Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Dėl koronaviruso pasaulį ištinka paralyžius. Stabdoma ar ribojama daugybė svarbių veiklų. Kas laukia pasaulio ir Europos, jei situacija artimiausiomis savaitėmis nesikeis?
Kiekvieną dieną didėja tikimybė, kad visa pasaulio ekonomika patirs recesiją, bent jau pirmąjį šių metų pusmetį. Praeitų epidemijų proveržio patirtys rodo, kad tikrai tos šalys, kurios buvo vienos iš labiausiai nukentėjusių, patyrė recesiją. Gera žinia – epidemijos netrunka amžinai. Jos dažniausiai trunka vieną sezoną arba dar šiek tiek grįžta ir kitą, rudenį. Labiausiai tikėtinas scenarijus – ši epidemija truks iki vasaros. Tačiau mes to tiksliai nežinome, todėl ir yra panika. Yra didelis neapibrėžtumas. Gali atsinaujinti ir antroji banga rudenį ar žiemą. Niekas negali pasakyti, kas bus ir ta panika daro „meškos paslaugą“.
Independence skelbia, kad koronavirusas pražudys daugiau bankrutuojančių žmonių, nei pats virusas sveikatos prasme. Ar mūsų laukia bankrotų lavina?
Priklausys, kiek ilgai truks tas virusas. Ekonomika yra tarsi važiavimas dviračiu: jei nustoji minti, tai dviratis kažkurį laiką važiuoja iš inercijos. Tai kol jis juda, tol jis nekrenta, nes yra išlaikomas balansas. Kurį laiką įmonės išsilaikys. Didesnės įmonės yra sukaupusios pakankamai daug finansinių resursų. Didelės įmonės Lietuvoje galėtų išsilaikyti net kelis ketvirčius su pakankamai ženkliai kritusiomis pajamomis. Smulkus ir vidutinis verslas kartais tų rezervų turi labai nedaug arba visai neturi. Manau, kad neišvengiamai Vyriausybės pagalba bus būtina.
Italijos bankai skelbia apie skolų atidėjimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Jei jau bankai atsisako pinigų, tai turbūt tikrai svieto pabaiga ir apokalipsė. Ar galimas toks scenarijus ir visoje Europoje, Lietuvoje, kad bankai dovanos tokias dovanas?
Manyčiau, kad priemonių paketas galėtų būti svarstomas pakankamai platus, nes, kaip ir minėjau, svarbiausia išlaikyti dviratį eigoje, kad jis nenukristų. Jį pakelti kainuoja žymiai daugiau, nei pastūmėti. Jeigu pasipiltų bankrotų lavina, tai būtų žymiai didesnių nuostolių pačiai banko sistemai ir valstybei, nes tai būtų nesumokėti mokesčiai, išaugęs nedarbo lygis. Reikėtų mokėti nedarbo draudimo išmokas. Bankai patirtų didelius nuostolius, nes tos paskolos, kurios buvo išduotos, jos niekada nebesugrįš.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
