Šlapimo pūslės vėžiu susergama, kai normalios epitelio ląstelės šlapimo pūslės gleivinėje, dažniausiai urotelio ląstelės, pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis.
VUL Santaros klinikų gydytojas urologo Gedimino Platkevičiaus aiškinimu, literatūros duomenimis daugiau nei pusė visų šlapimo pūslės vėžio atvejų sukelti rūkymo.
„Kadangi kancerogenai, išskiriami iš kraujo pro inkstus, teka su šlapimu, jie koncentruojasi šlapimo pūslėje ir yra nuolatinis kontaktas su šlapimo pūslės gleivine, dėl to gali vystytis šlapimo pūslės vėžys“, – sakė jis nuotolinės konferencijos metu.
Pasak jo, nors šlapimo pūslės vėžys gali sukelti simptomus, tačiau taip yra toli gražu ne visada.
„Dažniausiai tai būna kažkokie nespecifiniai šlapinimosi sutrikimai. Bet yra nemažai vyrų ligų, kuriems simptomų išvis nėra. (...) Tokios ligos kaip prostatos, šlapimo pūslės vėžys sukelia simptomus tik tada, kai jau gali būti per vėlu tą ligą visiškai išgydyti“, – ragindamas profilaktiškai tikrintis sveikatą konstatavo jis.
Raudona vėliava – kraujas šlapime
Gydytojo aiškinimu, dažniausiai šlapimo pūslės vėžys nustatomas atlikus paprastą šlapimo tyrimą ir ten nustačius eritrocitų, kitaip sakant – kraujo.
„Šlapimo pūslės vėžio ląstelės yra trapesnės ir jos, tai yra kraujas gali patekti į šlapimą, ir jo tyrimas rodyti, kad ten yra eritrocitų. Pirmas dalykas, ką reikia padaryti šlapime aptikus kraujo – pakartoti šlapimo tyrimą, nes ne visada jie yra tikslūs.
O jei yra kažkokia rimta patologija, tada tie eritrocitai išliks. Pakartoti tyrimą reikėtų kartu su mikroskopavimu. Jei tokiame tyrime yra eritrocitų, šie pacientai turėtų būti nukreipiami urologui“, – kalbėjo G. Platkevičius.
Kraujui esant šlapime arba, kaip sako gydytojai, esant hemoturijai, yra atliekami keli tyrimai – su pilna šlapimo pūsle ji ištiriama ultragarsu, tokiu būdu kai kurie šlapimo pūslės vėžio dariniai ir gali būti aptinkami.
„Jei tokiu būdu jie nematomi, atliekama cistoskopija, tai kai plona kamera įvedama į šlapimo takus ir jie apžiūrimi iš vidaus. Tai yra pagrindinis tyrimas šlapimo pūslės vėžiui nustatyti, nes apžiūrime iš vidaus gleivinę ir matome, ar nėra specifinių pakitimų. Dar daugiau – paimame truputėlį skysčio iš šlapimo pūslės ir patologai ištiria, atlieka ląstelių tyrimą ir nustatoma, ar nėra tipinių vėžio ląstelių, jei nematome cistoskopiškai“, – pasakojo gydytojas.
Jis dėstė, kad šlapimo pūslės vėžys dažniausiai yra šlapimo takus išklojančių ląstelių onkologinis susirgimas: „Tos ląstelės yra ne tik šlapimo pūslėje, bet ir šlapimtakiuose, tose inkstų dalyse, kur prateka šlapimas, tai tose vietose lygiai taip pat gali vystytis ta pati onkologinė liga.“
Šlapimo pūslės negalima paprastai pašalinti
Prakalbęs apie šlapimo pūslės vėžio gydymo būdus ir efektyvumą, urologas pabrėžė, kad išgijimo šansai priklauso nuo to, kiek liga yra pažengusi.
„Kol liga yra lokali, paviršinė, stengiamės ligą gydyti išsaugant šlapimo pūslę, atliekamos minimaliai invazyvios chirurginės intervencijos, navikai pašalinami iš vidaus specialiais elektriniais peiliais. Esant reikalui taikomos vaistų instiliacijos į šlapimo pūslę, kurios suteikia tam tikrą poveikį, kad šlapimo pūslės vėžys neatsinaujintų. Tą stengiamės padaryti žinodami, kad šlapimo pūslės vėžys linkęs atsinaujinti.
Negalime taip lengvai pašalinti šlapimo pūslės kaip prostatos, nes šlapimo pūslės pašalinimo operacijos yra sudėtingos, po jų pats žmogus šlapintis nebegali, yra suformuojamos dirbtinės angos pilvo sienoje, kur šlapimas nuteka, žmogus visą laiką turi vaikščioti su maišeliu, priklijuotu prie pilvo.
Tai žmogui blogina gyvenimo kokybę, todėl esant galimybei visada stengiamės išsaugoti šlapimo pūslę ir taikyti minimaliai invazyvias procedūras. Jei pasiekiama riba, kada to taikyti nebegalime, tada atliekamos šlapimo pūslės pašalinimo operacijos“, – gydymo procesą aiškino.
Mesti rūkyti – ir jau susirgus
Paklaustas, kaip būtų galima išvengti šlapimo pūslės vėžio, gydytojas atsigręžė didžiausią ligos kaltininką. „Kadangi pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas, tad prašau visų nerūkyti. Kadangi vyrai rūko dažniau, turbūt dėl to jie dažniau ir serga.
Netgi jei žinome, kad jau nustatyta liga ir žmogus nutraukia rūkymą, ligos atsinaujinimo rizika sumažėja. Tad nėra per vėlu, kada mesti rūkyti“, – sakė G. Platkevičius.
Nors daugelis ginasi, kad štai elektroninių cigarečių žala neįrodyta, gydytoja įspėjo, kad jos taip pat kenksmingos.
„Kalbant apie elektronines cigaretes, duomenų, kad jos sukelia šlapimo pūslės vėžį, kol kas nėra. Tačiau man pavyko aptikti vieną studiją, kurioje buvo nustatyta, kad rūkant elektronines cigaretes šlapime irgi buvo nustatyti kancerogenai, kurie gali sukelti šlapimo pūslės vėžį. Mano asmenine nuomone, tik laiko klausimas, kada sužinosime kažkokius išsamesnius rezultatus dėl elektroninių cigarečių žalos“, – įspėjo gydytojas.
