žalgirio mūšis

Žalgirio mūšio metinės – istorijos mitai ir reikšmė.  Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su Vilniaus universiteto rektoriumi, istoriku Rimvydu Petrausku. Trečiadienį Lenkijoje, Griunvalde, vyksta 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonija. Joje dalyvauja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis.

Lenkijoje, Griunvalde, įvyko 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonija. Joje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis. Iškilmingą minėjimo ceremoniją kviečiame pamatyti ir jus.

Didžiųjų mūšių svarbą ir vertę istorinėje perspektyvoje yra itin sudėtinga, nes, nepaisant jų žiaurumo ir žmogiškųjų netekčių, būtent jų metu gimdavo ir apie save žinoti duodavo tautos, rašoma ukrainiečių „Obozrevatel“. 1410-ųjų liepos 15-osios Žalgirio mūšis netapo lenkų, lietuvių ar Rusijos nacijos užgimimo diena, ir nesuteikė pasauliui naujos, nugalėtojų tautos.

Liepos 18 d., minint 605–ąsias Žalgirio mūšio metines, gausi Lietuvos delegacija dalyvavo Žalgirio mūšio minėjime-inscenizacijoje istorinėje mūšio vietoje, Griunvalde (Lenkija). Aštuntąjį kartą renginyje dalyvaujančius Lietuvos karius ir Viduramžių rekonstruktorius aplankė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mūsų tautas vienyja šimtmečius skaičiuojanti bendra istorija. Ilgus amžius kovojome prieš bendrus priešus.

Šeštadienį minint 605–ąsias Žalgirio mūšio metines Lenkijoje vyks šio mūšio inscenizacija. Į renginį su istoriniais XIV amžiaus riterių šarvais išvyko per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30 atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų. Vytauto Didžiojo rolę inscenizacijoje atliks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius. Lietuvos atstovus Griunvalde šeštadienį lankys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

 Šiemet minint 605–ąsias Žalgirio mūšio metines, kaip niekad gausi Lietuvių delegacija išvyko į Žalgirio mūšio minėjimą-inscenizaciją istorinėje mūšio vietoje, Griunvalde (Lenkija). Lietuvos atstovai į renginį vyksta jau aštuntąjį kartą. Šįkart į renginį su istoriniais XIV a. riterių šarvais išvyko per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30 atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų.

Šiandien yra minima viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d. „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis yra reikšmingiausias Lietuvos viduramžių istorijoje ir neabejotinai šis mūšis primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Iš istorinių metraščių atgimsta šio mūšio vadas Vytautas Didysis, kuris buvo puikus strategas lėmęs pergalę.

Prieš 600 metų vyko mūšis, apie kurį kalbama iki šiol. Vokiečiai jį vadina Tanenbergo mūšiu, lenkai – Griunvaldo, o lietuviai – Žalgirio. Lietuviai ir lenkai sutriuškino Vokiečių ordiną, Lietuvai buvo grąžinta Žemaitija iki Vytauto gyvos galvos. Regis, viskas aišku, tačiau vis dar pasigirsta įvairių mitų, pasakojimų ir išgalvotų istorijų apie Žalgirio mūšį, jo eigą ir, svarbiausia, – laimėtojus. Apie Žalgirio mūšį kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu prof. dr.

Jei dabar visus verkšlenančius, kad Lietuvoje gyventi blogai, maži atlyginimai, darbo nėra, vagys valdžioje, didelės kainos, gėjai rengia paradus, jaunimas praradęs vertybes, žemes grasina išpirkti užsieniečiai, o dar bus įvestas euras, – susodinčiau į laiko mašiną ir nusikeltume į praeitį, jūs, besiskundžiantys dabartine Lietuva, garantuoju – gerokai pridėtumėte į kelnes.

LRT.lt Šeštadienį jau septintąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Pranešime spaudai rašoma, kad inscenizuotame mūšyje 17 Lietuvos karių kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosio...

Liepos 13 d. jau šeštąjį kartą devyniolika Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių, vilkinčių rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių užsienio istorinių klubų dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje kariai kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai.

Netrukus Lietuvos žiūrovus pasieksiantis dokumentinis edukacinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ pateiks nestereotipinių žinių apie Žalgirio mūšio aplinkybes - garsųjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės atsitraukimo manevrą, saulės įtaką pajėgų išdėstymui prieš mūšį, karių ginkluotę, kariuomenės sudėtį, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių judėjimą Griunvaldo link.

Garsaus šiuolaikinio lietuvių tapytojo Šarūno Saukos kūrybos parodos atidarymu Estijos sostinė palydėjo „Europos kultūros sostinės 2011“ metus. Didelė lietuvių dailininko tapybos ir skulptūrų paroda „Aš, tapytojas Šarūnas“ (Mina, maalikunstnik Šarūnas) praėjusią savaitę atidaryta garsiajame Estijos meno muziejuje „Kumu“ Taline.

Seimo II rūmuose pradedamas įrengti mūšio kovas įamžinantis vitražas. Jo autorius - dailininkas vitražistas prof. Kazimieras Morkūnas, sukūręs ir parlamento pirmuosius rūmus puošiantį vitražą „Šventė“....

Nuo žygio 2000 km istorijos žemaitukais iki Juodosios jūros praėjo beveik devyni mėnesiai. Jie padėjo susiklostyti mintims, sudėlioti įvertinimus, atrinkti, kas svarbiausia. Laikas eina, o žygio akimirkos neužsimiršta. Ne tik man! Sutikęs bičiulius, draugus, pažįstamus vėl ir vėl turiu pasakoti, grįžti į tas keturiasdešimt dienų, kurios pakeitė mano pasaulį. Nuolatinis žmonių domėjimasis paskatino savo prisiminimus ir apmąstymus surašyti į vieną pasakojimą.

Į Vilniuje, Radvilų rūmuose, vykstančią tarptautinę parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ toliau plūsta lankytojai iš visos Lietuvos. Po 10000-ojo lankytojo apdovanojimo (lapkričio 26 dieną), žmonių srautas nemažėja. Naujausiais duomenimis parodą aplankiusiųjų skaičius sparčiai artėja prie trylikos tūkstančių. Tačiau lankytojai sunerimo dėl numatytos Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio paveikslo „Žalgirio mūšis“ išgabenimo datos.

Aplankiusiųjų tarptautinę parodą „Kaip atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ skaičiui pasiekus dešimt tūkstančių, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Lietuvos dailės muziejaus darbuotojai apdovanojo jubiliejinį lankytoją. Šį penktadienį, lapkričio 26 d., studentas iš Vilniaus, Ernestas Ramonas, užsukęs į Žalgirio parodą, sulaukė netikėtos žinios – jis esąs jubiliejinis, 10 000-asis, lankytojas.

Lietuvoje pirmą kartą bus eksponuojamas Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio paveikslas „Žalgirio mūšis“. Tokių stulbinančių matmenų – 10 x 5 metrų – batalinio paveikslo šalyje dar nėra buvę. Nutapytas 1910-aisiais Žalgirio mūšio 500-osioms pergalės metinėms paminėti, šis kūrinys nežinomomis aplinkybėmis dingo Antrojo pasaulinio karo metais.

Spalio 30 d. (šeštadienį), 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje bus aukojamos senosios Votyvinės Švč. Mergelės Marijos mišios „Salve Sancta Parens", skambant Vytauto laikų giesmėms ir maldoms senuoju Romos ritualu. Iškilmės skirtos Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių jubiliejui ir Vytauto Didžiojo 580-osioms mirties metinėms paminėti.

Istorinėje Kauno įgulos karininkų ramovėje penktadienį pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos, šią vasarą surengtos Lenkijoje, organizatoriai ir dalyviai. Jiems už puikų atstovavimą Lietuvai Didžiojo Pergalės mūšio inscenizacijoje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įteikė padėkas ir simbolinius medalius „Žalgirio mūšiui 600“. Rengiant inscenizaciją dalyvavo didelis būrys menininkų, valstybės institucijų, muziejų atstovų, istorikų, archeologų, viduramžių riterių klubų.

Antradienį Seime pristatytas įspūdingas projektas, skirtas įamžinti šįmet minimas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Nemenčinės miškuose planuojama iš skirtingų medžių rūšių suformuoti rekordinio dydžio užrašą „Žalgiris 600“, kuris visame gražume atsivers iš paukščio skrydžio. Skirtingais metų laikais vis kitomis spalvomis šis užrašas turėtų matytis lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviams.

Per liepos mėnesį, kai įvairiose Lietuvos vietose buvo eksponuojama originalaus dydžio J.Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija, šį kūrinį pamatė daugiau nei 70 tūkstančių žmonių. Organizatorių teigimu, daugiausiai žmonių paveikslo atvyko pažiūrėti į prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, kur reprodukcija buvo eksponuojama beveik mėnesį. Taip pat populiarumo sulaukta ir renginiuose Kaune ir Vilniuje bei Alytaus rajono Raižių miestelyje.

Neseniai iš kaimyninės Lenkijos sugrįžęs Gabrielis Liaudanskas-Svaras (36) žada puoselėti naują šeimos tradiciją – šią vasarą pirmą kartą aplankęs Griunvaldo lauką ir stebėjęs Žalgirio mūšio inscenizacijas šią Lietuvai istoriškai svarbią vietą jis žada lankyti kasmet. „Manau, atminti savo šaknis svarbu“, – sakė Svaras ir negailėjo pagyrų šventėje dalyvavusiems žmonėms. „Ten susirenka tikri savo srities fanatikai, su kuriais bendraudamas sužinai tokių įdomių dalykų“, – pasakojo atlikėjas.

Tomas Čyvas, Vitalijus Karakorskis Lietuva ir Lenkija, pagal oficialią maldą, yra strateginės partnerės, kurių draugyste abejoti – nuodėmė. Visgi, nuo 1990 ilgokai vaidinusi tik teigiamą vaidmenį Lietuvos ir viso regiono atžvilgiu kaimynė ėmė elgtis kitaip. Pirmojoje dalyje pradėtą temą tęsiame. Prezidentė D. Grybauskaitė kartu su Lenkijos išrinktuoju prezidentu Bronislavu Komorovskiu paminėjo 600-ąsias Žalgirio mūšio metines.

„Lietuvai pagražinti“ draugija Karaliaus Mindaugo paminklo skvere suorganizavo Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimą. Renginį vedė šios draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, pasisakė poetas, advokatas Jonas Ivoška, aktorius Tomas Vaisieta, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila, rašytojas, publicistas Vilius Bražėnas, visuomeninių projektų organizatorius Žilvinas Radavičius, istorikas Albinas Vaičiūnas, patriotines dainas drauge su renginio dalyviais ir svečiais d...

Dešimtys tūkstančių žmonių, kurie šeštadienį susirinko į Griunvaldą stebėti Žalgirio mūšio inscenizacijos, skirtos šios kovos 600-ųjų metinių paminėjimui, galiausiai šventę baigė įstrigę 30 kilometrų ilgio automobilių spūstyje. Apie 2 tūkst. riterių mėgino atkurti Žalgirio mūšio vyksmą, tačiau tikrasis mūšis prasidėjo jau po incenizacijos, kai 120 tūkst. į Griunvaldą susirinkusių žmonių bandė palikti šventės vietą.

Kai visa Lietuva minėjo Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, daugiau nei 200 šeimų iš visos Lietuvos įsiamžino prie originalaus dydžio J.Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcijos – apsirengę istoriniais drabužiais ar pasipuošę to meto kovine atributika (šalmais, kardais ir t.t.) gyventojai „dalyvavo“ Žalgirio mūšyje.

Šiandien Lenkijoje, istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyno miesto vyko Žalgirio mūšio inscenizacija, - rašo „Lietuvos Rytas“. Mūšio lauke žvangėjo kardai ir šarvai, į abi kariaujančiųjų puses lėkė debesys strėlių, žirgai krito pakirsti kardų ir iečių. Žalgirio mūšio inscenizacija surengta minint 600-ąsias jo metines. Šiemet pirmą kartą Žalgirio mūšio inscenizacijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos atstovas - Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Valstybinės ir istorinės šventės rodo tautos charakterį. Ar tik nebus taip, kad vidutinio lietuvio politinį mentalitetą galima nusakyti pagal populiarios knygos – Adolfo Šapokos „Lietuvos istorijos“ – turinį? Apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių galybę ten prirašyta daug, apie Lietuvą ištikusias nelaimes – irgi nemažai, o apie demokratinės respublikos laikotarpį nuo 1920-ųjų Steigiamojo Seimo iki 1926-ųjų perversmo – ne kažin kiek.

Esame istoriniu momentu ir galime didžiuotis, kad būtent Žalgirio lauke prasidėjo didžioji humanizmo kūrimo epocha, pažymėjo Europos Parlamento pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Busek) Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo iškilmėse istoriniame Griunvaldo lauke. „Būtent tada žmonės iš šios Europos dalies pareikalavo solidarumo civilizacijos, garbės kiekvienam žmogui ir jo orumui, protui, tolerancijos. Tai buvo labai svarbus įvykis.

Pasibaigus iškilmingam minėjimui Žalgirio mūšio lauke, ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankė inscenizuotą Lietuvos karių stovyklą bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vadavietę.

Varšuvos universiteto profesorius Miroslavas Nagielskis teigia, kad vertindami Žalgirio mūšį lietuviai per daug išaukština Vytauto vaidmenį. „Lietuvos istorikai visiškai skirtingai nei lenkai vertina Vladyslavo Jogailos ir kunigaikščio Vytauto vaidmenį Žalgirio mūšyje ir stebėtinai keistai interpretuoja trumpą lietuvių pabėgimą iš mūšio lauko“, - Lenkijos spaudos agentūrai PAP sakė profesorius.

Griunvaldo lauke mūsų protėviai iškovojo pergalę, kuri sustabdė ilgus šimtmečius trukusią agresiją prieš Lietuvą ir Lenkiją, prieš Europą, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo iškilmėse, ketvirtadienį surengtose istoriniame Griunvaldo lauke Lenkijoje.

Už pinigus, kuriuos Lenkijos karalius Jogaila išleido savo kariams, kovojusiems Žalgirio mūšyje išlaikyti, galėjo nusipirkti 30 „Ferrari 599 GTO“ automobilių. 1410 metais Jogaila savo kariams Žalgirio mūšyje išlaikyti išleido 30 tūkst. grivinų, o tai šiandien prilygtų apie 37,5 mln. zlotų (9,3 mln. eurų), skelbia „Polskie radio“. „Žalgirio mūšyje kovėsi apie 15-16 tūkst. Teutonų ordino riterių ir 30 tūkst.

Istorikas Tomas  Baranauskas yra įsitikinęs, kad mėginimai sumenkinti Žalgirio mūšio svarbą yra keisti ir neverti dėmesio. Portalui „Balsas.lt“ istorikas sakė, jog be šios pergalės Lietuva vargu ar būtų ilgainiui išlikusi kaip valstybė, o ir lietuvių tautos išlikimas būtų daug labiau abejotinas.

Prieš 600 metų įvykęs Žalgirio mūšis ir jo vardas išlieka tam tikru lietuviškumo simboliu, tačiau dabartinis šio istorinio įvykio supratimas Lietuvoje likęs nuo sovietmečio, nors ir tuomet visuomenėje buvo antitarybinio turinio.

Liepos 15 - ąją minimos Žalgirio mūšio metinės. Prieš šimtmečius pasiekta pergalė iki šiol išliko mūsų tautos atmintyje. Šiais metais Lietuvos atstovai dalyvaus Lenkijoje rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje liepos 17 d. Pirmą kartą Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo patikėtas Lietuvos kariuomenės karininkui majorui Donatui Mazurkevičiui.

Iš Kazlų Rūdos startavusi Lietuvos dviratininkų grupė ketvirtadienį ketina pasiekti Lenkijos Olštyneko apylinkes ir šeštadienį stebėti Žalgirio mūšio 600 -  ųjų metinių minėjimo iškilmes. Jauniausia žygio dalyvė – dešimtmetė Jonė Labutytė, vyriausias – 64 metų Vytenis Aleksandravičius. Žygį į Žalgirio mūšio vietą surengęs Kazlų Rūdos sporto centro direktorius Giedrius Bielskus sakė, kad dviratininkai, kuriuos lydi keletas automobilių, nakvos kempinguose ar mokyklų salėse.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Krokuvoje kartu su išrinktuoju Lenkijos Prezidentu Bronislavu Komarovskiu (Bronislaw Komarowski), iškiliais Lenkijos valstybės ir visuomenės atstovais dalyvavo Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių iškilmingame paminėjime. „Čia, prie didingo paminklo Žalgirio mūšiui atminti, lietuvių tautos vardu sveikinu brolišką lenkų tautą su mūsų bendros didžios pergalės 600-ųjų metinių sukaktimi“, - į iškilmių dalyvius lenkiškai kreipėsi Lietuvos vadovė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienio popietę išvyksta į Lenkiją, kur dalyvaus Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjime. Kaip Eltai teigė šalies vadovės atstovas spaudai, D. Grybauskaitė visų pirma vyks į Krokuvą. Ten per iškilmes prie paminklo pergalei Žalgirio mūšyje paminėti, taip pat dvišalės darbo vakarienės metu susitiks Lietuvos ir Lenkijos valstybės vadovai.

Šiandien išleista ir netrukus skaitytojus pasieks 6 metus rengta 18-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Endriejavas“, skirta šiemet minimai šio Žemaitijos miestelio 230 metų sukakčiai. Knygos 1412 puslapių apimtis atsitiktinai beveik sutapo su Žalgirio mūšio kalendoriniais metais (1410), kurio pergalės 600 metų jubiliejui dedikuojama jo išvakarėse išleista knyga.

Liepos 15 dieną Baltarusijos sostinėje Minske bus surengtas pagalvių mūšis, kuris bus skirtas paminėti 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Organizatoriai žada, kad renginys įvyks nepaisant to, kad valdžia jam nedavė leidimo. Pagalvių mūšis, skirtas Žalgirio mūšio metinėms, Minske vyko ir praėjusiais metais. Tuomet susikovė apie 200 žmonių, kurie pasidalino į dvi stovyklas. Pagalvių mūšis pažymėjo ir 495-ąsias Oršos mūšio metines. Tuomet pagalvėmis kovėsi apie 400 žmonių.

Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui skirti renginiai vyksta ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Italijoje taip pat įvyko renginys šiai datai paminėti. Šventė prasidėjo šeštadienį, birželio 26 dieną Vertemate con Minoprio miestelyje. Ryte buvo atidaryta lietuviška biblioteka, o po pietų prasidėjo iškilminga eisena. Ji pajudėjo nuo Savivaldybės rūmų link Suore Cannossiane vienuolyno.

Kazlų Rūdos Sporto centras ir asociacija „Jaunoji Sūduva" kviečia visuomenę liepos 12 d. 9 val. atvykti prie Kazlų Rūdos savivaldybės (Atgimimo g. 12), į istorinio dviračių žygio „Žalgirio mūšis – 600" dalyvių išlydėtuves. Dalyvaus garbingi svečiai iš įvairių institucijų. 1410 m. liepos 15 d. jungtinės Lietuvos ir Lenkijos pajėgos istoriniame „Žalgirio mūšyje" padėjo tašką Kryžiuočių ordino viešpatavimui visoje Europoje ir už jos ribų.

Latvijoje minint Durbės mūšio 750 metų jubiliejų, penktadienio vidurdienį šventinę programą pradeda Latvijos ir Lietuvos istorikų mokslinė konferencija „Durbės mūšiui – 750“ Durbės kultūros namuose.

Minint Valstybės dieną Vilniuje, nebuvo pamiršta ir pergalė Žalgirio mūšyje. Šiais metais minimos jos 600-osioms metinės. Prieš istoriją nublanksta vienadienės negandos ir tarpusavio kivirčai, pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi Lietuvos valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga Katedros aikštėje surengtose teatralizuotose Vytauto Didžiojo ir jo riterių palydėtuvėse į Žalgirio mūšį. „Istorija - tai atmintis. Amžinai gyva atmintis.

Penktadienį Seime - atvirų durų valandos. Lankytojai 14-15.45 val. kviečiami apžiūrėti Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus surengto vaikų ir jaunimo kūrybos konkurso „Žalgirio mūšiui - 600" laureatų darbų parodą.

Šiais metais minime 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Lietuvos gyventojai mano, kad šią sukaktį geriausia paminėti surengiant iškilmingą šventę ar labdaros koncertą. Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena – viena iš reikšmingiausių datų Lietuvos istorijoje. Jau nuo metų pradžios vyksta šios sukakties paminėjimui skirti renginiai. Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, jog šią sukaktį geriausia paminėti surengiant iškilmingą paminėjimą ar šventę.

Šių metų liepos 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiojoje menėje (trečias aukštas) rengiamas poezijos ir muzikos vakaras, skirtas pergalės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms. Tai Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo valstybinės programos renginys.