Sveikata

Rugpjūčio 11-osios naktis Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikų bendruomenei įsiminė ilgam. Greitosios medicinos pagalbos medikų atgabentas vyras su daugybiniais sužalojimais peiliu kaklo ir pilvo srityse jau buvo be sąmonės. Ne vienam šmėstelėjo mintis, kad vilties išsaugoti gyvybę – mažai. Tačiau didelė gydytojų, medicinos darbuotojų brigada padarė stebuklą – tą naktį pacientas tarsi gimė iš naujo.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre atliktos pirmosios operacijos, kurių metu pritaikytas iki šiol Lietuvoje nenaudotas metodas. Naviko pažeistas kaulas apšvitintas itin didele jonizuojančios spinduliuotės doze, o ne pašalintas kaip įprasta. Apšvitintas tik trumpam iš įprastos vietos išimtas kaulas, taip išvengiant spinduliuotės poveikio pacientui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) planuojantiems keliones į svečias šalis, ypač norintiems aplankyti egzotinius kraštus Afrikoje ar Pietų Azijoje, primena, kad jose galima užsikrėsti – cholera. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius visame pasaulyje pranešta apie 247 071 choleros atvejį, įskaitant 2 121 mirties atvejį.

Danijos vaistų gamintoja „Bavarian Nordic“ ketvirtadienį pareiškė, kad yra „geriau pasirengusi“ aprūpinti savo vakcina nuo dabartinio „b raupų“ (angl. mpox) protrūkio nei 2022 metais.  Praėjusią savaitę „Bavarian Nordic“ pranešė, kad yra pasirengusi iki 2025-ųjų pabaigos pristatyti iki 10 mln. vakcinos dozių nuo „b raupų“. Skelbiama, kad šiuo metu bendrovė turi apie 500 tūkst. dozių.

Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais pacientų, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša, kad keičiasi būdas, kaip yra apmokami endoskopijos tyrimai. Pakeitus šių tyrimų apmokėjimo tvarką, daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų gaus gydymo įstaigos, o pacientams tyrimai taps labiau prieinami ir kokybiškesni. Šie tyrimai yra svarbūs diagnozuojant įvairias ligas, ypač virškinimo sistemos sutrikimus.

Švedijai fiksavus pirmąjį Europoje b raupų atmainos atvejį, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad kol kas nėra prielaidų tikėtis beždžionių raupų viruso protrūkio. Tačiau, anot virosologo, visuomenė turi atsižvelgti į šios raupų atmainos paplitimą Afrikoje ir visuomet būti pasiruošusi. Jis pažymi, kad siekdami apsisaugoti nuo šios ligos Lietuvoje kol kas pasiskiepijo iki 100 žmonių. „Šiai dienai nėra jokių prielaidų, kad Europoje kiltų pandemija.

Ar Lietuvai gręsia centrinę Afriką klupdanti 25 kartus aukštesnį mirtingumą turinti beždžionių, arba B raupų viruso atmaina, kuri išgąsdino Pasaulio sveikatos organizaciją? Žaibiškas viruso plitimas – 26 užkrėstos provincijos ir pusšešto šimto mirčių Afrikoje – anot virusologų, gali reikšti didesnį viruso kiekį organizme, kuris reiškia ir lengvesnį užsikrėtimą.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) generaliniam direktoriui Nerijui Mikelioniui traukiantis iš pareigų, tarnybai laikinai vadovaus Ilona Kajokaitė.

Galvos skausmo paletėje migrena užima tamsiausią spalvą, o jos priepuoliai gali išmušti iš rikiuotės net kelioms dienoms. Specialistės pasakoja, kaip atskirti paprastą galvos skausmą nuo migrenos, kada dėl galvos skausmo reikėtų sunerimti ir kreiptis į medikus bei kokia rutina, maistas, darbo ir poilsio režimas padės išvengti nemalonių simptomų. Paprastas skausmas ar migrena? Skausmas skausmui nelygu, teigia specialistės.

Šių metų vasarą koronaviruso infekcijos atvejų fiksuojama daugiau nei pernai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pranešama, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pradėjo didėti nuo liepos mėnesio. NVSC duomenimis, šis skaičius nuo 267 atvejų išaugo iki 1377 atvejų per savaitę. Pastarasis susirgimų skaičius fiksuotas 33-iąją metų savaitę – rugpjūčio 12–18 dienomis.

Nerimą pasaulyje sėjant naujai beždžionių raupų („b raupų“) atmainai Lietuvos specialistai patikina, kad nuogąstavimai nėra laužti iš piršto. Už Afrikos ribų užfiksuotas virusas yra itin pavojingas – mirtingumas nuo jo siekia net 10 proc.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas – dar naujokas. Tačiau šiame darbe jau turi penkerių metų patirtį, kurią, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir įgijęs gydytojo gastroenterologo diplomą, sukaupė dirbdamas KSMU Kauno ligoninėje.

Švedijoje nustačius įvežtinį beždžionių raupų atvejį iš Afrikos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad situacija dėl šios infekcijos yra stebima ir kol kas grėsmės visuomenei ji nekelia.

Pasklidus nerimui dėl Europoje užfiksuotų b raupų, rekomendacijomis, kaip elgtis, pasidalino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė epidemiologė Rolanda Lingienė. „Pastarosiomis dienomis sulaukusi nemažai asmeninių paklausimų, ką daryti su suplanuotomis tolimomis kelionėmis į Afrikos šalis egzotiškais pavadinimais ir į man aiškesnes atostogų kryptis: Madagaskarą, Seišelius, Mauricijų ir pan., puoliau ieškoti oficialių institucijų rekomendacijų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė, kad „b raupų“ (angl. mpox) protrūkis nėra dar viena COVID-19 pandemija, nes šis virusas ir jo kontrolės priemonės jau yra žinomos.  PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė) nurodė, kad „b raupų“ plitimą galima sustabdyti, tačiau vis dar reikia atlikti daugiau pavojingesnės jų atmainos tyrimų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad šiais metais jau buvo užfiksuoti 355 kokliušo atvejai. Tuo tarpu per praėjusius metus liga buvo diagnozuota 7 asmenims. Centro duomenimis, ligos suaktyvėjimui įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjantis paskiepytų vaikų skaičius bei užkrečiamosioms ligoms būdingas periodiškumas. Pastaruosius trejus metus Lietuvoje nuo kokliušo paskiepijama apie 90 proc.

Įsivaizduokite, kad jums labai skauda dantį, tačiau artimiausią laiką pas odontologą gydymo įstaiga jums gali pasiūlyti tik po 18 mėnesių. Net nupurtė, tiesa? Tačiau būtent tokią realybę išgyvena žmonės su negalia, kadangi Lietuvoje labai stinga odontologinių bei veido ir žandikaulių chirurgijos paslaugų pritaikymo neįgaliems vaikams ir suaugusiems.

Šiemet fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nurodoma, kad tam įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjančios paskiepytų vaikų apimtys, taip pat užkrečiamosioms ligoms kas 3–5 metus būdingas pakilimas. Artėjant mokslo metams specialistai primena kasmetinio vaiko sveikatos tikrinimo metu lankantis pas gydytoją pasidomėti ir vaiko skiepijimo būkle ir paskiepyti nuo kokliušo, jeigu jau atėjo tam tinkamas laikas.

Širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL) apima platų spektrą ligų, pažeidžiančių kraujotakos sistemą – širdį, arterijas, venas ir kapiliarus. Kadangi kraujagyslių yra visuose žmogaus organuose, ŠKL gali paveikti bet kurį iš jų. Nors šios ligos ilgai buvo laikytos vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau vis dažniau yra diagnozuojamos ir jauniems žmonėms, o kartais – net paaugliams.

Pavojingu virusu užsikrėtęs pacientas papasakojo „Sky News“ apie savo siaubingus simptomus, o ekspertas perspėjo, kad labai tikėtina, jog Jungtinėje Karalystėje jau plinta nauja, mirtina „b raupų“ viruso atmaina. Po to, kai pirmą kartą buvo aptikta Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), I „b raupų“ atmaina buvo patvirtinta Švedijoje ir Pakistane ir, kaip manoma, kol kas yra pavojingiausia.

Rugpjūtį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Afrikoje vykstantis „b raupų“ protrūkis yra pasaulinio masto ekstremalioji situacija, t. y. aukščiausias pavojaus lygis pagal tarptautinę sveikatos teisę. Tai pripažinta po to, kai Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai paskelbė, kad šiame žemyne susiklostė nepaprastoji padėtis visuomenės sveikatos srityje, skelbia CNN.

Vasarą norisi daugiau laiko aktyviai leisti lauke, vis tik ne visada poilsis baigiasi taip, kaip norėtųsi. Kada kaulų lūžiai tampa pavojingais ir kuriais atvejais moterims reikia pasitikrinti dėl kitos ligos? Dažniausiai vasarą aktyviai leidžiant laiką nukenčia galūnės. Vis tik, traumos būna įvairių rūšių ir priklausomai nuo jų sudėtingumo sprendžiama, ar reikia operacijos.

Liepos mėnesį VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje buvo atlikta viso žandikaulio ir jo sąnarių pakeitimo protezu operacija. Protezą pagaminusių kauniečių „Ortho Baltic“ duomenimis, tokia operacija pirmą kartą atlikta ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Šią sudėtingą ir unikalią operaciją atliko Žalgirio klinikos vadovas, gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius.

Nuo pirmadienio Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) vadovauti pradeda Dovilė Marcinkė.  VVKT vadovės pareigas penkerių metų kadencijai ji paskirta laimėjus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konkursą. „Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pradedanti vadovauti Dovilė Marcinkė jau turi darbo patirties šioje įstaigoje, tad puikiai išmano jos specifiką, o taip pat yra sukaupusi solidžią darbo patirtį farmacijos bendrovėse.

Tyrimas parodė, kad moterys ilgiau nei vyrai laukia medicininės pagalbos ligoninių skubios pagalbos skyriuose ir rečiau nei vyrai gauna vaistų nuo skausmo dėl tų pačių nusiskundimų. Tyrimas atskleidė nerimą keliantį ir reikšmingą žmonių skirstymą pagal lytį, kai medicinos personalas vertina paciento skausmą, skelbia portalas „IFL Science“. Lyčių nelygybė medicinoje yra gerai užfiksuotas reiškinys.

Vasarai įsibėgėjant devynios Europos šalys praneša apie vietinį Vakarų Nilo viruso (WNV) plitimą – aštuoni žmonės jau mirė nuo šios uodų platinamos ligos, teigia ES ligų prevencijos agentūra.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) visiems darbuotojams nupirko papildomą sveikatos draudimą. SAM naujienų portalui „Delfi“ nurodė, kad tai – darbuotojų skatinimo priemonė, kurios tikslas pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus. Kritikai sako, kad toks sprendimas parodo, jog politiniu lygiu netikima įgyvendinamomis sveikatos sistemos reformomis, turinčiomis pagerinti paslaugų prieigą valstybinėse gydymo įstaigose.

Vasarą vienas aktualiausių klausimų, ypač moterims, yra celiulitas ir kaip su juo galima kovoti. Net 98 proc. moterų teigia, kad turi celiulito ir jo gėdijasi. Celiulito labiausiai pažeidžiamos vietos yra šlaunys, tačiau jo pasitaiko ir ant pilvo bei rankų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ laidos vedėja Erika Fuks apie celiulitą ir kokiais būdais galima jo atsikratyti, kalbino kvalifikuotą masažuotoją ir masažuotojų mentorę Kariną Mikailovą.

Jei galvojate, kad folio rūgštis, norint pastoti bei išnešioti sveiką kūdikį, yra reikalinga tik moterims – klystate. Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė atskleidė, kodėl šią medžiagą patartina vartoti abiejų lyčių atstovams. „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė aiškina, kad folinė rūgštis žmogaus organizmui yra itin naudinga.

Hemorojus yra itin dažna problema, su kuria per gyvenimą susiduria praktiškai kiekvienas žmogus. Chirurgas-proktologas T. Manelis laidoje „Kviečiame daktarą“ atskleidė, kas su ja susiduria dažniausiai ir kokie yra ligos prevencijos būdai.  Hemorojus yra tarsi evoliucinė-civilizacinė liga. Stipriai pagerėjus žmonijos gyvenimo kokybei, sergamumas šia liga darosi vis aktualesnis.

Per mėnesį fiksuotų erkinio encefalito atvejų skaičius išaugo 60 proc., praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Preliminariais duomenimis, liepos mėnesį erkiniu encefalitu susirgo 201 asmuo. Tai 76 atvejais daugiau nei birželį. Kaip praneša NVSC, didžioji dalis susirgusių asmenų (139), buvo nepasiskiepiję. Per praėjusį mėnesį užfiksuotas vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis, nurodo centras.

Viniuje vidury dienos angis įgėlė darželyje buvusiai trimetei. Mergaitei prireikė medikų pagalbos, trimetę mama tiesiai iš darželio išvežė į ligoninę. Nei vaikas, nei darželio darbuotojai pačios gyvatės sako nematę – tik kai mergaitei smarkiai ištino koja, tuomet pastebėjo įgėlimo žymes. Vien Vilniuje šiemet gyvatės sugėlė 6 vaikus.

Širdį verianti klaipėdietės Dianos Griščiukienės šeimos istorija tęsiasi jau septynerius metus. Kai moteris laukėsi sūnaus, gydytojai nematė sudėtingos vaisiaus širdies ydos, tačiau berniukui gimus pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Per pirmąsias vaiko gyvenimo dienas – reanimacija ir operacija, kuri Lietuvoje atliekama vos kartą per metus ar net dar rečiau.

Amžėjant nyksta žmogaus raumenų masė, tad natūralu, jog dėl to atsiranda vis daugiau sveikatos problemų, o gyvenimo kokybė suprastėja. Tačiau yra būdų, kaip išnykusius raumenis susigrąžinti. Profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ atskleidė, kaip tai padaryti.  Jei raumenys dirba prastai, galime tapti vis labiau priklausomi nuo kitų žmonių. Net lipimas laiptais žemyn gali sukelti nemažai problemų ir diskomfortą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atnaujintą sąrašą, kuriame nurodo, kad patogenų, galinčių sukelti kitą pandemiją, skaičius išaugo iki daugiau nei 30. Į sąrašą įtrauktas A gripo virusas, dengė virusas ir beždžionų raupai.

Visuomenės sveikatos centro specialistai sako tokio protrūkio Kaune nepamenantys, tačiau kas dėl jo kaltas, paaiškės tik atlikus tyrimus. Soti vakarienė Kauno ligoninės pacientams kaip reikiant apkarto, mat po jos keliasdešimt ligonių pasijuto blogai. Jie vėmė ir viduriavo, taip pat karščiavo. Žmonės suskubo kaltinti vakarienei pateiktą omletą, mat jo neragavusieji negalavimų išvengė. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasaulis susiduria su nauja sveikatos grėsme – sparčiai plintančiu beždžionių raupų virusu. Masiškai ėmęs plisti Afrikos žemyne, virusas jau pasiekė ir Europą. Iškart po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija dėl beždžionių raupų tarptautiniu mastu paskelbė ekstremalią padėtį, apie pirmąjį pavojingos viruso atmainos atvejį pranešė Švedija. Tai – pirmas šios atmainos atvejis už Afrikos žemyno ribų.  Afrikietis Biyangwe nežino nei kur, nei kaip užsikrėtė beždžionių raupais.

Po apsilankymo Klaipėdos restorane susirgo 8 asmenys, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tarnybos Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs informacijos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (NVSC), tiria ūmių žarnyno užkrečiamųjų infekcinių ligų protrūkį.

Statistiškai, rugpjūčio mėnesio nuo Žmogaus papilomaviruso (ŽPV) paskiepijama daugiausia vaikų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Prieš rudenį suaktyvėja vaikų skiepijimas. Vis daugiau tėvų ir globėjų, prieš vaikams sugrįžtant į mokyklą, stengiasi patikrinti jų sveikatą – tuo pačiu vaikai ir paskiepiami nuo užkrečiamųjų ligų rekomenduojamais skiepais“, – teigė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

 Neatsargus paspirtukų vairavimas vasarą tampa viena dažniausių vaikų traumų priežasčių. ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės teigimu, daugiausia nelaimių įvyksta dėl to, kad vairuodami paspirtukus, ypač elektrinius, vaikai neretai nesilaiko būtinų saugos taisyklių ir reikalavimų.

Europoje pirmą kartą užfiksuotas iš Brazilijos kilusios ir ten jau dvi gyvybes nusinešusios „tinginių“ Oropouche karštligės atvejis, skelbia portalas „Mirror“. Du Kuboje lankęsi žmonės, kuriems pasireiškė ligos simptomai, grįžę buvo paguldyti į Italijos ligonines, praneša „The Lancet“. Ekspertai baiminasi dėl „nesustabdomo“ protrūkio. Po kelionės į Kubos Ciego de Avilos provinciją 26 metų moterį, grįžusią į Veroną gegužės 26 d., pakirto karščiavimas ir viduriavimas.

Sulaukę 50-ies kasmet prarandame po 1 proc. raumenų masės, o nykstantys raumenys senstant tampa taip pat pavojinga, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ar kiti rimti susirgimai. Tad TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kodėl gyvybiškai svarbu išsaugoti raumenis, kai jums 50 ir daugiau. Jei amžėjant nieko nedarysite, pasekmės gali būti liūdnos.

Klaipėdos universiteto ligoninei susiduriant su finansiniais iššūkiais, situaciją trečiadienį ketina svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetas. „Norime susipažinti su informacija, kas padaryta per tą laiką.

Sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad bus aiškinamasi dėl įvykio, kai greitosios pagalbos automobilyje Šiauliuose pirmadienio vakarą mirė naujagimis. Pirminiais duomenimis, greitoji pagalba buvo kviečiama kelis kartus, tačiau moteris pagimdė namuose, kūdikis buvo vežamas į ligoninę Šiauliuose, tačiau neišgyveno.

Nuo 2025 m. sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. „Regitra“ pastebi, jog atnaujinti medicininę pažymą suskubo dar ne visi vairuotojai. Pažangiausiai sveikatą tikrinasi Šilalės rajono, Klaipėdos rajono ir Kalvarijos savivaldybėse, o vangiausiai – Visagino, Zarasų rajono ir Panevėžio savivaldybių vairuotojai. Naujausiais „Regitros“ duomenimis, kitų metų sausio mėn. daugiau kaip 183 tūkst.

Šalies ligoninėms siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimą ir priimti bent 300 naujagimių kasmet, kad būtų išsaugotos akušerijos-ginekologijos skyriams skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos, situacija Lietuvos rajonuose skirtinga. Kai kuriose ligoninėse, kur gimdyves pritraukti sudėtingiau, joms siūlomos net papildomos vienkartinės išmokos. Tokia praktika taikoma Mažeikių ligoninėje.

Antradienį prasideda Nacionalinio kraujo centro (NKC) turas po Lietuvą, kurio metu gyventojai bus kviečiami paaukoti kraujo bei susipažinti su sveikos gyvensenos principais. NKC turas „Gyvybės Kelionė 2024“ antradienį prasidės Mažeikiuose, o finišuos rugsėjo 17 d. Vilniuje, Katedros aikštėje. Pasak NKC direktoriaus Daumanto Gutausko, turo tikslas yra skleisti žinią apie kraujo donorystės svarbą bei tinkamą gyvenseną.

Lytiškai plintančios ligos Lietuvoje vis dar yra tokios, apie kurias gėda ne tik kalbėti, bet ir kreiptis į medikus, pastebi gydytojai. Dėl to kai kurių lytiškai plintančių ligų Lietuvoje pagal statistiką registruojama ir nustatoma gerokai mažiau kaimyninėse šalyse, o tai reiškia tik vieną: žmonėms jos arba nediagnozuojamos, arba diagnozavus – neregistruojamos.