Kitokiu požiūriu į dantų gydymą ir apskritai burnos sveikatą besidalinantys odontologė Sandra Butkienė ir gydytojas neurologas Valdas Butkus pasakojo, kad dabar kelią skinasi vadinamoji biologinė odontologija.
„Dabar esanti paradigma medicinoje, kad alopatinė, pagrindinės krypties medicina yra puiki susitvarkant su ūmiomis ligomis, bet, deja, su lėtiniais susirgimais kol kas nesusitvarkoma.
Ką dabar Šveicarijos biosveikatos akademijoje studijavome ir sužinojome, kad vis tik dentalinis stresas, burnos sveikata yra labiausiai bendrą sveikatą sąlygojantis veiksnys. Tad, manau, artimiausius metus paskirsime tam, kad dar daugiau naujovių perkeltume į Lietuvą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pastebėjo V. Butkus.
Pasak jo, dentalinis stresas yra organizmui stresą sukeliantys veiksniai, esantys mūsų burnoje.
„Tai yra dentalinės infekcijos, trauminis, netaisyklingas sąkandis, blogai endodontiškai sugydyti dantis, metaliniai implantai. Tai – veiksniai, kurie sukelia stresą ir tą daro 24 valandas per parą. Nė vienas gyvūnas gamtoje negali gyventi nuolat patirdamas stresą, o dentalinis stresas kiaurą parą alina mūsų organizmą dentaliniais toksinais“, – dėstė gydytojas.
Rinkosi tarp Norvegijos ir Lietuvos
Medikų pora pasakojo, kad kelias į šią sritį ir savo verslo sukūrimą prasidėjo nuo stažuotės Norvegijoje, į kurią išvyko vos baigę mokslus Lietuvoje.
„Man tada pavyko laimėti geriausio jaunojo neurologo Lietuvoje konkursą. (...) Studijuojant labai patiko neurologija, buvo labai įdomu, tik kiek blogai tai, kad neurologai gali mažai padėti žmogui, tik diagnozuoja sunkias ligas, juolab tada nebuvo reikalingos diagnostinės technikos. (...) O nuvykus į stažuotę Norvegijoje pamatėme visai kitokią neurologiją, kur plaktukas nebuvo pagrindinis įrankis. Tada atvažiavo Sandra ir pamatė ten kitokią odontologiją, nei mes mokėmės“, – pasakojo jis.
„Dabar esanti paradigma medicinoje, kad alopatinė, pagrindinės krypties medicina yra puiki susitvarkant su ūmiomis ligomis, bet, deja, su lėtiniais susirgimais kol kas nesusitvarkoma“, – teigė V. Butkus.
Pasak S. Butkienės anuo metu ji ten jau išvydusi šiandienos odontologiją. „Universitete gavome labai gilų teorinį išsilavinimą, bet praktika buvo labai nekokio lygio – tiek medžiagos, tiek įranga, tiek diagnostika buvo tikrai labai apgailėtino lygio. Ten atvažiavau, visi dirba keturiomis rankomis su asistentais, pacientai guli, šviečia helio šviesoje kietėjančios plombinės medžiagos.
Atrodė, žiūriu ir nieko nesuprantu. Patyriau labai didžiulį šoką, bet esu labai dėkinga gydytojams, kurie leido ten būti, atlikinėti praktiką ir jau pabaigoje galėjau gydyti pacientus ir grįžau čia su labai didele paspirtimi eiti į priekį, važiuoti į pasaulį, vežti visas naujienas į Lietuvą, gydyti žmones taip, kaip šiandien gydo žmones visame pasaulyje“, – pasakojo ji.
Nors, kaip pasakojo V. Butkus, gyvenant Norvegijoje atsivėrė visai kitos galimybės, kilo pagunda ten ir likti dirbti, gyvenimas pasisuko kitaip. Susipažinęs su žvejų kompanijomis grįžęs Vyras nėrė į verslą – hobis žuvauti išvirto į prekybą:
„Pradėjome pirmieji Lietuvoje iš Norvegijos vežti žuvį ir pardavinėti visoje Europoje. Nors iš pradžių tai buvo kaip hobis, bet po to įsidarbino tiek žmonių, kad teko rinkti tarp medicinos, neurologijos ir verslo. Tad pasitarę šeimoje nusprendėme, kad keliauju į verslą, odontologiją padarysime tokią, kad ji bus geriausia pasaulyje.“
Jis pasakojo, kad prasidėjo ryšiai su vokiečiais, žymiais profesoriais – prasidėjo žinių ir technologijų perkėlinėjimo į Lietuvą era. „Nuo didžiulių konferencijų iki pirmos skaitmeninės įrangos, pirmų dvitūrių dantų implantų, pirmas endodontinis mikroskopas Lietuvoje“, – apie prieš 25 metus vykusius procesus pasakojo vyras.
Sisteminė odontologija pasirodė ribota
Nors įsitraukė į verslo vystymą, gydytojas teigė niekada medicinos neapleidęs – gilinosi į neuroodontologiją.
„Matėsi tam tikras sisteminis odontologijos ribotumas ir ryšys su bendra organizmo sveikata. Ir dabar bendradarbiaudami atkeliavome į tą vadinamą biologinę odontologiją, kur burnos sveikata yra tarsi prioritetas ir žiūrima į organizmo sveikatą holistiškai“, – kalbėjo V. Butkus.
S. Butkienė akcentavo, kad šioje srityje ypač svarbus tarpdiscipliniškumas: „Man labai patiko šitas kelias, per organizuotas konferencijas susipažinome ir su daug iškilių žmonių, buvo didžiulė bendrystė ir su savo kolegomis. Buvo labai įdomi patirtis, kokia odontologija visame pasaulyje ir pirmaujančias, lyderiaujančias asmenybes susikviesti į Lietuvą. Buvau tuo metu labai laiminga galėdama tą daryti.
Čia buvo tas tarpdisciplininis aspektas, Valdas visada buvo kartu ir mūsų konferencijos sudėtingai būdavo vadinamos – kraniomandibulinė funkcija ir disfunkcija. Čia vėl susiję su neurologija, galvos skausmais, kodėl žmonėms skauda galvas, tai buvo ir odontologai, ir neurologai, psichiatrai, psichologai, LOR gydytojai, kineziterapeutai, osteopatai, gyvensenos medicinos specialistai – labai daug sričių, nes norint žmogų sveikatinti reikalinga bendrystė su visais gydytojais, komandinis darbas“.
Pašnekovė pastebėjo, kad burnos būklė nepelnytai vis dar atsiejama nuo viso organizmo sveikatos. „Burna yra integruota į viso organizmo sveikatą, nėra atskira. Žinote, kaip sakydavo, duokite vaistų „nuo širdies“, „nuo galvos“, „nuo skrandžio“, tai dabar į viską žiūrime kaip į bendrą, harmoningą organizmą.
Nuo burnos sveikatos labai priklauso visų kitų organų sveikata ir atvirkščiai – žiūri į visumą. Ir išties nesame alternatyvi medicina, o gilesnė, platesnė, stengiamės naudoti medžiagas ir instrumentus, su kuriais dirbame, kuo labiau priimtinus žmogaus organizmui, mažiau pakenkiančius“, – kalbėjo odontologė.
Renkasi keraminius implantus, pastas be fluoro
Ji pasakojo, kad suvokimas profesinėje srityje labai pasikeitė, kai įstojo į Didžiosios Britanijos ekologinės medicinos asociaciją.
„Ten yra kalbama apie tai, kaip tvariau gydyti žmones, kaip mažiau jiems pakenkti, kokias medžiagas naudoti. Dirbame kartu su osteopatais, kineziterapeutais, nes čia yra visas mūsų skeletas, raumenynas. Turime dirbti ir su neurologais, LOR specialistais, psichologais, visi galvos skausmai, neuralgijos – turime dirbti su komanda ir tik tada galime reabilituoti žmogų, padėti jam, išvesti net iš sudėtingų lėtinių būklių, jei dirbsime kartu su onkologais, kardiologais. Tad skatinu visus vienytis ir dirbti vienoje komandoje, nes nėra vienos širdies ligos, vieno danties ligos, viskas yra susiję“, – aiškino specialistė.
„Dentalinis stresas tai yra dentalinės infekcijos, trauminis, netaisyklingas sąkandis, blogai endodontiškai sugydyti dantis, metaliniai implantai. Tai – veiksniai, kurie sukelia stresą ir tą daro 24 valandas per parą.“
Nors tam tikrų kultūrų medicinoje holistinis požiūris į žmogų senas kaip pasaulis, ji konstatavo, kad šiandien tokios kalbos priimamas kaip naujovė.
„Vis tiek šiandien tai yra kaip naujiena, inovacija ir kaip visos naujienos jos ateina lėtai. Ir į pirmus šauklius visada žiūrime kiek atsargiai, iš tolo, bet matau, kokie centrai atsidarinėja pasaulyje, kokie tai inovacijų centrai.
Manau, kad biosveikata, tvari medicina yra visiška ateitis, klausimas tik kada tai subręs. Nors, pavyzdžiui, pacientai, kai jiems pasiūlai ar gydytis tradicine medicina, ar biosveikatos metodu, turbūt 90 proc. mūsų klinikoje renkasi pastarąjį modelį, kur dirbama ir kinezistais, osteopatais, renkasi keraminius implantus, medžiagas be sulfitų, pastas be fluoro.
Atliekame daug tyrimų, kurių Lietuvoje neatlieka, tą darome bendradarbiaudami su vokiečiais ir dabar net pradėjome tirti telomerus, žiūrime, kokią įtaką dentaliniai toksinai turi žmogaus ilgaamžiškumui“, – dėstė S. Butkienė.
20 proc. gali prailginti gyvenimą
Telomerai yra DNR struktūros, esantys chromosomų galuose, iš esmės atsakingi už mūsų jaunatviškumą. Paklausti, koks ryšys tarp dantų ir telomerų, pašnekovai pateikė iškalbintus skaičius.
„Čia vėl kalbame apie biosveikatą, kuri šiandien jau yra pagrįsta mokslu, turime atliktų mokslinių tyrimų ir darbų, kas pagrindžia ilgaamžiškumą, visi dentaliniai toksinai yra nuodai, kurie nuodija mūsų organizmą, jie tiesiogiai įtakoja ir mūsų ilgaamžiškumą. Taip, labai svarbu ir judėjimas, ir mityba, ir kvėpavimas, ir mintys“, – kalbėjo odontologė.
V. Butkus čia vėl gi sugrįžo prie dentalinio streso sąvokos.
„Streso terminui gal nėra net šimto metų, jis buvo sugalvotas kaip organizmo atsakas. Ir apie tai galvojame kaip apie emocinį, psichologinį stresą, bet yra biologinis stresas ir daugiausiai jo sukelia tie visi dentaliniai toksinai, metalai burnoje, įvairios infekcijos, visi burnoje esantys dalykai, neigiami veikiantys mūsų sveikatą. Ir juos pašalinus, šveicarų duomenimis, telomeras gali pailgėti iki 20 proc., tai yra chromosomų galiukai. Taigi galime jaustis kaip dievai iki 20 proc. prailginantys žmonių gyvenimus“, – konstatavo gydytojas.
S. Butkienė atkreipė dėmesį ir į labai įdomų dalyką – kiekvienas dantis turi sąsają su tam tikrais vidaus organais. „Kuris dantis būtų svarbiausias? Svarbūs visi 32, kaip negali pasakyti, kuris vaikas mylimiausias ir kuris organas svarbiausias (juokėsi). Jei kalbėtume apie širdį, kuri gal žmonėms atrodo kaip svarbiausia, tai mūsų vadinami protiniai dantys yra atsakingi už širdies veiklą.
Ir jei ten turime intoksikacijas, turime periodonto problemas, retinuotus dantis, galime turėti tachikardiją ir įvairiausių širdies susirgimų ir netgi neturėti geros nuotaikos, būti lėtesni. Protiniai dantys šiandien aktuali problema, dažniausiai dėl įvairių priežasčių yra šalinami, bet šiaip reikėtų įvertinti jų sveikatos būklę, šaliname visada pasvėrę, ar reikia tą daryti. Bet jei yra problema, 8 dantys labai daro įtaką mūsų kardiovaskulinei sistemai“, – kalbėjo odontologė.
