Sveikata

Respublikinėje Šiaulių ligoninės neurochirurgai Rimvydas Balandžiūnas ir Petras Dženkaitis atliko pirmąją operaciją, kurios metu 54 metų vyrui įdėtas naujos kartos mobilus kaklo tarpslankstelinis implantas, kitaip dar vadinamas mobiliuoju disku. Operacija, pasitelkiant mobilų diską, pasiūlyta pacientui, kuris atvyko su neurochirurgais pasikonsultuoti dėl operacinio gydymo. Vyras skundėsi ribotais kaklo judesiais ir įtampa kaklo srityje.

Miegas visiems gyvybiškai būtinas, tačiau dažnas šiuolaikinis žmogus  jo sąskaita neretai pasirenka daugiau padirbėti ar papramogauti. Specialistai įspėja, kaip taip organizmas ilgai tempti negali, o sveikam suaugusiajam miegoti reikėtų bent po 7 valandas kasnakt. Kalbėdama apie tai, kodėl miegas toks svarbus, neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė paaiškino labai supaprastintai.

Ar norėtumėte savanoriškai užsikrėsti COVID-19, ir visa tai – vardan mokslo? Dauguma mūsų tikriausiai atsakytų „ne“, tačiau 36 sveiki žmonės sutiko tai padaryti, dalyvaudami pirmajame pasaulyje COVID-19 sukeltų problemų su žmonėmis tyrime.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kasdienis multivitaminų vartojimas nepadeda žmonėms gyventi ilgiau, rašo „The Guardian“. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 400 tūkst. sveikų žmonių ir buvo nustatyta, kad kasdienis multivitaminų vartojimas neturi tokios naudos sveikatai, kokios žmonės tikisi. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar kasdien vartojami multivitaminai sumažina mirties riziką per ateinančius du dešimtmečius.

Pirmadienį, nuo liepos 1 dienos, įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), į jį  įtraukti 2 035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms. „Situacija kainyne stabili, veikliųjų medžiagų kiekis didėjantis, stebimi natūralūs pasikeitimai ir gamintojų konkurencija.

Nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, dabar prisidės dar viena – galimybė išrašyti nedarbingumą esant tam tikroms konkrečioms situacijoms. Kaip dar prieš kurį laiką informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.

Padidėjęs cholesterolis – viena iš šio amžiaus rykščių ir svarbus širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys. Vis tik jį koreguoti renkantis tinkamą mitybą ir keičiant kitus gyvensenos veiksnius įmanoma tik 30 proc., mat 70 proc. cholesterolio gamina mūsų organizmas. Šiandien ne vienas mūsų atėjęs pas gydytoją ir atlikęs kraujo tyrimus, ypač lipidogramą, išgirsta gydytojo verdiktą, kad jūsų cholesterolis yra padidėjęs.

Sparčiai senėjant Vakarų pasaulio populiacijai vis didesne šių laikų rykšte tampa Alzheimerio liga ir kitos demencijos. Nors šie sutrikimai pradeda vystytis dešimtmečiais anksčiau, nei pasirodo simptomai, gydytojai ir mokslininkai kol kas yra praktiškai bejėgiai apčiuopti ligos pradžią ar juolab ją išgydyti. Tiesa, jau išbandomi vaistai, galintys sušvelninti simptomų progresavimą. Plačiau apie vyresnio amžiaus žmonių demenciją papasakojęs VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas dr.

Šylant orams, rankoves raitojasi parazitologai, mat daugėja žmonių, per maistą ir vandenį užsikrėtusių įvairiausiais parazitais. Vien per tris šių metų mėnesius į medikus kreipėsi pusantro tūkstančio žmonių.   Dalį jų susargdino įvairios kirmėlės. Medikai sako, esą daugėja vaikų, žaidžiančių smėlio dėžėse, tad daugės ir susirgimų. Mat grįžę namo, mažieji ne visada tinkamai nusiplauna rankas, o ligos ir plinta dėl nepakankamos higienos.

Šeimos gydytojų asociacija siūlo pratęsti nuo 2025-ųjų sausio turėsiantį įsigalioti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymą“. Praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtomis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisomis numatoma, jog nuo 2025 metų sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su jo sveikatos pažyma – šiai nustojus galioti bus stabdomas ir pažymėjimo galiojimas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl širšės įgėlimo sukeltos alergijos tėvai atvežė anafilaksinį šoką patyrusį vaiką. Patys tėvai ant rankų savo 11-metį įnešė tiesiai į reanimaciją. Medikai skubiai suteikė būtinąją pagalbą. O anafilaksinis šokas – reta, bet labai pavojinga būklė, kuri gali baigtis net mirtimi. Pasak alergologų, tokių atvejų ypač padažnėja vasarą, pacientams niežti visą kūną, krenta kraujospūdis, trūksta oro.

Užmušė mūsų Kostą, uždaužė miegantį su lašelinės stovu. Taip apie Jurbarko ligoninėje įvykusią tragediją pasakoja žvėriškai sudaužyto, o vėliau mirusio vyro žmona. Moteris tikina, kad jos sutuoktinis netrukus turėjo būti išrašytas iš ligoninės, tačiau jį nužudė kartu palatoje gulėjęs ir psichikos liga sirgęs pacientas.

Ne tik sekdami įvairiomis mitybos madomis, bet ir siekdami ilgaamžio gyvenimo ir norėdami išvengti vėžio ir kitų ligų nemažai žmonių imasi radikaliai keisti savo maisto įpročius.

Į Lietuvos gatves atėjo kone 50 kartų už heroiną stipresnis narkotikas fentanilis, kuris Amerikoje jau spėjo sukelti tikrą katastrofą – ten gatvėse blaškosi tikrais zombiais virtę žmonės ir kasdien nuo fentanilio miršta šimtai. Šią krizę maitina ne kas kitas, o Pekinas per savo logistiką ir chemijos pramonę. O narkotikų adatą rankose tvirtai laiko Meksikos karteliai.  Persikreipęs, sustingęs, įstrigęs kažkur kitoje realybėje.

Jei išgirstumėte, kad kažkam persodinamas inkstas, tikriausiai manytumėte, kad žmogui bus taikoma pilna narkozė, o po to bent kelias dienas teks praleisti ligoninėje. 28 metų vyrui iš Čikagos (JAV) pavyko paneigti šiuos įsitikinimus – jam inkstas buvo persodintas būnant visiškai sąmoningam ir jau kitą dieną jis buvo išrašytas iš ligoninės, skelbia portalas „IFL Science“. Šis atvejis, pirmasis „Northwestern Medicine“ klinikoje, yra tikrai neįprastas.

Europą užklupo karščio banga. Įvairios institucijos dalijasi patarimais gyventojams, kaip elgtis, kad karščių metu nepakenktumėte sau. Viena iš jų – britų Raudonasis kryžius. Organizacija pateikė aštuonias rekomendacijas gyventojams, kaip ištverti karščius.

Jungtinėje Karalystėje kilo žarninių lazdelių protrūkis, rašo „Mirror“. Skelbiama, kad nuo prekybos centruose parduodamų sumuštinių šia bakterija užsikrėtė bent 275 žmonės, vienas mirė. Į ligoninę buvo paguldyti 86 žmonės. Jungtinėje Karalystėje kilo protrūkis Teigiama, kad protrūkį sukėlė kai kurie prekybos centrų sumuštiniai su salotų lapais. Ši infekcija pasireiškia sunkiu viduriavimu, skrandžio skausmais, vėmimu ir karščiavimu.

Atėjusi vasara lepina saulės spinduliais, tačiau šiuo metu ypač svarbu pasisaugoti nuo karščio bangų ir išgerti pakankamą kiekį vandens. Nepaisant savo sveikatos gerovės, gali atsirasti dehidratacija, kurios pagrindiniai požymiai – nuovargis, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai. Apie dehidratacijos atsiradimo priežastis bei simptomus komentuoja „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė.

Birželio 26 d. HBO laidoje „Last Week Tonight“ ir beveik 10 mln. prenumeratorių turinčiame „YouTube“ kanale vedėjas ir TV žvaigždė Johnas Oliveris viename naujausių epizodų skyrė dėmesio Lietuvos chirurgui –  suaugusiųjų ortopedui-traumatologui Šarūnui Tarasevičiui. Šis laidos įrašas jau peržiūrėtas daugiau nei 402 tūkst. kartų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Parlamentarai antradienį išplėtė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus įgaliojimus, sudarydami galimybę esant tam tikroms sąlygoms nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis.  Be to, atsisakyta teritorinių ligonių kasų kaip atskirų vienetų. Tai numatančios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos priimtos 82 Seimo nariams balsavus už, prieš buvus septyniems parlamentarams ir 27 politikams susilaikius.

Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikatos būklės patikroms laiko randame nedaugelis. Šeimos gydytoja Greta Kabašinskienė įspėja, kad jei nejaučiame jokių neįprastų simptomų – nebūtinai reiškia, kad esame sveiki, mat nieko nė neįtariantiems pacientams neretai nustatomas ryškus tam tikrų vitaminų ar mineralų trūkumas, kepenų pažeidimai ar dislipidemija.

Antradienį Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams, kurie sudarys teisines prielaidas ligonių kasų konsolidavimui nuo 2025 m. liepos 1 d. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės, šiuo įstatymų siekiama Valstybinę ligonių kasą (VLK) ir teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį. „Man atrodo, kad tai būtų labai svarbu tiek darbo efektyvumui, tiek administracinių išteklių paskirstymui, todėl įstatymas yra reikalingas“, – pažymėjo ji.

Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tulžies pūslės akmenims. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ Medicinos padalinio vadovas, pilvo chirurgijos gydytojas med. dr. Simonas Ūselis teigia, kad vienos priežasties, kodėl jie susiformuoja, nėra, o skausmams kartojantis ir nesiimant veiksmų, komplikacijos gali vesti net prie sunkios negalios ar mirties.

Valgant netinkamą maistą mūsų kraujyje labai staigiai šokinėja gliukozės kiekis. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip sau leisti valgyti viską, bet nuo to nepriaugti nereikalingo svorio, ir kaip tinkamai valgyti, kad kraujyje nešokinėtų gliukozės kiekis.  Kaip teigia A. Unikauskas, kai pavalgius mūsų kraujyje vyksta gliukozės šuoliai, tada mes pradedame jausti nuovargį, tai skatina potraukį cukrui, sveikatai nepalankiam maistui.

Internetui atvėrus naujas galimybes dalis žmonių atsakymų apie savo sveikatos būklę ir bendrai sveikatinimąsi mieliau ieško ten, o ne specialisto kabinete. Gydytojai gi perspėja, kad savarankiškai nusprendus vartoti maisto papildus, juo labiau ieškoti kažkokių detoksikuojančių priemonių, viskas gali baigtis ir reanimacijoje.

Dvi moterys, abi sirgusios tuo pačiu bendru virusu, atskleidė, kaip šis virusas ištrynė visus jų prisiminimus ir jos net nebeatpažino savo šeimų. Nicole Caird iš Brisbano ir Claire Robertson iš Londono papasakojo, kaip jų atmintis kas kelias minutes išsitrina dėl pasekmių, atsiradusių po užsikrėtimo paprastu opaligės virusu, skelbia portalas „Daily Mail“. Kalbėdamos laidai „60 Minutes Australia“, kuri pirmą kartą buvo parodyta 2011 m., bet neseniai vėl pasirodė socialiniuose tinkluose, moterys ...

Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos maliarija ir Dengės karštligė sparčiai plinta visame pasaulyje. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos jos pasieks dar daugiau kol kas jų nepaveiktų teritorijų. Didėja grėsmė, kad keičiantis klimatui ir užklumpant vis karštesnėms vasaroms tokių užsikrėtimų gali padaugėti ir Lietuvoje. Apie tai, ar Lietuvoje realu paplisti tropinėms ligos „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėtasi su Gamtos tyrimų centro mokslininke Rasa Bernotiene.

Gimdos miomos ir polipai – dažna ginekologinė problema. Laimei, dažniausiai tai yra gerybiniai dariniai. Tačiau tai ne visada reiškia, kad su jais galima gyventi lyg niekur nieko. Be to, kitą kartą dėl užklupusių skausmų tenka vykti ir į priėmimo skyrių.  VUL Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja gydytoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė pasakojo, kad virš 90 proc. atvejų gimdos miomos ir polipai yra gerybinė patologija.

Mokslininkai nustatė, kad kraujyje esantys baltymai gali įspėti apie vėžį likus net septyneriems metams iki diagnozės nustatymo. Tyrėjai rado 618 baltymų, susijusių su 19 ligos rūšių, įskaitant žarnyno, prostatos ir krūties vėžį, skelbia portalas „Sky News“. Maždaug 107 iš šių baltymų rasta žmonių grupėje, kurių kraujas buvo paimtas likus mažiausiai septyneriems metams iki vėžio diagnozės nustatymo.

Natūralu, kad atėjus vasarai ir kylant oro temperatūrai, prakaituojame daugiau ir dažniau. Tačiau kartais perteklinis prakaitavimas gali signalizuoti apie sutrikusią sveikatą ar net sukelti socializacijos problemas. Tad profesorius Alvydas Unikauskas laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo, ką apie žmogaus sveikatą gali pasakyti prakaitas.  Išskirdamas prakaitą žmogaus kūnas vėsinasi. Odoje yra apie 3 milijonai prakaito liaukų, tad per parą įmanoma išprakaituoti net kelis litrus.

Tūkstančius metų apie žmogaus sveikatą buvo sprendžiama pagal jo burnos būklę. Taip yra neatsitiktinai – seniai žinoma, kad nesugydyti dantys ir uždegimas blogina viso organizmo būklę. Negana to, šiandien kalbama apie visai naują sąvoką – dentalinis stresas. Tai ilgainiui nuodija organizmą ir gali net paveikti gyvenimo trukmę.

Vasariški orai tik ir traukia pabūti gamtoje, tačiau sveikatos specialistai įspėja saugotis vos pastebimų, bet labai pavojingų padarų – erkių. Kraujo ištroškę gyviai platina ne tik klastingą Laimo ligą – Lietuvoje kaip niekur kitur išplitęs erkinis encefalitas. Tačiau retas žino, kad juo užsikrėsti galima ir vartojant nepasterizuotą užkrėstų gyvulių pieną ir jo produktus.

Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatymo pataisas. Pasak A. Matulo, mobili vaistinė pagal tam tikrą grafiką galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose, išduodamas vaistus ir teikdamas farmacinę paslaugą. Šioms paslaugoms teikti Sveikatos apsaugos ministerija turėtų nustatyti taisykles.

Norintiems ilgiau išlikti jauniems dažnai siūlomi intensyvaus poveikio veido ir kūno kremai, įvairios dermatologinės procedūros ir net plastinės operacijos. Vis dėlto, TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė, kad norint ilgiau džiaugtis jaunatviška išvaizda reikėtų savimi rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.  Pasak A. Unikausko, senėjimą sukelia tam tikri produktai, kuriuos vartojame kasdien.

Šlapimo pūslės vėžys – itin pavojingas. Paprastai, kol nebūna išplitęs, jis nerodo jokių simptomų. Šis vėžys 3 kartus dažniau užklumpa vyrus ir taip yra neatsitiktinai – didelę įtaką tam turi rūkymas.   Šlapimo pūslės vėžiu susergama, kai normalios epitelio ląstelės šlapimo pūslės gleivinėje, dažniausiai urotelio ląstelės, pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis.

Birželio 29 d. – liepos 6 d. vyks šimtmetį menančios Dainų šventės renginiai, į kuriuos sugužės gausus būrys šokančių, dainuojančių ir vaidinančių kolektyvų.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kaip elgtis šventės metu, siekiant išvengti pavojingų infekcijų. Kaip žinoma, dideli žmonių susibūrimai, ypač uždarose patalpose (pvz.

Kauno klinikose penktadienį oficialiai atidarytas Žmogaus biologinių išteklių ir Branduolinės medicinos tyrimų centrai, pastarajame įrengtu ciklotronu rudenį tikimasi pagaminti radioaktyvius preparatus ligų diagnostikai. Kaip žurnalistams nurodė Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas Donatas Vajauskas, radioaktyviais preparatais daugiausiai bus nustatomi onkologiniai susirgimai, taip pat jos bus naudojamos kardiologijoje ir neurologijoje.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankysis Liuksemburge, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) posėdyje. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), susitikimo metu planuojama aptarti farmacijos, Europos sveikatos sąjungos bei vakcinacijos nuo vėžio klausimus. Posėdžio metu ketinama tvirtinti išvadas dėl Europos sveikatos sąjungos ateities.

Išanalizavus 4,7 tūkst. žmonių, pasveikusių nuo COVID-19 viruso, duomenis, paaiškėjo daugiau įžvalgų apie tai, kam gali grėsti didžiausia rizika susirgti ilgai trunkančia lėtine COVID-19 liga. Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia alinančius simptomus, – galimybių yra šimtai, – tačiau naujas tyrimas atskleidžia, kas gali būti šios ligos aukomis. Lėtinė COVID-19 liga pasireiškia mažiausiai tris mėnesius po užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu.

Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) ir toliau vadovaus Jelena Kutkauskienė, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Antrosios kadencijos metu ir toliau sieksiu, kad įstaiga būtų valdoma efektyviai, jos veikla būtų orientuota į aukščiausius rezultatus, būtų patenkinti pacientų ir darbuotojų lūkesčiai, pasiekti sveikatos politikos tikslai, stiprinamos mokslo ir mokymo bazės“, – išplatintame pranešime teigė J. Kutkauskienė.

Atėję vasariški orai vilioja rinktis aktyvesnes pramogas gamtoje, tačiau specialistai pastebi, kad su augančiu aktyvumu išauga sužeidimų bei traumų tikimybė. Jei vieniems sužeidimams gydyti pakaks užterštą vietą nuplauti tekančiu vandeniu ir uždėti švarų tvarstį, tai kitoms traumoms gali prireikti ilgo gydymo bei reabilitacijos.

Vaistininkai vasarą vadina „grilinimo“ sukeltų negalavimų sezonu ir pataria, kaip jų išvengti Mėsos, žuvies, jūros gėrybių kepimas ant grotelių, kepsninių ar iešmų yra vienas mėgstamiausių maisto ruošimo būdų. Vis tik sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad kai mėsa ar žuvis yra kepama aukštoje temperatūroje, joje gali susidaryti kenksmingų junginių, susijusių su padidėjusia tam tikrų vėžio formų rizika, tad tokiais kepsniais reikėtų mėgautis saikingai.

Vasariški karščiai vieniems žmonėms reiškia gerą poilsį ir atsipalaidavimą, tačiau kitiems – rūpesčius dėl sveikatos. Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį, kad karščių metu ypatingai atsargūs turėtų būti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), nes aukšta oro temperatūra gali sukelti jų paūmėjimą.

Buvęs Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) direktorius JAV kabelinių televizijų naujienų tinklui sakė, kad paukščių gripo pandemija yra „labai tikėtina“. Robertas Redfieldas – virusologas, 2018–2021 m. ėjęs agentūros direktoriaus pareigas, taip pat pažymėjo, kad paukščių gripas žmonėms yra susijęs su „dideliu mirtingumu“, o pandemijos atveju mirtingumas gali būti gerokai didesnis nei tas, kurį matėme COVID-19 atveju.

Birželio 17–23 dienomis visame pasaulyje minima Tarptautinė inkontinencijos savaitė. Ligonių kasų specialistai ragina pacientus nesigėdijant kreiptis į gydytojus pagalbos dėl šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų ir gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas medicinos pagalbos priemones.

Sveikatos apsaugos ministerijai teko skelbti pakartotinį konkursą Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo pareigoms užimti. Panevėžio  ligoninė tokia populiari, kad vadovauti vienai didžiausių gydymo įstaigų Šiaurės Rytų Lietuvoje panoro 21 kandidatas. Tačiau patikrinus kandidatų tinkamumą, jų liko devyniolika. Ar visi konkurso dieną pasirodys konkurse, kuris vyks birželio 20–21 dieną, neaišku.

Ruošiant sveikatos apsaugos sistemą teikti paslaugas karo ar ekstremalios situacijos atveju, padaryta didžiulė pažanga, tačiau didžiausią nerimą kelia medikų rengimas ir motyvacija, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. „Dabar matome didžiulį progresą, matome, kad (gydymo įstaigos – BNS) turi planus, turi strategijas, kai kur prasidėję mokymai, patalpos rengiamos, rezervinės įstaigos kaupia atsargas.

Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija – reta autoimuninė liga, pažeidžianti nervo ir raumens jungtį bei sukelianti patologinį raumenų nuovargį.  Didesnę riziką susirgti šia liga turi 20–30 metų moterys ir 60–70 metų vyrai. Miastenija gali pasireikšti ir sergančių moterų naujagimiams, kadangi mamos kraujyje esantys antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują.

Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gertuvių pasirinkimui, vaistininkai primena, kad jas geriausia pirkti pagamintas iš kokybiškų medžiagų ir nepamiršti tinkamai prižiūrėti bei plauti, kad nekiltų problemų sveikatai.