Liepos 15 - ąją minimos Žalgirio mūšio metinės. Prieš šimtmečius pasiekta pergalė iki šiol išliko mūsų tautos atmintyje.
Šiais metais Lietuvos atstovai dalyvaus Lenkijoje rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje liepos 17 d.
Pirmą kartą Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo patikėtas Lietuvos kariuomenės karininkui majorui Donatui Mazurkevičiui. Vytauto Didžiojo artimiausia palyda – du raiteliai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos patruliai.
Vytautą Didįjį į mūšio vietą taip pat lydės ir inscenizacijoje dalyvaus daugiau nei 30 riterių iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Kauno istorijos klubo. Kartu vyksta Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, inscenizacijos metu vilkėsiantys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis. Garbės sargybos kuopos kariai saugos pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių Vytį.
Lietuvos atstovai, iš viso daugiau nei 100 žmonių, – riteriai, jų pagalbininkai, amatininkai, įsikurs atskiroje viduramžių stovykloje. Stovyklos gyventojai privalės laikytis griežtų reikalavimų, stovykloje gyvenimo būdas bus kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks gyventi viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką vilkėti viduramžių laikmečio apranga.
Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino, pasibaigęs pastarojo sutriuškinimu, po kurio jis nebeatsigavo.
Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000–85 000 žmonių, o žuvo – 15 000–50 000. Lietuvių−lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.
