje turime valdžią, kurios vienintelis gebėjimas – rūpintis savo gaujos finansiniais interesais, o visa kita virsta atviru kenkimu Lietuvos žmonėms ir valstybės prestižui. Pateiksiu tik vieną pavyzdį, kuris akivaizdžiai demonstruoja, kokius nevykėlius turime valdžioje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Šis klausimas man visada iškyla, kai Landsbergiai ima perrašinėti istoriją ir naikina nepriklausomybės bei gerovės Lietuvai siekusius žmones, tokius kaip R. Ozolas, J. Marcinkevičius ir kt. Landsbergiai taip pat elgiasi ir su politiniais oponentais, todėl šis klausimas labai tiesiogiai liečia mane.

„Šios Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektai nukreipti į vidurinės klasės naikinimą ir smulkiojo verslo žlugdymą, ypač apsunkinant gyvenimą verslininkams regionuose. Be to, tiek Pasaulio banko, tiek Tarptautinio valiutos fondo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalo – per mažas, taip pat ir skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų labai didelis“, – teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius.

Šiomis dienomis žiniasklaidoje yra plačiai aptariama lietuvės Ingos Sala ir jos sutuoktinio, italo Michele Sala skyrybų drama. Lietuvoje buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis I. Sala grąžinti jos nepilnamečius vaikus, dukrą ir sūnų, į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. Berniukas buvo perduotas tėvui, o dukra iki šios dienos nėra grąžinta.

Beveik du dešimtmečius egzistuojantis, anksčiau už pirmąjį „iPhone“ sukurtas socialinis tinklas, pirmasis iš visų savo rūšies tinklalapių perkopęs 1 mlrd. vartotojų ribą, dar niekada nebuvo užleidęs lyderio pozicijos. Mėnesinis šios platformos vartotojų skaičius šiandien siekia 2,9 milijardo. Artimiausias konkurentas, „Youtube“, atsilieka bent 0,5 mlrd. aktyvių vartotojų per mėnesį.

Tris dešimtmečius nuo 1991-ųjų europiečiai ignoravo Rusijos ir Kinijos grėsmę, taupė gynybai ir laikė Jungtinių Valstijų pagalbą savaime suprantamu dalyku. Dabar jie daugiau išleidžia gynybai, baiminasi Rusijos ir nerimauja dėl Kinijos. Tačiau jie dar iki galo nesuvokia savo priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų ir to keliamo pavojaus. Jie buvo nepasirengę pirmajai Donaldo Trumpo kadencijai.

Nuotraukos kairėje pusėje – akimirka iš filmo „Simona“ (angl. „S1m0ne“). 2002 m. pasirodęs filmas pasakoja istoriją apie Holivudo režisierių Viktorą Taransky, kurį vaidina Al Pacino, ir aktorę Simoną. Viktoras planuoja filmuoti naują filmą, tačiau pagrindinė aktorė atsisako vaidmens. Norėdamas išspręsti netikėtą problemą, kompiuterine programa jis sukuria aktorę Simoną, kuri ir atlieka pagrindinį vaidmenį.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas ir kitąmet, gali tekti pervertinti dabartinius akcijų kainų rodiklius. Infliacinį spaudimą vėl gali padidinti atsigavusi naftos paklausa ir pradėjusi kilti jos kaina.

2016 m. rugsėjį pristatyta nemokama, trumpų vaizdo įrašų dalijimosi platforma „TikTok“ šiuo metu turi jau daugiau nei 1 mlrd. aktyvių vartotojų, o 2022 m. ji buvo pripažinta daugiausia kartų atsisiųsta (879 mln.) programėle. „TikTok“ tapus vienu iš populiariausių socialinių tinklų, daugėja ir prekės ženklų, kurie domisi šios platformos veikimu bei joje veikiančiais reklamos principais.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų? Euro zonos ekonomika pastarąjį pusmetį buvo stagnacijoje, o gilesnio nuosmukio išvengė dėka didesnių viešojo sektoriaus investicijų bei po pandemijos klestėjusių paslaugų sektorių.

Pakankamai daug diskusijų kyla dėl laivybos Lietuvoje. Visų pirma pramoginės laivybos, kuri patiria didžiulę transformaciją. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota apie 600 papildomų laivų ir šis skaičius tik augs šaliai turtėjant. Bet trūksta švartavimosi vietų, degalinių, nuotekų iškrovimo vietų. Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir giliną Nemuną.

Visai neseniai Vilniuje praūžė didelis renginys, kuriame kalbėjo įvairūs sėkmingais mūsų visuomenėje laikomi žmonės. Tarp jų buvo pakviestas eutanazijos kapsulės kūrėjas, o jo veidas nuolat mirgėjo medijose, siūlant pirkti bilietus į renginį.

Kol visi buvo užsiėmę NATO viršūnių susitikimu, jo dalyvių pasisakymais ir analizėmis, Vyriausybė patyliukais, skyrusi tam „net kokias 10 minučių“ paėmė ir priėmė nutarimą, kuriuo neva tai suformavo stacionarinių gydymo įstaigų tinklą. Kolegijų reforma buvo pristatyta su konkrečiomis įstaigomis, kaip tai jas palies, kas su kuo jungiasi ir pan. Ir tam buvo skirta trigubai daugiau nei gydymo įstaigų tinklui.

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?  Apie tai – Justinos Bagdanavičiūtės, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė, komentaras.

NATO lyderiams šią savaitę susirinkus Lietuvos sostinėje, nuotaika bus pakili. Aljanso jau nebeištikusi smegenų mirtis, kaip 2019-aisiais sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir jis nebėra atgyvenęs, kaip kad 2016-aisiais pareiškė Donaldas Trumpas. Jo karinės pratybos nebėra žvanginimas ginklais, kaip 2016 metais pasakė tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras, o dabar – prezidentas, Frankas-Walteris Steinmeieris.

Ne paslaptis, kad aukštasis išsilavinimas atveria kelius. Pabaigus paklausias, įvairiapusiškas studijas, kaip antai ekonomikos, vadybos, informacinių technologijų ar kitas, galima dirbti daugelyje sričių. Pavyzdžiui, Gintarė Alaburdaitė-Žemaitė pabaigusi mokyklą įgijo ekonomikos ir politikos bakalaurą bei vadybos magistrą ir šiuo metu dirba vyresniąja projektų vadove technologijų įmonėje „Adform“. „Norėjau dirbti prasmingą darbą, padėti kitiems.

Negali apsispręsti tarp informacinių technologijų ir dizaino? Patinka ir skaičiuoti, ir kurti? Visuomet nori būti naujovių centre? Kaip manai, gal tuomet vertėtų rinktis produkto dizaino studijas? Produkto dizainerė Justina Ramanauskaitė, taip pat, kaip ir įprasti dizaineriai kuria įvairius produktus. Tiesa, jos kuriamo produkto negalima paliesti ranka, nes šis veikia skaitmeninėje erdvėje.

„Android“ inžinierės Beatričės Farias darbo diena atrodo kitaip nei daugelio lietuvių. Moteris dirba amerikiečių įmonėje „Shift4 Payments“, tad nemažai darbų jai tenka nuveikti jau po pietų. Nors Beatričės darbas dažnam gali pasirodyti tarsi svajonė, ji įsitikinusi – tai gali pasiekti kone kiekvienas. Tereikia būti smalsiam, mėgti naujoves, mokėti bendrauti  ir mokytis.

Produkto vadovas dažnam skamba lyg sudėtinga, ne kiekvienam perprantama profesija. Vis dėlto, šios specialybės atstovas Lukas Jablonskas sako, jog jo darbas yra labai įdomus ir skatinantis bendrauti, aktyviai domėtis bei suprasti aplinkinius. L. Jablonskas dirba lietuvių įkurtoje įmonėje „Vinted“. Kaip pasakoja Lukas, jo darbo dieną apibūdinti sudėtinga – kiekviena diena darbe yra vis kitokia.

2023 m. liepos pradžioje veiklą stabdo plačiai naudojamas įrankis „Google Universal Analytics“, kuris teikė išsamią informaciją apie internetinių puslapių lankytojų srautą. Šį įrankį pakeičia naujoji „Google Analytics 4“ versija apie kurią kalbama jau daugiau nei metus. O ar skaičiuojant paskutines valandas vis dar galima suspėti į nuvažiuojantį traukinį? Daugelis verslų, kurie tokį įrankį naudojo iki šiol neskubėjo pereiti iš vienos versijos į kitą.

Dirbtinis intelektas – kaip greičiausias lenktyninis automobilis. Taip sparčiai skinasi kelią į priekį, kad tik spėk jį vytis. Sparčiai dygsta ir nauji dirbtinio intelekto įrankiai, o mums tereikia rinktis, kurį iš jų kasdienėje praktikoje pavyktų pritaikyti geriausiai. Viena iš dirbtinio intelekto ženkliai paveiktų sričių – marketingas, kuriame galima pritaikyti dešimtis skirtingų dirbtinio intelekto įrankių.

Įsivaizduokite puikių ryšių turintį, grubiai kalbantį virtuvės šefą – galbūt Gordoną Ramsay – kurio veikla driekiasi nuo restoranų apsaugos iki vyriausybinių sutarčių. Šios pelningos šalutinės veiklos sritys prasideda nuo asmens sargybinių, išsiplečia iki nešvarių triukų paslaugų ir galiausiai apima visą samdinių legioną. Iš pradžių vyriausybė mano, kad šis valgiaraštis yra patrauklus, bet vėliau santykiai apkarsta.

Dažnas komunikacijos ir rinkodaros specialistas yra sulaukęs grįžtamojo ryšio: „Tai – drąsus sprendimas“. Drąsus, nes tai akistata su žmogaus baimėmis. Baimių turime visi, ir jos gali sustabdyti – netgi nuo idėjų lyderystės. Baimę gali būti sunku atpažinti ir pripažinti. O atsiskleisti ji gali visai netikėtai, pavyzdžiui, kai norime pasidalyti savo mintimis socialiniuose tinkluose. Šis nerimas kyla iš patirties ir pavyzdžių.

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė – viena garsiausių mokslininkių Lietuvoje. Vilniaus universitete moteris apsigynė biochemijos bakalauro ir magistro laipsnius. Biochemijos mokslų daktaro laipsnį ji įgijo Jungtinėje Karalystėje, garsiajame Kembridžo universitete. Neuromokslininkai tiria biologinės nervų sistemos sandarą, atskiras ląsteles, jų junginius, audinius, smegenis. Šiuo metu U. Neniškytė yra Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja.

Kad ir kas nutiks mūšio lauke artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, aišku, kad Rusijai nepavyko pasiekti pagrindinio savo karo tikslo – sugniuždyti Ukrainą ir priversti ją geopolitiškai vergauti. Tačiau klausimas, ar, kai kovos liausis, už ukrainiečių pasiaukojimą bus atlyginta jų trokštamais saugumu, klestėjimu ir laisve, vis dar atviras. Yra du pavojai. Vienas – būsima Rusijos agresija.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, skirta kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje.  2011 m. priimta Stambulo konvencija kol kas neratifikuota Lietuvoje, nors birželio 7 d. suėjo lygiai dešimt metų nuo Lietuvos pasirašymo datos.

Energetikos tema kalbame daug, tačiau retai orientuojamės į patį vartotoją. Šiuo metu elektros tinkluose vyksta dideli pokyčiai, kurie palies kiekvieną vartotoją. Ką tai reiškia vartotojui ir su kokiomis naujovėmis jis susidurs? Vartotojai turi jau dabar pradėti modernizuoti savo vidaus elektros tinklus, kad jų vartojimas taptų lankstus. Esame elektros tinklo transformacijos liudininkai – iš centralizuoto tinklo pereinama į decentralizuotą.

Konstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, politikų ir visuomenės tarpe radosi dvi stovyklos, kuriose akivaizdžiai išsiskyrė požiūriai į esminius dalykus. Tik ar tikrai reiškiamos abejonės Konstitucinio Teismo išaiškinimu yra pagrįstos? Pradėkime nuo to, kad Konstitucinis Teismas (sutrump.