Dienos komentaras

Politologai tvirtina, kad aktyvus veikimas koronaviruso krizės akivaizdoje gali nubraukti ankstesnes sostinės mero nuodėmes, kauniečiams vertėtų paskelbti „dingusio“ mero Visvaldo Matijošaičio paiešką, o uostamiesčio vadovo lyderystė, bandant suvaldyti krizę, kelia abejonių. Kaip pastebi ekspertai, dabartinė situacija taip pat parodė, kuriuos miestų vadovus labiau myli valstiečių kontroliuojama valdžia.

Ingrida Šimonytė kovo 3 dieną paskelbta Tėvynės sąjungos rinkimų sąrašo lydere, nuo pavasario viešojoje erdvėje matoma mažai. Kodėl ir kur dingo konservatorių rinkimų lyderė? Ką ji mano apie krizės suvaldyma? Kalbame su Ingrida Šimonyte. Sutikote būti pirmu numeriu konservatorių sąraše rinkimuose į Seimą, nepersigalvojote dar? Klausykit, jau jeigu padarai sprendimą, tai ir einu su tuo sprendimu. Persigalvot gali kiekvieną rytą dėl skirtingų priežasčių.

Ministro Monkevičiaus siūlymai sugrąžinti mokinius į klases bent dviem savaitėms sukėlė nemažą sumaištį. Kaip reaguoja mokyklos, ar ketina susigražinti mokinius kalbame su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andrium Navicku. Jau šiomis dienomis turėtų būti sprendžiama, ar pradinukai galės grįžti į mokyklas nuo gegužės 25 dienos, o vyresnių klasių moksleiviai nuo birželio 1 dienos.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO.

Europoje daugėja svarstymų ar Lenkija išliks ES tolimesnėje perspektyvoje. Tokios mintys bręsta ir kai kurių Europos politikų galvose, kurie pastebi ryškų autoritarinių tendencijų stiprėjimą Lenkijoje. „Lenkijoje prasidėjo valdančiųjų mūšis ne tik su opozicija, bet ir su Europos Sąjungos institucijomis – pirmiausiai su Europos komisija ir Europos Taryba Strasbure“, – pastebi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis.

Vyriausybė apsisprendė dėl karantino švelninimo verslui – jau nuo ketvirtadienio bus švelninami draudimai, todėl ekonominis variklis pamažu bus gaivinamas. Kam sušvelninti draudimai dirbti ir kokios paslaugos mums jau netrukus bus pasiekiamos, kalbėjome su premjero patarėju Luku Savicku.

„Šiomis dienomis pasiektas susitarimas ženkliai mažinti naftos gavybą, kuris naftos išgavėjų nuomone gali pakelti naftos kainas ir bent dalinai sugražinti ekonomikos kritimo sugniuždytas pajamas. Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC kartu su Rusija ir kitomis šalimis įsipareigojo sumažinti naftos gavybą 10 mln. barelių per parą.

Velykų laikotarpis buvo laikomas kone lemtingu Lietuvai kovoje su koronavirusu. Antradienį ministerija informavo, kad yra matomos pozityvios permainos – kalbama apie mažėjantį naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičių. Ką praėjusios kelios dienos iš tiesų lėmė, kokios naujausios žinios apie infekcijos ypatumus, atsparumą ir vaistus? Apie tai kalbėjome su gydytoju profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Artėjantį ilgąjį Velykų savaitgalį valdžia uždraudė vykti į kitas savivaldybes, o prie įvažiavimų į miestus išsirikiuos šimtai policininkų. Apie naujausias detales ir įvestą tvarką kalbame su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla. Sveiki, komisare. Tai kaip mes galėsime keliauti ar nekeliauti per Velykas ir nuo kada tie ribojimai įsigalioja? Laba diena, tai apribojimai keliauti ar judėjimo apribojimai įsigalioja nuo šio penktadienio 20 valandos.

Siaučiant koronavirusui šalyje, Lietuvos emocinio klimato atliktas tyrimas rodo dramatiškai pablogėjusią žmonių emocinę būseną. Kaip ir kodėl karantinas veikia psichologinį klimatą, ką galėjome daryti kitaip ir kokie bus dabartinės būklės padariniai, kalbėjome su psichiatru Linu Slušniu.

Lietuvoje šiomis dienomis diskutuojama, kokią įtaką demokratijai ir ateinantiems rinkimams gali turėti dėl pandemijos ir viruso plitimo priimti apribojimai. Tačiau galima drąsiai teigti, jog tai, ko imasi Lietuva, yra tik vaikų žaidimai, jei lyginsime su Vengrija ar Lenkija. Valstybių vykdomą politiką stebintis buvęs Lietuvos užsienių reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis teigia, jog Europoje nenumaldomai stiprėja demokratijai pavojingi nacionalistiniai ir populistiniai judėjimai.

Pastarosiomis dienomis vis dažniau valdžia prasitaria apie ketinimus švelninti karantiną. Tačiau specialistai stoja piestu – esą artėjančios Velykos galėtų tapti antrąja viruso banga. Kaip vertinti tokius siūlymus, kalbame su Farmakoekonomikos instituto direktoriumi, visuomenės sveikatos mokslų daktaru Giedriumi Vanagu. Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama  apie galimą karantino švelninimą.

Žmonės vis labiau nerimauja, kaip išgyventi, kai vieni varomi nemokamų atostogų, kitiems nurėžiami atlyginimai ar iš viso atleidžiami iš darbo. Kaip elgtis tokiose situacijose? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Baiginėjasi trečioji karantino savaitė. Kokia situacija yra darbo rinkoje? Kokiomis nuotaikomis žmonės kreipiasi į jus? Padėtis yra sunki ir tvyro nerami atmosfera.

Seimas nepatvirtino algų priedų medikams opozicijai užblokavus valdančiųjų projektą. Prezidentas Nausėda tokį Seimo darbą pavadino fiasko ir pareiškė, kad kalti – visi. Dalis apžvalgininkų prezidento pareiškimą vadina populizmu. Kas kaltas ir kas populistas – klausiame politologo Tomo Janeliūno. Sveiki. Sakote, kad jums šlykštų ir gėda dėl Seimo, kuris nesugebėjo antradienį patvirtinti atlyginimų priedų medikams.

Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės skiriami pinigai verslo gelbėjimui pinigai pasieks darbuotojus ir kaip koronavirusas paveiks paprastus žmones kalbame su ekonomistu Romu Lazutka.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Pirmadienio rytą startavo nuotolinis vaikų mokymas iš namų. Visgi, neapsieita be problemų – mokymuisi skirti tinklalapiai nuo pat ryto nebeveikė. Ko ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalbame su ministru Algirdu Monkevičiumi. Laba diena, tai šiandien prasidėjo nuotolinis mokymas ir pasipylė skundų, kad nuotolinio mokymo platforma nulūžo, elektroninis dienynas nepasiekiamas.

Pasaulį vis labiau bauginantis koronavirusas neaplenkia ir tokių pasaulio įtakingųjų kaip Borrisas Johnonas ar Princas Čarlzas. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kalbėdamas G20 valstybių vadovų susitikime pasakė: „Reikėjo trijų mėnesių pasiekti pirmąjį 100 tūkstančių infekcijos atvejų. Antrasis šimtas užsikrėtė per 12 dienų, trečiasis – per keturias dienas.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“. Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį.

Netrukus turėtų įsigalioti nauja tvarka apsiperkant parduotuvėse. Kaip naujus reikalavimus vertina prekybos centrai? Ar sugebės įvykdyti valdžios reikalavimus, kad galėtume apsipirkti kiek įmanoma saugiai? Apie tai vaizdo skambučiu kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir prekybos tinklo „Maxima“ komercijos direktorė Vilma Drulienė.

Lietuvos medikai išplatino kreipimąsi dėl darbo sąlygų ir saugumo. Gydytojų teigimu, padėtis yra blogesnė, nei viešai skelbiama iš politinių tribūnų. Kokia yra tikrojis padėtis? Apie tikrąją padėtį kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejoniene. Lietuvos medikų sąjūdis, medicinos bendruomenės vardu išreiškė nepasitikėjimą ministru A.Veryga ir tuo, kaip tvarkomasi su ekstremalia situacija.

Jau savaitė laiko, kai gyvename karantino sąlygomis. Daugėjant susirgusiųjų, rekomendacijos vis griežtėja. Tai – neįprastos mums sąlygos. Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsiminė, kad neabejojama, jog karantinas bus pratęstas. Apie esamą situaciją Lietuvoje TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir karo psichologas Andrius Jurgaitis. Lietuvoje įvestas karantinas ir tai – mums neįprastas dalykas.

Nyderlanduose kovo 23 dieną teismas nagrinės Malaizijos lėktuvo MH17 numušimo virš Donbaso bylą, kuri dėl koronaviruso protrūkio bus nagrinėjama už uždarų durų, o posėdis bus transliuojamas internetu. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis šią bylą vadina viena didžiausių per pastaruosius dešimtmečius ir neveltui jau pritraukė viso pasaulio dėmesį.

Sveikatos apsaugos ministras Veryga sako, kad ateinančią savaitę Vyriausybė greičiausiai svarstys pratęsti karantiną. Kiek jis gali tęstis ir ko vertos valdžios pastangos, kai trūksta testavimo priemonių, o patikrinimo prigrūstose patalpose laukia ir sveiki, ir užsikrėtę? Aiškinamės su Aurelijumi Veryga. Vyriausybė kitą savaitę žada pratęsti karantiną. Kaip jūs prognozuojate, iki kada jis galėtų būti pratęstas?  Sudėtinga prognozuoti.

Prezidentas Nausėda giria Vyriausybės ir Seimo patvirtintą 2,5 milijardo eurų ekonomikos gelbėjimo planą. Ar tikrai tas planas išgelbės? Klausiame finansų ministro Viliaus Šapokos. Ministre, patvirtintas 2,5 milijardų ekonomikos gelbėjimo planas.

Premjeras ir finansų ministras sako, kad jeigu dėl koronaviruso nekontroliuojamai pradėtų kilti kainos, valstybė gali pradėti jas reguliuoti. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žmonės šlavė parduotuvių lentynas.  Tad kaip yra su maisto prekėmis – ar jų netrūksta ir ar artimiausiu metu nepritrūks? Pokalbis su prekybos tinklo „Norfa" savininku Dainiumi Dunduliu. Kokia yra padėtis su maisto produktais? Nes ir praėjusią, ir šią savaitę žmonės šlavė lentynas.

Situacija Lietuvoje dėl koronaviruso blogėja. Antradienį Panevėžyje užsikrėtusio vyro būklė pablogėjo, jis atsidūrė reanimacijoje. Patvirtintų atvejų Lietuvoje – jau 21 ir šis skaičius kasdien auga. Visuomenė diskutuoja ar atliekamų tyrimų skaičius per parą yra pakankamas. Santaros klinikos teigia, kad jos taip pat gali pradėti daryti tyrimus ir tai padėtų pagerinti per parą atliekamų tyrimų skaičių.

Lietuvoje pirmadienį nustatyti dar trys nauji koronaviruso atvejai. Du pacientai izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose, vienas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Visi trys asmenys – neseniai grįžę iš užsienio, du iš Austrijos, trečiuoju atveju – iš Dominykos Respublikos. Ar imamasi visų priemonių, kad užkardytume kelią virusui? Apie šių dienų situaciją TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Padėtis dėl koronaviruso Lietuvoje sunkėja. Penktadienį šalyje užfiksuoti dar trys nauji užsikrėtimo atvejai: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat jų daugėja ir šeštadienį. Sveikatos apsaugos ministras spaudos konferencijoje pasakojo apie situaciją ir kokių veiksmų planuojama imtis toliau. Šalyje žmonės skundžiasi, kad tyrimai atliekami ne visiems, o pats Aurelijus Veryga tikino, kad tai padaryti būtų neįmanoma.

Pasaulio naftos gavyba sudaro apie 100 mln. barelių per parą, o dėl koronaviruso sukelto ekonomikos augimo lėtėjimo ar net galimo smukimo naftos poreikis vis mažėja ir nukrito iki 98 mln. barelių per parą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis prognozuoja, kad ateities naftos rinkoje kova vyks dėl rinkų, o ne dėl kainų – svarbu bus parduoti kuo daugiau, kol dar nafta reikalinga.

Europoje koronavirusui sparčiai plintant, Lietuvoje dviem savaitėms uždaromos mokyklos, darželiai, atšaukiami beveik visi renginiai. Gyventojams rekomenduojama iš viso nevykti į keliones. Pasauliui vis labiau izoliuojantis, kyla klausimas, kokį poveikį šį kritinė padėtis turės Lietuvos ir pasaulio ekonomikai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Dėl koronaviruso pasaulį ištinka paralyžius.

Jau trečiadienį švęsime prieš tris dešimtmečius iškovotą Lietuvos laisvę. Tačiau net ir dabar Lietuvoje netrūksta nusivylusių žmonių, sakančių, kad „ne už tokią Lietuvą kovojome”. Apie tai, už kokią Lietuvą kovojome ir kiek ano meto viltys atitinka šiandienę tikrovę, klausiame Kovo 11-osios akto signatarės Rasos Juknevičienės. Sveikinu jus Kovo 11-osios proga. Esate Nepriklausomybė Akto signatarė, viena iš tų žmonių, kuri savo rankomis išvadavo mus iš sovietinės okupacijos.

Artėjant rinkimams aiškėja, kad vis daugiau partijų lyderiu vesiančiu į rinkimus renkasi ne partijos pirmininką. Konservatoriai paskelbė, kad juos į Seimą ves ne Gabrielius Landsbergis, o Ingrida Šimonytė. Į praeitus rinkimus valstiečius vedė Saulius Skvernelis. Ką reiškia tokia tendencija – ar partijų pirmininkai nėra tikrieji lyderiai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Nerimas dėl koronaviruso nerimsta. Jis ir toliau plinta reikalaudamas vis daugiau gyvybių. Ekonomistai kalba, kad virusas turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, tačiau rezultatai paaiškės tik kiek vėliau. Prognozuojama, kad turėtų pigti net kasdienio naudojimo prekės, kuras. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Visas pasaulis nerimauja dėl to koronaviruso.

Pasaulio diplomatiniuose salonuose dažnai girdimas klausimas – gal jau gana sankcių Rusijai, gal Vladimiras Putinas jau užmokėjo už Krymo aneksiją ir Rytų Ukrainos okupaciją? Įtakingų pasaulio valstybių sankcijas Rusijai įvertinęs diplomatas Antanas Valionis mano, kad tikrasis sankcijų efektas Rusijai paaiškės tik vėliau.  O vertinant sankcijas reikia įvertinti ir naudą, kurios Rusija negavo dėl eilės nutrauktų projektų.

Tebekunkuliuojant aistroms dėl Valstybės saugumo departamento veiksmų ir Lietuvą purtant koronaviruso baimėms, ketvirtadienį Lietuvoje kilo diskusijos dėl dar vieno skandalo. Šį kartą jis – Vyriausybėje. Dėl nesutarimų su Sveikatos apsaugos ministru iš pareigų traukiasi premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir pats premjeras Saulius Skvernelis. Gal pradėkime nuo degtinės.

Skandalas dėl saugumo tarnybų neva slapta rinktos informacijos apie buvusius kandidatus į Prezidento rinkimus tęsiasi. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas komiteto nariams paviešino neva iš vieno žvalgybos pareigūno gautą informaciją, kad Valstybės saugumo departamentas prieš rinkimus rinko duomenis apie prezidento Gitano Nausėdos komandos žmones ir tuometį konservatorių pretendentą į šalies vadovus Vygaudą Ušacką. Pats žvalgybos vadovas kaltinimus neigia.

Graikijoje aštrėja pabėgėlių drama, pareigūnai kulkomis stabdo į salas iš Turkijos plūstančias valtis su žmonėmis, o Ankara vis garsiau kaltina graikus žudant pabėgėlius. Tuo pat metu Sirijoje verdant mūšiams didėja ir tiesioginės turkų ir rusų karinio konflikto grėsmė.

Nerimas dėl koronaviruso nerimsta. Jis ir toliau plinta reikalaudamas vis daugiau gyvybių. Ekonomistai kalba, kad virusas turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, tačiau rezultatai paaiškės tik kiek vėliau. Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų neužfiksuota, o apie Šiauliuose izoliuotą moterį kalbama pozityviai – ji serga lengva forma.

Sveikatą kuruojantys parlamentarai penktadienį į Seimą išsikvietė sveikatos apsaugos ministrą ir klinikų atstovus aiškintis, kaip valstybė pasirengusi galimam koronaviruso protrūkiui – ar tarnybos tinkamai reaguoja, ar užteks ligoninėms personalo ir lovų sergantiems. Ką sužinojo politikai, kalbėjome su Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene. Ponia Asta, pirmasis koronavirusas atvejis jau nustatytas, kaip elgtis visuomenei? Vieni panikuoja, kiti elgiasi ramiai.

Iki šiol žinojome, jog dėl Antrojo pasaulinio karo daugiausiai kalti Vakarai, kurie neatsiuntė į Maskvą rimtos derybų delegacijos prieš II Pasaulinį karą ir dėl to nebuvo kitos išeities rusams, kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija.

Pasaulį kaustantis koronavirusas verčia skelbti ekstremalią situacija ir mūsų šalyje. Nors pas mus nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, panika jau prasidėjo. Kiek iš tiesų reikia baimintis šio viruso ir kaip saugotis mums patiems, kalbėjome su profesoriumi Vytautu Usoniu.  Žmonėms kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso. Lietuvoje Vyriausybė jau kalba apie ekstremalios situacijos paskelbimą, be to, premjeras Saulius Skvernelis atšaukė atostogas.

Visame pasaulyje plintant koronavirusui, įkalinusiam tūkstančius žmonių kruiziniuose laivuose ir viešbučiuose, Lietuvos sveikatos viceministras Algirdas Šešelgis ramina Lietuvos gyventojus. Ar tikrai galime būti ramūs ir turime aiškius atsakymus, apie tai kalbėjome su viceministru A. Šešelgiu. Užsikrėtusiųjų koronavirusu pasaulyje jau daugiau kaip 80 tūkstančių. Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė, kad reikia ruoštis pandemijai.

Koronavirusas smogia ne tik žmonėms, bet ir ekonomikai. Šio viruso pasekmes mes dar tik pajusime. Kadangi Kinija vadinama pasaulio fabriku, jau dabar daug kam pasaulyje pradeda trūkti kiniškų gaminių, o į tai reaguoja ir biržos. Kaip dėl koronaviruso gali nukentėti pasaulis ir Lietuva? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kai šnekame apie koronavirusą, tai visada kalbame – kiek žmonių užsikrėtė, kiek mirė.

Vis daugiau emigrantų svarsto galimybę sugrįžti į Lietuvą. Jeigu 2018 metais į projekto „Renkuosi Lietuvą“ organizatorius patarimų, ką būtina žinoti ketinant sugrįžti, kreipėsi vos per du tūkstančius lietuvių, pernai jų buvo jau keturis kartus daugiau. Ar ir šiemet pastebimos tokios tendencijos? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir projekto koordinatore Emilija Oleškevič. Girdime, kad didėja emigrantų susidomėjimas grįžti į Lietuvą.

Kalendorinis pavasaris jau praktiškai ant nosies: dar savaitė ir atsisveikinsime su žiema. Tačiau tokia šiluma, kokią turime vasario mėnesį, anksčiau džiaugdavomės tik kovą ar balandį. Pastovios sniego dangos šiemet taip pat neturėjome, o jei sniego ir buvo – jis greitai ištirpdavo.

Miuncheno konferencija, 1963 metais pradėjo organizuoti NATO šalys ir ji kasmet sutraukia politikos lyderių iš viso pasaulio. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis pasidalijo asmenine patirtimi, kokie svarbiausi klausimai ir konfliktai buvo sprendžiami šioje konferencijoje jo vadovavimo ministerijai metais ir kas svarbiausio buvo sprendžiama šių metų susitikime.

Seimo valdyba kitą savaitę spręs, ar inicijuoti parlamentinį tyrimą pagal parlamentaro Vytauto Bako pateiktą medžiagą dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų bei įtakos politikos procesams. Ši, esą V. Bako turima informacija Seime užminė mįslę. Kaip patys Seimo nariai sako, vieni kitų klausinėja ar kas ką žino šiuo klausimu. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad žmonių srautai nemažėja ir renginys kiekvienais metais pritraukia vis didesnę auditoriją. Kalbama, kad šių metų knygų mugėje dalyvaus ir didelis skaičius užsienio autorių. Apie didelio susidomėjimo sulaukusį renginį TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir viena iš renginio organizatorių Milda Gembickienė.