Istorinėje Kauno įgulos karininkų ramovėje penktadienį pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos, šią vasarą surengtos Lenkijoje, organizatoriai ir dalyviai. Jiems už puikų atstovavimą Lietuvai Didžiojo Pergalės mūšio inscenizacijoje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įteikė padėkas ir simbolinius medalius „Žalgirio mūšiui 600“.
Rengiant inscenizaciją dalyvavo didelis būrys menininkų, valstybės institucijų, muziejų atstovų, istorikų, archeologų, viduramžių riterių klubų. Jų darbo ir pastangų dėka į Žalgirio mūšį buvo iškilmingai išlydėta raita Vytauto, vilkinčio autentiška apranga, kariauna, mūšio lauke vyko aršios narsių riterių kovos, o lietuvių stovykla, kurioje virė viduramžių gyvenimas, buvo gausiai lankoma ir tapo vienu iš populiariausių pažintinių objektų Žalgirio mūšio lauke, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti surengta inscenizacija vyko istoriniame Griunvaldo lauke Lenkijoje šių metų liepos 17 dieną. Pirmą kartą šio mūšio inscenizacijos istorijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos atstovas – kariuomenės karininkui majoras Donatas Mazurkevičius. Vytauto Didžiojo artimiausią palydą sudarė du raiteliai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos patruliai.
Vytautas Didysis kartu su vėliavnešiais į kovos lauką vedė riterius iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“, Kauno istorijos klubo, taip pat gyvosios istorijos klubų „Gvardija“, „Varingis“. Žalgirio mūšio inscenizacijoje taip pat kovėsi Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.
Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai Vytautui Didžiajam nukalė šarvus, sveriančius beveik 30 kilogramų. Karvedžio žirgui Edenui buvo padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais.
Inscenizacijos metu atskiroje viduramžių stovykloje buvo įsikūrę Lietuvos atstovai, iš viso daugiau nei 100 žmonių, – riteriai, jų pagalbininkai, amatininkai. Kad stovyklos gyvenimas atgimtų taip, koks jis buvo prie šešis šimtmečius, daug darbo įdėjo eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“, Kernavės muziejus, apavo restauratoriai ir rekonstruktoriai, kt. Jų dėka dalyviai gyveno viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patys ruošė valgį, naudodami tik viduramžių rakandus, patys tvarkė ginklus ir visą laiką vilkėjo viduramžių laikmečio aprangą.
